Moralinės kategorijos jausmams
Ar galima jausmams taikyti tokias skambias sąvokas, kaip išdavystė? Turiu omenyje klasikines situacijas, kai jis arba ji permiega su kitu arba kita. Arba net palieka savo partnerį dėl kito/kitos. Jei tavo jausmai jam/jai atšalo o atsirado kitam/kitai, ar čia išdavystė? Jei tavo jausmai partneriui išliko tokie patys, tačiau viename vakarėlyje turėjai vienos nakties nuotykį, ar čia išdavystė?
Dėl "niekada nepaliks" - vertinu tai kaip tuščią kvailą frazę, kurią tačiau malonu girdėti net ir žinant, kad ji tuščia ir kvaila. Taigi, skirta partnerio pamaloninimui Kvaila ne todėl, kad visada neteisinga, o todėl, kad negali žinoti, kaip bus ateityje, kaip keisis tavo jausmai.Na jeigu aptariamasis asmuo savo partneriui/ei sake(melavo, dave suprast, etc), kad netures jokiu vienos nakties nuotykiu arba niekad nepaliks
Su vienos nakties nuotykiais reikalas sunkesnis. Taip, pradėdamas draugauti ar ypač vesdamas tu netiesiogiai įsipareigoji tokių neturėti. Taigi, yra du variantai, jei tau to norisi: permiegoti ir nieko nesakyti arba atvirai pasakyti kad to nori, išsiskirti ir permiegoti. Manau, pirmas variantas yra nepalyginamai geresnis. Pats permiegojimas tavo nuolatiniam partneriui jokios žalos neatneša, o tu ir toliau lieki su juo kas savaime yra gerai abiems (jei tu jam rūpi ir jis tavęs nori), toliau juo rūpiniesi ir t.t. Ypač tai galioja jei turi šeimą.
O man visų pirma įdomu, kodėl kartais norisi sudalyvauti vienos nakties nuotykyje? Ar tai nėra raktas į problemą?Nomad wrote: Taigi, yra du variantai, jei tau to norisi: permiegoti ir nieko nesakyti arba atvirai pasakyti kad to nori, išsiskirti ir permiegoti.
Nežinau, kaip tai susiję su moraliniu vertinimu, tačiau dėl priežasties turiu drąsų spėjimą. Galbūt monogamija tiesiog nėra natūralus ir žmogaus prigimtį atitinkantis dalykas? Labai retas žmogus nuoširdžiai galėtų pasakyti, kad jo niekada netraukė kiti partneriai išskyrus tuometinį nuolatinį. O taip būna (netraukia) dažniausiai santykių pradžioje, kuomet įsimylėjimas stipriausias ir apie kitus paprasčiausiai negalvoji Vėliau jau susilaikai tik nenorėdamas įskaudinti partnerio, kurį myli. Ypač - jei pats nenorėtum, kad taip elgtųsi partneris (nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų...).O man visų pirma įdomu, kodėl kartais norisi sudalyvauti vienos nakties nuotykyje? Ar tai nėra raktas į problemą?
Jausmų atšalimo nevertinu kaip išdavystės. Permiegojimą su kita - taip, nepriklausomai nuo jausmų savo partneriui ar partnerei. Na nebent buvo susitarta suteikti vienas kitam neribotą laisvę.Nomad wrote:Ar galima jausmams taikyti tokias skambias sąvokas, kaip išdavystė? Turiu omenyje klasikines situacijas, kai jis arba ji permiega su kitu arba kita. Arba net palieka savo partnerį dėl kito/kitos. Jei tavo jausmai jam/jai atšalo o atsirado kitam/kitai, ar čia išdavystė? Jei tavo jausmai partneriui išliko tokie patys, tačiau viename vakarėlyje turėjai vienos nakties nuotykį, ar čia išdavystė?
Tai klaidinga dilema, kadangi egzistuoja mažiausiai dar vienas variantas - nepermiegoti, kad ir kaip to norėtųsi. Va dabar ir reikėtų vertinti, kuris geriausias.Nomad wrote:Su vienos nakties nuotykiais reikalas sunkesnis. Taip, pradėdamas draugauti ar ypač vesdamas tu netiesiogiai įsipareigoji tokių neturėti. Taigi, yra du variantai, jei tau to norisi: permiegoti ir nieko nesakyti arba atvirai pasakyti kad to nori, išsiskirti ir permiegoti. Manau, pirmas variantas yra nepalyginamai geresnis. Pats permiegojimas tavo nuolatiniam partneriui jokios žalos neatneša, o tu ir toliau lieki su juo kas savaime yra gerai abiems (jei tu jam rūpi ir jis tavęs nori), toliau juo rūpiniesi ir t.t. Ypač tai galioja jei turi šeimą.
Dabar, atsakant į klausimą, ar moralu permiegoti su kita ar kitu, jei antra pusė to nežino, tai manau kad taip - tai amoralu, kadangi laužomas susitarimas ir išduodamas pasitikėjimas. Na, savaime suprantama, čia daug kas nuo situacijos priklauso. Pavyzdžiui, kas jei antra pusė piktybiškai atsisako duoti Nematau problemos tuo atveju, jei abu partneriai susitaria kaip jie gyvens, bet susitarimo laužyti nevalia, net jei niekas apie tai nesužinos Jei labai norisi permiegoti su kita, tai turėk kiaušų paprašyti leidimo iš savo antros pusės
Gal galėtum kažkaip paaiškinti Jausmų atšalimo nevertinu kaip išdavystės. Permiegojimą su kita - taip, nepriklausomai nuo jausmų savo partneriui ar partnerei tą "nepriklausomai", kodėl čia taip atskiri? O tu nemanai, kad seksas tiesiog gali būti natūralus pasikeitusių jausmų tęsinys? ']
O susitarimo, kurį tu akcentuoji, gali paprasčiausiai ir nebūti jokio.
O susitarimo, kurį tu akcentuoji, gali paprasčiausiai ir nebūti jokio.
Pasikeitusių jausmų tęsinys? Aš čia kalbu apie tokias situacijas, kai vyras nebemyli žmonos, todėl nieko nesakęs eina duotis su kita. Tai juk irgi yra išdavystė.Shiori wrote:Gal galėtum kažkaip paaiškinti Jausmų atšalimo nevertinu kaip išdavystės. Permiegojimą su kita - taip, nepriklausomai nuo jausmų savo partneriui ar partnerei tą "nepriklausomai", kodėl čia taip atskiri? O tu nemanai, kad seksas tiesiog gali būti natūralus pasikeitusių jausmų tęsinys? ']
Jei susitarimo nėra, tuomet nėra ir ką išduoti. Bet tai labai retas atvejis. Susitarimai dažniausiai būna, vienokia ar kitokia forma. Galbūt nerašyti ar net nuodugniai neaptarti, tačiau išsiaiškinti žaidimo taisykles dažniausiai pakanka vien sveikos nuovokos, ypač tokiais klausimais kaip seksas su kitais. O jei šios taisyklės nepatinka, ar kyla didelis noras nuklysti į šalį, tai reikia siūlyti keisti susitarimą: "mieloji, norėčiau permiegoti su Morta, tu nieko prieš?"Shiori wrote:O susitarimo, kurį tu akcentuoji, gali paprasčiausiai ir nebūti jokio.
Įsivaizduokime tokį požiūrį, kad aš nepripažįstu pvz. vagystės kaipo tokios egzistavimo. Tu ateini, įsilauži ir pasiimi, kas tau patinka. Būsi pavogęs, ar ne? Tiksliau, ar jausiesi pavogęs.
Panašiai ir su neištikimybe - jeigu sugriešysi su kažkuo, nesant susitarimo, ar laikysi tai hm.. moraliniu nusižengimu, o gal tai priklauso išskirtinai tik nuo susitarimo buvimo/ nebuvimo, o ne tavo pažiūrų?
O dėl situacijos nerealumo, sakykime, kad įvairios taisyklės, susitarimai, ultimatumai atsiranda santykiams pažengus į priekį, tačiau visai įmanoma jų pradžioje?
Panašiai ir su neištikimybe - jeigu sugriešysi su kažkuo, nesant susitarimo, ar laikysi tai hm.. moraliniu nusižengimu, o gal tai priklauso išskirtinai tik nuo susitarimo buvimo/ nebuvimo, o ne tavo pažiūrų?
O dėl situacijos nerealumo, sakykime, kad įvairios taisyklės, susitarimai, ultimatumai atsiranda santykiams pažengus į priekį, tačiau visai įmanoma jų pradžioje?
Taip, aš manau kad tai priklauso tik nuo susitarimo buvimo ir nebuvimo, ir nepriklauso nuo nieko kito. Todėl tai ir vadinama išdavyste - nes sulaužomas pasitikėjimas bei žaidimo taisyklės.Shiori wrote:Panašiai ir su neištikimybe - jeigu sugriešysi su kažkuo, nesant susitarimo, ar laikysi tai hm.. moraliniu nusižengimu, o gal tai priklauso išskirtinai tik nuo susitarimo buvimo/ nebuvimo, o ne tavo pažiūrų?
Žinoma, sunku lyginti kokį nors mokyklinį romaną su santuoka, kur įsipareigojimai yra žymiai didesni. Galima susitikinėti kad ir su septyniomis moterimis iš karto: su viena pirmadienį, su kita antradienį, ir taip toliau, ir tuo pačiu neišduoti nei vienos. Bet jei užsimezga kažkas daugiau - reikia su tuo skaitytis, arba siūlyti keisti susitarimą.Shiori wrote:O dėl situacijos nerealumo, sakykime, kad įvairios taisyklės, susitarimai, ultimatumai atsiranda santykiams pažengus į priekį, tačiau visai įmanoma jų pradžioje?
Tai bus išdavystė, nes pagal mano supratimą taip pasielgus priskirtinas šis apibūdinimas, nepriklausomai, kad gal kitas ne tokių pažiūrų ir susitarimai jam nerūpi. Na kaip kam
Apie santuoką aš nekalbėjau, o apskritai santykiai yra kur kas sudėtingesni ir daug įvairesni, nei minėtieji chrestomatiniai atvejai... Bet iš kitos pusės, jeigu jų visgi yra dauguma (ar matei per tv "myli-nemyli"), netikslingas mano bandymas įterpti į diskusiją tokius atvejus.
Apie santuoką aš nekalbėjau, o apskritai santykiai yra kur kas sudėtingesni ir daug įvairesni, nei minėtieji chrestomatiniai atvejai... Bet iš kitos pusės, jeigu jų visgi yra dauguma (ar matei per tv "myli-nemyli"), netikslingas mano bandymas įterpti į diskusiją tokius atvejus.
Bet jei kitai pusei nerūpi jokie ten susitarimai, tai kaip tokiu atveju suprasti tokią "išdavystę"? Išduoti galima kažką. Jei nėra jokių susitarimų, jokių taisyklių ar lūkesčių iš kitos pusės, tai jos ir išduoti neįmanoma. Nebent tu kalbi apie savų įsitikinimų išdavimą. Tuomet galbūt. Tačiau tai jau nėra jokia nuodėmė ar kas nors amoralaus.Shiori wrote:Tai bus išdavystė, nes pagal mano supratimą taip pasielgus priskirtinas šis apibūdinimas, nepriklausomai, kad gal kitas ne tokių pažiūrų ir susitarimai jam nerūpi. Na kaip kam
Na, tai viena iš santykių formų, tik kaip pavyzdys.Shiori wrote:Apie santuoką aš nekalbėjau...
Aš ir neneigiu kad tų atvejų būna visokių. Teisybę pasakius, nėra visiškai vienodų santykių, susiformavusios taisyklės tikriausiai visur yra skirtingos, daugiau ar mažiau. Tačiau jei nėra taisyklės, reikalaujančios ištikimybės, tai apie jokią išdavystę čia negalima kalbėti. O jei tokia taisyklė yra, tai būtų labai padoru bei garbinga jos laikytis, arba pasiūlyti pakeisti.Shiori wrote:...o apskritai santykiai yra kur kas sudėtingesni ir daug įvairesni, nei minėtieji chrestomatiniai atvejai... Bet iš kitos pusės, jeigu jų visgi yra dauguma (ar matei per tv "myli-nemyli"), netikslingas mano bandymas įterpti į diskusiją tokius atvejus.
Myli nemyli... Nepamenu kad būčiau kada regėjęs.
tačiau pirmas variantas yra išdavystė, o antras - ne. be to, vis tik net ir slaptas nuotykis gali atnešti partneriui labai daug žalos, jei šis apie tai sužino. galų gale, kaip galima tęsti santykius, kai juose atsiranda melas ir turi meluoti žiūrėdamas partneriui į akis. Būtent tai į santykius atneša išdavystė.Nomad wrote: Su vienos nakties nuotykiais reikalas sunkesnis. Taip, pradėdamas draugauti ar ypač vesdamas tu netiesiogiai įsipareigoji tokių neturėti. Taigi, yra du variantai, jei tau to norisi: permiegoti ir nieko nesakyti arba atvirai pasakyti kad to nori, išsiskirti ir permiegoti. Manau, pirmas variantas yra nepalyginamai geresnis. Pats permiegojimas tavo nuolatiniam partneriui jokios žalos neatneša, o tu ir toliau lieki su juo kas savaime yra gerai abiems (jei tu jam rūpi ir jis tavęs nori), toliau juo rūpiniesi ir t.t. Ypač tai galioja jei turi šeimą.
O kokius moralinius įsitikinimus tu statai aukščiau - nuosavus, ar kaimyno?
Ir visgi įdomu:
Ir visgi įdomu:
Jeigu nuodugniai neaptarti, tai tokiu atveju bus išdavystė, ar pusiau išdavystė ? O gal dar kažkokia kitokia?Galbūt nerašyti ar net nuodugniai neaptarti...
Elgiuosi pagal savo įsitikinimus, tai matyt taip gaunasi kad juos statau aukščiauShiori wrote:O kokius moralinius įsitikinimus tu statai aukščiau - nuosavus, ar kaimyno?
Man rodos, kad daugumai porų ir be jokio nuodugnaus aptarinėjimo būna aišku, ką kiekvienas iš jų mano apie išdavystę Tai dažniausiai yra nuovokos dalykas, nors matyt kartais pasitaiko visokių nesusipratimų, tipo: "oi, nepyk, nemaniau kad tu tam nepritarsi"Shiori wrote:Ir visgi įdomu:Jeigu nuodugniai neaptarti, tai tokiu atveju bus išdavystė, ar pusiau išdavystė ? O gal dar kažkokia kitokia?Galbūt nerašyti ar net nuodugniai neaptarti...
Nors zmogus savo prigimtimi ir instinktais yra tik vienas is gyvunijos pasaulio atstovu, jo samoningumas, gebejimas vertinti moraliniais matais ir kurti sudetingas socialines strukturas leidzia buti pranasesniu. Visuomene nebutu stabili, jeigu jos nariu neribotu tam tikri moraliniai reikalavimai. Kai esate kokioje nors konferencijoje arba seminare ir labai uzsinorite slapintis, Jums tikriausiai nesauna i galva tai atlikineti tiesiog vietoje, stebint kolegoms. Bet juk susilaikymas neitiketinai priestarauja Jusu fiziologinei prigimciai. Lygiai kaip ir kraujomaisa, taip smerkiama visuomenes, yra visiskai nesuderinama su Jusu minimais seksualiniais ir reprodukciniais instinktais. Tiesiog moralines normos, idiegtos per auklejima, sugeba visus minetus instinktus slopinti. Kodel? Nes slapintis viesai yra neestetiska, uzsiimti seksu su motina/tevu arba seserimi/broliu gresia apsigimimais palikuoniu kartoje, o poligamija nera pagrindas saugumo jausmui, stabiliai seimai ir partnerio pasitikejimui. Jeigu Jus sugebate isgyventi be slapinimosi viesai, kraujomaisos ir daugybes kitu dalyku, kodel manote, kad neimanoma gyventi monogamiskai? Tai tik viena is daugelio morales normu. Manau, jos nesilaikyma reiketu teisinti ne prigimtimi (kuria puikiai slopinate kitais atvejais), o valios trukumu arba nepagarba kito jausmams ir pasitikejimui.Nomad wrote: Nežinau, kaip tai susiję su moraliniu vertinimu, tačiau dėl priežasties turiu drąsų spėjimą. Galbūt monogamija tiesiog nėra natūralus ir žmogaus prigimtį atitinkantis dalykas?
Pasitikejimas yra ne tada, kai partneris neseka is paskos ir netikrina, todel galima ji/ja mulkinti, o tada, kai partneris neseka is paskos ir netikrina, bet tu vis tiek nedarai veiksmu, kuriais potencialiai galetum iskaudinti, jeigu tie veiksmai taptu zinomi.
respectmergina_22 wrote:Nors zmogus savo prigimtimi ir instinktais yra tik vienas is gyvunijos pasaulio atstovu, jo samoningumas, gebejimas vertinti moraliniais matais ir kurti sudetingas socialines strukturas leidzia buti pranasesniu. Visuomene nebutu stabili, jeigu jos nariu neribotu tam tikri moraliniai reikalavimai. Kai esate kokioje nors konferencijoje arba seminare ir labai uzsinorite slapintis, Jums tikriausiai nesauna i galva tai atlikineti tiesiog vietoje, stebint kolegoms. Bet juk susilaikymas neitiketinai priestarauja Jusu fiziologinei prigimciai. Lygiai kaip ir kraujomaisa, taip smerkiama visuomenes, yra visiskai nesuderinama su Jusu minimais seksualiniais ir reprodukciniais instinktais. Tiesiog moralines normos, idiegtos per auklejima, sugeba visus minetus instinktus slopinti. Kodel? Nes slapintis viesai yra neestetiska, uzsiimti seksu su motina/tevu arba seserimi/broliu gresia apsigimimais palikuoniu kartoje, o poligamija nera pagrindas saugumo jausmui, stabiliai seimai ir partnerio pasitikejimui. Jeigu Jus sugebate isgyventi be slapinimosi viesai, kraujomaisos ir daugybes kitu dalyku, kodel manote, kad neimanoma gyventi monogamiskai? Tai tik viena is daugelio morales normu. Manau, jos nesilaikyma reiketu teisinti ne prigimtimi (kuria puikiai slopinate kitais atvejais), o valios trukumu arba nepagarba kito jausmams ir pasitikejimui.Nomad wrote: Nežinau, kaip tai susiję su moraliniu vertinimu, tačiau dėl priežasties turiu drąsų spėjimą. Galbūt monogamija tiesiog nėra natūralus ir žmogaus prigimtį atitinkantis dalykas?
Pasitikejimas yra ne tada, kai partneris neseka is paskos ir netikrina, todel galima ji/ja mulkinti, o tada, kai partneris neseka is paskos ir netikrina, bet tu vis tiek nedarai veiksmu, kuriais potencialiai galetum iskaudinti, jeigu tie veiksmai taptu zinomi.
Pries ka, kitus gyvunus? Sutinku, taciau kur link suki, manai poligamija mums kelia gresme buti suvalgytiems liutu?mergina_22 wrote: Nors zmogus savo prigimtimi ir instinktais yra tik vienas is gyvunijos pasaulio atstovu, jo samoningumas, gebejimas vertinti moraliniais matais ir kurti sudetingas socialines strukturas leidzia buti pranasesniu.
Velgi sutinku, taciau ar tai rejskia, jog jie visi iki vieno yra privalomi, norint sukurti stabilia visuomene? Kaip bebutu keista pasaulyje matome stabiliu, sakyciau visuomeniu pavizdziu, kurios apsieina ir be monogamijos.Visuomene nebutu stabili, jeigu jos nariu neribotu tam tikri moraliniai reikalavimai.
Na kodel, buna sauna, bet paskuj pagalvoji, kad tau bus nelabai naudingas aplinkiniu poziuris i tave, kuri jie susidarys del stereotipu knibzdanciu pas juos galvose.Kai esate kokioje nors konferencijoje arba seminare ir labai uzsinorite slapintis, Jums tikriausiai nesauna i galva tai atlikineti tiesiog vietoje, stebint kolegoms.
Todel sugeba, kad zmogaus fiziologija turi tokia savybe, itakoti veiksmus remiantis labiau kai kuriais stereotipais, nei kaikuriais instinktais. O ne:Bet juk susilaikymas neitiketinai priestarauja Jusu fiziologinei prigimciai. Lygiai kaip ir kraujomaisa, taip smerkiama visuomenes, yra visiskai nesuderinama su Jusu minimais seksualiniais ir reprodukciniais instinktais. Tiesiog moralines normos, idiegtos per auklejima, sugeba visus minetus instinktus slopinti. Kodel?
Man kaikurios senos ir storos moterys atrodo neestetiskai, kazink kodel nera moraliniu normu neleidizanciu joms eiti i gatves? Seksualinius santykius tarp seimos nariu naudojant priemones nuo nestumo visuomene toleruoja? O kodel? juk taj visaj nekelia gresmes uzveisti kaskokiutajs issigimeliu.Nes slapintis viesai yra neestetiska, uzsiimti seksu su motina/tevu arba seserimi/broliu gresia apsigimimais palikuoniu kartoje,
Pistoleto nesinesiojimas kiseneje nera pagrindas saugumo jausmui. Stabilios seimos nebuvimas, neesant stabiliai seimai neirodo stabilios seimos buvimo butinybes. Tautologiskai man ir tas pasitikejimas partneriu atrodo.o poligamija nera pagrindas saugumo jausmui, stabiliai seimai ir partnerio pasitikejimui.
Imanoma, bet ar butina?Jeigu Jus sugebate isgyventi be slapinimosi viesai, kraujomaisos ir daugybes kitu dalyku, kodel manote, kad neimanoma gyventi monogamiskai?
As manau, kad teisinti galima prigimtimi arba valios trukumu(kas pas daugeli irgi igimta). Jej prigimties tos nebutu ar manai jog visi, kas ta daro esant prigimciai, vistiek tai darytu vien is nepagarbos, specialej, tipo zapadlo?Tai tik viena is daugelio morales normu. Manau, jos nesilaikyma reiketu teisinti ne prigimtimi (kuria puikiai slopinate kitais atvejais), o valios trukumu arba nepagarba kito jausmams ir pasitikejimui.
O tai kaip tada vargsui suzinot ar jis pasitiki ar ne, jej nezino ar ji mulkina?Pasitikejimas yra ne tada, kai partneris neseka is paskos ir netikrina, todel galima ji/ja mulkinti, o tada, kai partneris neseka is paskos ir netikrina, bet tu vis tiek nedarai veiksmu, kuriais potencialiai galetum iskaudinti, jeigu tie veiksmai taptu zinomi.