Filmų pramonė yra blogis?

[Salomeja]

As pateikiau savo "smurtinio filmo" samprata dar diskusijos pradzioje. Jeigu jusu ji netenkina, tada siulau pastudijuoti, ka sia tema yra kalbeje mokslininkai: http://www.aber.ac.uk/media/Students/aeo9701.html

Many cultivation theorists have studied this, acquiring data in the form of content analysis. They agree on a definition of a violent act, for example Gerbner in his study used the definition, "an overt expression of physical force against self or other, compelling action against ones will on pain of being hurt or killed, or actually hurting or killing" (Gunter and McAleer 1990:94). This is an objective definition that can then be used to count the number of violent acts in whatever is being observed. Halloran and Croll (1972) used this technique to establish the amount of violence on British television in comparison with that of American television.

Nesakau, kad stai sis apibrezimas yra vienintelis ir tobulas - to vienintelio ir tobulo jus niekada ir nerasite. O jei sukurtumete toki apibudinima, prie kurio nebutu imanoma prikibti, gautumete turbut Nobelio premija

[Vajezus]

As pateikiau savo "smurtinio filmo" samprata dar diskusijos pradzioje

Ar tik ne šitą: "Paprastai veiksmo, koviniu, smurtiniu filmu paskirtis yra sudominti nereiklu ziurova, leisti jam pasimegauti ziauriais vaizdais. Galbut egzistuoja filmu, kurie per smurta siekia kilnesniu tikslu. Bet tokiu atveju ir smurto rodymo formos, ir pats siuzetas daznai yra pateikiami subtilesne forma. " ? Jei taip, tai iš kur žinoti apie filmo paskirtį?

They agree on a definition of a violent act, for example Gerbner in his study used the definition, "an overt expression of physical force against self or other, compelling action against ones will on pain of being hurt or killed, or actually hurting or killing" (Gunter and McAleer 1990:94). This is an objective definition that can then be used to count the number of violent acts in whatever is being observed.

Tai smurtinio akto, o ne smurtinio filmo apibrėžimas.

[RB]

They agree on a definition of a violent act, for example Gerbner in his study used the definition, "an overt expression of physical force against self or other, compelling action against ones will on pain of being hurt or killed, or actually hurting or killing" (Gunter and McAleer 1990:94). This is an objective definition that can then be used to count the number of violent acts in whatever is being observed.

Tuomet tokie filmai kaip O. Stone'o „Platoon“ ar „Natural Born Killers“, F. Coppola'os „The Godfather“ ar „Apocalypse Now“, galų gale S. Cubrick'o „Spartacus“ ar „A Clockwork Orange“ visiškai atitinka „smurtinio filmo“ apibrėžimą. Ar manote, kad nors vienas jų tikrai yra skirtas „sudominti nereiklu ziurova, leisti jam pasimegauti ziauriais vaizdais“?

[Salomeja]

Ar tik ne šitą: "Paprastai veiksmo, koviniu, smurtiniu filmu paskirtis yra sudominti nereiklu ziurova, leisti jam pasimegauti ziauriais vaizdais. Galbut egzistuoja filmu, kurie per smurta siekia kilnesniu tikslu. Bet tokiu atveju ir smurto rodymo formos, ir pats siuzetas daznai yra pateikiami subtilesne forma. " ?

Ne, ne sita. As smurtiniais filmais ivardinau tuos filmus, kuriu pagrindas yra smurtas, t.y. siuzete dominuoja daug smurtiniu aktu.

Tai smurtinio akto, o ne smurtinio filmo apibrėžimas.

Teisybe, smurtinio akto apibrezimas. O kas rodoma smurtiniuose filmuose? Veiksmai, kurie is esmes sita apibrezima atitinka. Be to, jeigu skaitete, kas buvo parasyta toliau, tai remiantis siuo smurtinio akto apibudinimu buvo analizuojamas smurto kiekis, rodomas per TV (JAV ir Didz. Britanijoje).

Is esmes manau, kad tai, apie ka kalbame dabar, yra tik detales, kurios jau nebekeicia pacios esmes. Kiekvienas mokslininkas, tyrinejantis smurto per TV itaka agresijai, pirmiausia nusistato savoka, kuria remiasi, darydamas toki tyrima. Todel ieskoti kazkokio universalaus ir tobuliausio apibrezimo nera tikslo - garantuoju, kad toks neegzistuoja.

[Nomad]

t.y. siuzete dominuoja daug smurtiniu aktu.

Tai kaip ten su RB duotais pavyzdžiais? Aš galiu pridėti dar savų, pavyzdžiui Akiros Kurosawos Ran

[Salomeja]

Apie filmus, kuriu neziurejau, negaliu kalbeti.

[RB]

Apie filmus, kuriu neziurejau, negaliu kalbeti.

Na, jei tikrai nematėte nė vieno iš paminėtų filmų – labai rekomenduoju šitą spragą užpildyti. Patikėkite, verta
O šiaip – visi čia paminėti filmai pasižymi labai dideliu smurto kiekiu, tačiau, tuo pat metu, visi jie laikomi šedevrais, įeinančiais į pasaulinės kinematografijos istoriją.

[Shaolin Mantis]

As smurtiniais filmais ivardinau tuos filmus, kuriu pagrindas yra smurtas, t.y. siuzete dominuoja daug smurtiniu aktu.

mergina_22, toks "smurtinio filmo" apibrėžimas (pagrindas - smurtas, dominuoja daug smurtinių aktų) yra labai neaiškus. Aš tai jau minėjau. Labai sunku nustatyti, kas yra filmo pagrindas ir ką reiškia "dominuoja daug". pateikėte smurto akto apibrėžimą ("an overt expression of physical force against self or other, compelling action against ones will on pain of being hurt or killed, or actually hurting or killing") - nuo kiek iki kiek tokių aktų turi būti (sakykime 2 val. trukmės) filme, kad jį pavadintumėte "smurtiniu"? kokia metodika vadovaujantis galima nustatyti, kas yra "filmo pagrindas"? pateikite "smurtinio" ir "nesmurtinio" filmo pavyzdžių.

Is esmes manau, kad tai, apie ka kalbame dabar, yra tik detales, kurios jau nebekeicia pacios esmes. Kiekvienas mokslininkas, tyrinejantis smurto per TV itaka agresijai, pirmiausia nusistato savoka, kuria remiasi, darydamas toki tyrima. Todel ieskoti kazkokio universalaus ir tobuliausio apibrezimo nera tikslo - garantuoju, kad toks neegzistuoja.

Bet jei neegzistuoja universalūs reiškinių ar objektų apibrėžimai, tada negalite daryti universalių išvadų apie juos! Nes dabar imate konkrečius tyrimus, apie konkrečius skirtingus dalykus, o išvadas darote apie savo sugalvotą, kaip ir visus tuos tyrimus atseit apibendrinantį, reiškinį "smurtiniai filmai", nors iš tikrųjų niekaip nesugebate paaiškinti kas tai yra.

Aš nieko prieš būčiau diskutuoti apie pvz televizijos poveikį vaikams, arba tam tikrų programų (ar net tam tikrų kanalų) poveikį vaikams, bet kai kalbate sąvokomis, kurias atsisakote apibrėžti, man dingsta bet koks interesas diskutuoti, nes galite naudoti bet kurį argumentą mano pozicijai griauti, o aš tuo tarpu negaliu naudoti nei vieno, nes jūsų pozicijos neapibrėžtumas, tartum skydas atmuša bet kokius argumentus.

Įsivaizduokit diskusiją tema "kas sveikiau: sveikas maistas ar mėsa?", kurioje pusė, ginanti "sveiką maistą" atsisako sukonkretinti, ką turi omenyje, - be abejo, ji visada laimės

Primenu, kad kinas ir televizija tėra priemonės, jei kalbame apie poveikį vaikams, reikia kalbėti apie jų turinį (kuris, tarp kitko, kine ir televizijoje nėra vienodas, ir netgi skiriasi kiekvienu atskiru demonstravimo atveju).

[Salomeja]

pateikėte smurto akto apibrėžimą ("an overt expression of physical force against self or other, compelling action against ones will on pain of being hurt or killed, or actually hurting or killing") - nuo kiek iki kiek tokių aktų turi būti (sakykime 2 val. trukmės) filme, kad jį pavadintumėte "smurtiniu"?

Nereikia nueiti iki absurdo. Jus pats kuo puikiausiai suprantate, kad subjektyvus dydziai procentais ir skaiciais nematuojami. Juo labiau - jus ir pats negaletumete man atsakyti, kur yra daugiau smurto: ar kai 2 val. trukmes filme 5 minutes kapojamos galvos, ar kai 15 minuciu pjaustomos gerkles, ar kai 30 minuciu spardomi uzpakaliai. Galiu pridurti, kad netgi institucijos, kurios atlieka filmu reitingavima, remiasi subjektyviais kriterijais - reitingas suteikiamas pagal rodomo smurto kieki ir ziauruma, kuris neisreiskiamas matematiniais dydziais, kadangi filmai yra netapatus ir nelygiaverciai.

Man idomu stai kas - jeigu darysime prielaida, kad sunku apibrezti "smurtini" filma (nes mano nuomone, jusu nuomone, oficialus reitingai - viskas subjektyvu), kokia is to persasi isvada? Kad jeigu mes negalime procentais nustatyti, kiek smurto daro filma "smurtiniu", tai nereikia is viso kalbeti sia tema, nereikia bandyti nustatyti smurto poveikio agresijai arba dera ta poveiki neigti? Tokia isvada is daromos prielaidos neisplaukia.

Vadovaujantis jusu poziuriu, zlugtu visa musu subjektyvi visuomene, nes tada reiketu naikinti ir kitu subjektyviu reiskiniu vertinima - pvz., kaip galima vertinti mokiniu parasytas interpretacijas ar rasinius - juk tai subjektyvu, procentais neismatuosi, kokia dali temos mokinys atskleide, jokiais kitais matematiniai dydziais nenustatysi rasinio meniskumo ir kokybes. Bet tai nereiskia, kad visi rasiniai ir interpretacijos yra lygiaverciai - skiriasi ju lygis. Taip ir filmai, kuriuose rodomas smurtas, nera vienodi - vienuose smurto daugiau, kituose maziau.

Kaip rodo tyrimai, tarp smurto kiekio ir realios agresijos egzistuoja tiesiogine priklausomybe, t.y. kuo daugiau smurto, tuo daugiau galimybiu, kad bus ismokta realiu agresyviu veiksmu arba jie dazniau pasireiks realiame gyvenime. Pagal sias isvadas, as jums galiu suformuluoti pradine matematine salyga (kadangi megstate tiksluma) - filme uztenka ir vieno smurtinio akto, kad jis turetu potenciala ismokyti vaika agresijos. Kuo daugiau smurtiniu aktu, tuo didesne ta tikimybe. Aisku, teigti, jog is ekranu reiketu isimti visus filmus, kuriose parodoma bent truputis smurto, reiskia sunaikinti visa media. As to nesiulau. Taciau neigiamai vertinu filmus su perdetu smurto kiekiu (juos as ir vadinu "smurtiniais"). Kaip pavyzdi galiu pateikti is esmes visus pastarojo desimtmecio Holivudo siaubo filmus - brutalius, daznai banalaus siuzeto (pvz., visos filmo "Scream" dalys).

I diskusija su jumis as gana ilgai nesiveliau, nes, nepaisant stai tokiu noru "pasitikslinti savokas", jus visiskai neneigiate mano pozicijos. Ne viename post'e pripazinote, kad neigiamo elgesio vaikai gali ismokti, taciau be galo svarbus tevu autoritetas ir tai, kaip jie moko vaikus atskirti geri nuo blogio. Tam as irgi pritariu. Tik, deja, kyla klausimas: ka daryti su vaikais, kurie neturi tevu/ kuriems tevai nera autoritetas/ kuriu tevai neturi laiko budeti prie vaiko, kiekviena karta, kai sis ziuri koki "siaubaka"?

[Shaolin Mantis]

Kad jeigu mes negalime procentais nustatyti, kiek smurto daro filma "smurtiniu", tai nereikia is viso kalbeti sia tema, nereikia bandyti nustatyti smurto poveikio agresijai arba dera ta poveiki neigti?

"Smurto poveikis agresijai" - įtariu čia kažkur klaidą įvėlėte. Turbūt norėjote pasakyti "filmuose matomo smurto poveikį vaikų agresijai".
Pradedant apie bet ką kalbėti, iš pradžių reikia vienodai suvokti sąvokas. Ar bent jau pateikti savą savokų interpretaciją.

Vadovaujantis jusu poziuriu, zlugtu visa musu subjektyvi visuomene, nes tada reiketu naikinti ir kitu subjektyviu reiskiniu vertinima - pvz., kaip galima vertinti mokiniu parasytas interpretacijas ar rasinius - juk tai subjektyvu, procentais neismatuosi, kokia dali temos mokinys atskleide, jokiais kitais matematiniai dydziais nenustatysi rasinio meniskumo ir kokybes.

Jei iškeliate subjektyvumo svarbą, tai visi jūsų pasisakymai lieka tušti, bergždi ir beverčiai. Nes jei mūsų aptariamuose klausimuose nėra objektyvių kriterijų, jei mūsų visuomenė "subjektyvi", tai reiškia kiekvienas pats (subjektyviai) nusprendžia kaip jam elgtis, kurie filmai jo vaikams tinkami ar netinkami, cenzūros dėjimo struktūros subjektyviai nusprendžia, kas yra "smurtinis filmas", o kas nėra, o TV kanalų ir kino teatrų savininkai subjektyviai nusprendžia ar cenzūros dėjimo struktūrų klausyti ar ne.

tada reiketu naikinti ir kitu subjektyviu reiskiniu vertinima

Argumentas panašaus lygio kaip ir
"Jei leisime gėjams ženytis, tai gal reikėtų ir leisti jiems nebaudžiamiems prievartauti berniukus?".
Yra sritys, kuriose vyrauja subjektyvus vertinimas (pvz., menas), yra ir sritys, kuriose būtinas kuo didesnis objektyvumas (pvz., teisė). Ši mūsų diskusija, manau, labiau linksta į Moralės sferą, t.y. kas yra naudinga, kas yra kenksminga ar pavojinga, kaip vertėtų ar nevertėtų elgtis. Jei kalbame apie tam tikros žmonių grupės moralę, objektyvūs apibrėžimai ir kriterijai būtini.

Taciau neigiamai vertinu filmus su perdetu smurto kiekiu (juos as ir vadinu "smurtiniais"). Kaip pavyzdi galiu pateikti is esmes visus pastarojo desimtmecio Holivudo siaubo filmus - brutalius, daznai banalaus siuzeto (pvz., visos filmo "Scream" dalys).

Va va va! Pagaliau! Va dabar, ir tik dabar galime kalbėti apie tyrimus. Taigi, laukiu mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad pastarojo dešimtmečio amerikiečių siaubo filmai arba visos filmo "Scream" dalys (tiks ir jei bus tik viena dalis) gali sukelti vaikams agresiją.
Manau, kad tyrimai su tokių filmų ištraukomis arba tyrimai su animaciniais filmais netinka, nes tai, kas galioja kūrinio daliai, nebūtinai galioja visam kūriniui.
Dėl siaubo filmų ištraukų poveikio vaiko psichologijai nesiginčysiu. Parinkus reikiamas ištraukas bet ką iš proto iškraustyti galima.

Tik, deja, kyla klausimas: ka daryti su vaikais, kurie neturi tevu/ kuriems tevai nera autoritetas/ kuriu tevai neturi laiko budeti prie vaiko, kiekviena karta, kai sis ziuri koki "siaubaka"?

Daryti tą, kad rūpintis jų švietimu ir auklėjimu. Jei tėvai neturi laiko būti su vaiku tiek, kiek būtina, arba jei tėvai nėra autoritetas, arba jei vaikai neturi tėvų ir niekas kitas jais pakankamai nesirūpina, tai net ir išnykus visoms žiniasklaidos ir meno pamatymo priemonėms, vaikas turės galimybių pamatyti pakankamai "agresiją sukeliančio" smurto: tarp bendraamžių, tarp suaugusiųjų, gamtoje. Jei sutinkame, kad "tėvai nėra vaikui autoritetas" yra normalus, priimtinas dalykas ir norime rasti jam alternatyvą - belieka viena: visiškai izoliuoti vaiką tomis valandomis, kai negalime su juo būti. Manau, kad net tokia išeitis nepadarys vaiką mažiau agresyvų.

vaikais, kurie neturi tevu/ kuriems tevai nera autoritetas/ kuriu tevai neturi laiko budeti prie vaiko

Va šiuose žodžiuose slypi pagrindinės vaikų agresijos priežastys. (Tiesa, prie jų galima pridėti ir vaikų užimtumo problemas). Būtent šiuos dalykus reikia spręsti, skirti jų sprendimui laiko, lėšų ir energijos. Tai yra efektyvu. Tai yra aktualu. Tai yra būtina. Tai yra svarbiau už bet kokią cenzūrą ar reitingavimus.

[Vajezus]

Man idomu stai kas - jeigu darysime prielaida, kad sunku apibrezti "smurtini" filma (...), kokia is to persasi isvada? Kad jeigu mes negalime procentais nustatyti, kiek smurto daro filma "smurtiniu", tai nereikia is viso kalbeti sia tema, nereikia bandyti nustatyti smurto poveikio agresijai arba dera ta poveiki neigti?

Tu tikrai manai, kad tau oponuojama vien dėl to, kad aptariami dalykai sunkiai apibrėžiami?

Vadovaujantis jusu poziuriu, zlugtu visa musu subjektyvi visuomene, nes tada reiketu naikinti ir kitu subjektyviu reiskiniu vertinima - pvz., kaip galima vertinti mokiniu parasytas interpretacijas ar rasinius

Matyt, turėčiau stipriai susigėsti, kad dėl manęs su gausiais pirotechniniais efektais žlugs visuomenė? Vienas "bet" - mokinių darbų vertinimai nepretenduoja į tikslius tyrimus su koreliacijomis ir paklaidų vertinimais. Kai kuriais atvejais yra galimybių pareikalauti peržiūrėti darbo vertinimą, jei jis, mokinio nuomone, pernelyg šališkas.

Kaip rodo tyrimai, tarp smurto kiekio ir realios agresijos egzistuoja tiesiogine priklausomybe, t.y. kuo daugiau smurto, tuo daugiau galimybiu, kad bus ismokta realiu agresyviu veiksmu

Aš vis dėlto pasigedau išaiškinimo, kokiu būdu nustatytas koreliacijos priežastingumas. Mat neįsikišant į situaciją "išorinei jėgai" (tarkim, neatimant stebimai agresyvių vaikų grupei galimybės žiūrėti smurtinius filmus, arba priešingai, neverčiant ramių vaikų žiūrėti minėtus filmus), vien žiūrinėjant koreliacinius grafikus, priežastingumo nerasi.
Galbūt šiek tiek aiškesnė būtų analogija su tabako pramone. Ilgą laiką tabako gamintojai aiškino, kad ryšys tarp rūkymo ir vėžio neįrodo rūkymo žalos, nes galbūt žmonės, linkę sirgti vėžiu, labiau linkę rūkyti. Pirštu prikišamai rūkymo ryšys su vėžiu buvo nustatytas tik atradus, kad tabako dervos pelėms sukelia auglius. Taigi, esmė čia ta, kad eksperimentatorius, neapsiribodamas esamo reiškinio stebėjimu, "dirbtinai" sudarė situaciją. Ar tokių situacijų buvo sudaroma tiriant smurtinių filmų poveikį?

[Apostatas]

Na, jei tikrai nematėte nė vieno iš paminėtų filmų – labai rekomenduoju šitą spragą užpildyti. Patikėkite, verta
O šiaip – visi čia paminėti filmai pasižymi labai dideliu smurto kiekiu, tačiau, tuo pat metu, visi jie laikomi šedevrais, įeinančiais į pasaulinės kinematografijos istoriją.

Klausimas ne ka galvojo siuos filmus kurdamas rezisierius ar kas jam pavyko, bet ka juose randa vaikai ir ko is ju pasimoko. As sutinku, kad paminetuose filmuose galima rast daug ir idomiu temu, bet vaikui kazin ar tai lengvai prieinamas dalykas, jam tai daug kraujo ir daug paf paf. Todel manau kad vaikams siu filmu ziuret nerekomenduotina, beje "Prisukama apelsina" kaip ypac smurtini uzdraude buvo [ gal ir tebera] Didzioji Britanija.
O ir kiti filmai ziurekim ka "reklamuoja" [ kas pas juos teigiami herojai]
Krikstatevis - mafija,
Leonas - samdomas zudikas.
Klausimas ar vaikams tokie "sektini" pavyzdziai yra naudingi?

[Shaolin Mantis]

O ir kiti filmai ziurekim ka "reklamuoja" [ kas pas juos teigiami herojai]
Krikstatevis - mafija,

"Reklamuoja"? Ar bent atsimenate kaip baigėsi krikštatėviui ir beveik visiems jo bendražygiams ir priešams? "Krikštatėvis" aiškiai ir nedviprasmiškai pastato organizuotą nusikalstamumą, mafiją į visiško blogio, nešančio tik nelaimes, lentyną. Filmas apnuogina problemas, nurodo jų šaknis, analizuoja jas. Nieko bendro su reklama.
Be to, jei filme yra "neigiami" ir "teigiami" herojai (nors manau, kad filmas daug sudėtingesnis ir išmintingesnis už kvailą visko skirstymą į "juoda" ir "balta"), ir jie elgiasi panašiai, tai jie jau nebėra "neigiami" ar "teigiami".
Jei jus asmeniškai šis ar kuris kitas filmas paskatino agresyviems veiksmams, smurtui, pasidalinkite - būtų įdomu išgirsti.

[Apostatas]

"Reklamuoja"? Ar bent atsimenate kaip baigėsi krikštatėviui ir beveik visiems jo bendražygiams ir priešams?

Na tos pabaigos reikejo laukt kelias dalis, gi pirmose buvo piesiamas idealizuotas mafijos paveikslas, apsuptas prabangos ir turto...

"Krikštatėvis" aiškiai ir nedviprasmiškai pastato organizuotą nusikalstamumą, mafiją į visiško blogio, nešančio tik nelaimes, lentyną. Filmas apnuogina problemas, nurodo jų šaknis, analizuoja jas. Nieko bendro su reklama.

Reklama as idejau i kabutes. O su kitais Jusu cituojamais teiginiais irgi nesutinku.

Be to, jei filme yra "neigiami" ir "teigiami" herojai (nors manau, kad filmas daug sudėtingesnis ir išmintingesnis už kvailą visko skirstymą į "juoda" ir "balta"), ir jie elgiasi panašiai, tai jie jau nebėra "neigiami" ar "teigiami".

As kalbejau apie vaikus, kuri gebejimas suvokt manau siek tiek ribotas.

Jei jus asmeniškai šis ar kuris kitas filmas paskatino agresyviems veiksmams, smurtui, pasidalinkite - būtų įdomu išgirsti.

Manes nepaskatino, bet ar tai pakankamas irodymas kad nepaskatino ir kitu?

[Shaolin Mantis]

"Reklamuoja"? Ar bent atsimenate kaip baigėsi krikštatėviui ir beveik visiems jo bendražygiams ir priešams?

Na tos pabaigos reikejo laukt kelias dalis, gi pirmose buvo piesiamas idealizuotas mafijos paveikslas, apsuptas prabangos ir turto...

Nutylite didžiulę filmo dalį, kur tos mafijos nariai žūna žiauriausiomis mirtimis ir netenka visko, kas jiems brangu. Filmų ištraukų poveikis - atskira tema.

Jei jus asmeniškai šis ar kuris kitas filmas paskatino agresyviems veiksmams, smurtui, pasidalinkite - būtų įdomu išgirsti.

Manes nepaskatino, bet ar tai pakankamas irodymas kad nepaskatino ir kitu?

Tai kas tada įrodymas?

[son]

problema kai zmogus del savo menko suvokimo ar ziniu stokos pasisavina niekam tikusia informacija priimdamas ja "uz gryna piniga". nenoriu sneketi vien apie filmu pramone manau tas pats siejama ir su fantastinio zanro knygomis ar siaip kad ir buitine isgalvota novele. daug velesniu mokslininku uzsikrete fantasto ziuli verno tuo metu neraliomis idejomis. siandien apie tai ka kazkada zmogus fantazavo ir svajojo jau turim realybej (lektuvai pov. laivai skrydziai i kosmosa ir tt). visa fantastika normaliam zmogui gali buti tiesiog gera ideja. netgi fanatiskai tikinciam zmogui musu poziuriu nesamonem gali atnesti naudos ne tik jam bet ir visuomenei.. kazkada matytas filmas apie juros periodo parka buvo tik fantastika bet pries pora dienu per ntv zinias rode reportaza apie klonuota dinozauro embriona tad tikimybe kad greitu metu jie bus "pagaminti" dabar jau realija. apie teleportacijas is vieno tasko i kita irgi dar taip neseniai buvo fantastika. o siuo metu gan sekmingai vykdomi bandymai su atomu teleportacija.. kazkada neitikima ceku rasytoju knyga apie robotus dabar jau igyvendinta. berods honda zada jau siais metais paleist i prekyba vaikstanti begiojanti zmogu atpazistanti ir galinti atlikti paprastus darbus robota.

snekant apie filmu itaka reikia nepamirsti neigiamos ju "veiklos". labiausiai zalojami yra vaikai. bet ar ne toks pat zalojimas augancio mastymo yra pasakos apie seni salti gasdinimai apie raganas ar net m.dzeksona? tiesiog augant zmogus bresta gauna informacija ir pradeda skirti kas realu kas ne. neveltui filmai yra zymimi kokio amziaus juos gali ziureti. beda tame kad nevisada teisingas filmu zymejimas bet cia jau tuo uzsiimanciu zmoniu klaida..
filmai ar bet koks meninis kurinys gali zaloti ne tik brestancia matysena bet ir psihiskai nesveiku asmenu. jei kokiam maniakui parodysi pornuske manau visai normalu kad jis susizadins ir prades uzpuldineti zmones. tam ivedami i visuomene visokie apribojimai.
tad apibendrinant pasiliksiu prie savo nuomones kad viskas gerai kas turi ribas. tik problema tame kad tos ribos yra labai neaiskios.
pakirsinant legiona pridursiu kad todel ir kuriamos ivairios institucijos kurios reguliuoja zmoniu elgsena kartais net priimdamos prievartinius sprendimus.

[son]

Nutylite didžiulę filmo dalį, kur tos mafijos nariai žūna žiauriausiomis mirtimis ir netenka visko, kas jiems brangu. Filmų ištraukų poveikis - atskira tema.

toli nereikia ieskoti. neseniai prasisukus europoje serialam "brigada" ir "sopranai<...>" teko pamatyti jog rusijoje darant kratas nusikaltusiu paaugliu kambariuose gausu ivairiu atributu is siu serialu susidarau nuomone kad tai gan stipriai itakoja ju samone. juk visi nori buti "kruti" o tokie filmai nebrandziom asmenybem kaipo paskata ir etalonas.
galima pasidometi ir pamatysim kad veik visi filmai apie nusikalstamus sindikatus turi labai didele paklausa o daznas atvejis netgi pakartojami juose matyti siuzetai realiam gyvenime..

daznai tuose filmuose diegiama nuostata kad neesme kiek nugyveni o esme kaip (kalbama apie jega ir prabanga). tai irgi manau viena is paskatinimo agresijai minciu.

[Apostatas]

Nutylite didžiulę filmo dalį, kur tos mafijos nariai žūna žiauriausiomis mirtimis ir netenka visko, kas jiems brangu. Filmų ištraukų poveikis - atskira tema.

Na jau, nuosmukis daugiau rodomas tik paskutineje dalyje, o prabangos ir "gero gyvenimo" tikrai daugiau.

Tai kas tada įrodymas?

Kai bus daugiau tokiu liudijimu jau bus galima kazka kalbet, be to as si filma pamaciau gana velai.