Ateonas wrote:Snukis wrote:Atsizvelgiau as i visas aplinkybes, bet skirtumas tas, kad tu ir kiti mano, jog po prisipazinimo teisejas su aritmometru ar abaku migom nuskaiciuos lengvinancia dali ir tuo aritmetiniu sprendimu apsiribos viskas, prokuroras iteiks kaltinamajam geliu ir tuo viskas baigsis...
Taigi tu tą "gali" ištraukei iš punkto, kuriame kalbama "apie kitas, pirmame punkte nenumatytas aplinkykes", ir pritaikei jį pirmame punkte numatytoms aplinkybėms. Jei taip samprotautų teisėjas, ir skirdamas bausmę į lengvinančias aplinkybes neatsižvelgtų, tai situaciją nesunku pakeisti apeliaciniame teisme, o
tą teisėją reikėtų spirti lauk už atsisakymą vadovautis BK.
Teisejas vadovaujasi ne tik BK, bet ir BPK bei kitais istatymais kuiuose nenumatytos visos aplinkybes, todel BPK itraukta - "teisejas vadovaujasi LR istatymais ir
savo sazine, kvalifikacija...", t.y. teisejui butina vadovautis daugeliu istatymu ir moketi juos tarpusavyje derinti, o kad tarp tu istatymu yra nesutarimu rodo nesena BK ir BPK reforma. Galu gale, pagal BPK teisejas yra kaip arbitras rungtynese - kaltinimas-gynyba ir pagrindinis istatymu laikymasis tenka prokurorui, kuris kontroliuoja byla iki pat verdikto. Be to, jei yra kaltinamojo prisipazinimas tuo kuo ji kaltina - apeliacinis teismas nieko negelbes ir nespirs teisejo, gal nebent duos tam paciam prokurorui pateikti paaiskinimus - kodel jis uzprotestavo istatyme numatyta lengvinancia aplinkybe, nes prokuroras teisejui turi pateikti argumentus del neatsizvelgimo i kazkokia tai aplinkybes. Prokuroras nurodys argumentus ir apeliacija baigsis.
Ateonas wrote:
Bet prokuroras nepriima sprendimo, kokią bausmę skirti. Į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes atsižvelgia tik teisėjas, o advokatų bei prokurorų pareiga - jas pateikti.
Byla kontroliuoja prokuroras ir jo pareiga teisejui pateikti visas su byla susijusias aplinkybes bei nurodyti, kurios yra esmines, kurios - neesmines ir i jas nera reikalo atsizvelgti. Taip - teisejas sprendzia, bet ne is karto po prisipazinimo. Pagal BPK po prisipazinimo (ar kitokio kaltes irodymo) visa proceso eiga perima prokuroras. Kaip anksciau sakiau - jei tisejas atmeta prokuroro reikalavima neatsizvelgti i prisipazinima kaip lengvinancia aplinkybe, tai prokuroras po tokio atmetimo turi visas teises perkvalifikuoti byla taip kaip jis mano atsiskleistu visos aplinkybes - grieztesne bausme ir va sita teisejas jau privales priimti, nes perkvalifikuota byla - nauji, papildomi kaltinimai. Todel BPK ir nurodyta, kad prokuroras turi visas teises perkvalifikuoti byla jei yra pakankamai irodymu del kaltinamojo kaltumo (prisipazinimas arba 100% irodymu). Jei yra ir prisipazinimas ir pakankamai irodymu, tai prokuroras, galima sakyti - nesunkiai laimes byla ir su papildomais - grieztesniais kaltinimais.
Ateonas wrote:Snukis wrote:So - jeigu prokuroras izvelgs galimybe, jog yra prisipazinime nusikaltimo sudetis - perkvalifikuos byla.
Gal galėtum pateikti pavyzdį, kuriame prisipažinimas būtų nusikaltimo sudėtis?
Buvau jau mazdaug pateikes, bet atveju yra nemazai...
1) Nusikatelis nuzude zmogu, o po sio nusikaltimo apiplese kioska, bet teisme prisipazino tik kiosko apiplesime ir "nuosirdziai gailejosi", o irodymu nei apie nuzudyma, nei apie apiplesima - nepakako;
2) Nusikaltelis privercia niekuo nekalta zmogu (santazo budu) prisiimti sau kalte - pripazinti ivykdzius nusikaltima;
...nu dar vienas toks... Jei matei filma "Mimino" su V. Kikabidze... ten buvo toks atsitikimas - atsitiktinai uzejes pasiulyti pirkti padangas Kikabidze uzsipuola kazkoki zmogeli, sumusa, sulauzo baldus... teisme jis prisipazista, kad tai padare ir neigia, kad anksciau buvo pazistamas su tuo zmogeliu. Prokuroras reikalauja nubausti uz isilauzima, turto sugadinima ir dar velnia zino ka... Advokate issiaiskina, kad tas "nekaltas zmogelis" kazkada Kikabidzes seseri suviliojo ir pamete... taigi - garbes reikalas priverte prisipazinti. Isaiskejus sioms aplinkybems prisipazinimas buvo - kaip melagingas parodymas, bet byla prokuroras perkvalifikavo i smulku chuliganizma - is baudziamosios i administracine - sumazejo svarba ir reiksme melagingo prisipazinimo. Visumoje bausme - bauda.
Sorry, kad tokia isgalvota (filmo) istorija, bet tai parodo, kad prisipazinimas nera garantuotas ir negincytinas pliusas...
Tuo paciu >Nomad
Visose bylose praktiskai pralosiama prisipazinus. Maziau gal pralosiama kai yra susitarimas tarp gyneju ir prokuroru del prisipazinimo, bet ne visuose teismuose leidziami tokie susitarimai.
Cia kaip... duoda su kocelu per makaule, o po to paglosto... Kaip manai - ar tikrai prisipazinimas pagerina padeti? Gal geriau nesiduot nei glostomam, nei musamam?
Ateonas wrote:Snukis wrote:Pagal BPK prokuroras privalo perkvalifikuoti byla pakitus/isaiskejus aplinkybems arba atsiradus naujoms (pvz.: prisipazinimas).
Ir kokiu būdu prisipažinimas gali versti kaltintoją perkvalifikuoti bylą? Tarkime, turime du prisipažinimo variantus:
1) Padarau nusikaltimą ir nueinu į policiją prisipažinti (užgraužtas sąžinės).
2) Padarau nusikaltimą, esu areštuojamas ir prisipažįstu tardymo metu arba teisme (prispirtas įrodymų ar dėl kokių nors kitų priežasčių).
Kokią galimybę perkvalifikuoti nusikaltimą tu čia matai?
1) atveju, tavo sazine padaro tau nuostoli - tau iskeliama byla, tada prisipazinimas tau tikrai palengvina padeti (nors ir cia prokuroras turi visas teises tikrinti - kodel tu prisipazinai - gal dengi kita nusikaltima ar kt.), bet visumoje tu sedi minuse - be prisipazinimo tu butum laisvas, su prisipazinimu - turi nuosprendi.
2) Tai vat tas priezastis (aplinkybes) isaiskinti prokuroras ir pareikalaus perkvalifikuoti byla. Jei prispirtas irodymu - prisipazinimas - tik formalumas irodanti kaltintojo pranasuma ir vel - "visi koziriai pas prokurora". Tardymo metu - prisipazinimo galima atsizadeti, teisme i toki prisipazinima atsizvelgs tik kai tas prisipazinimas bus pakartotas teisme ir prisipazinta tokiame nusikaltime kuri pateike prokuroras/kaltintojas.
Ateonas wrote:Snukis wrote:Po prisipazinimo nekaltumo prezumpcija (BPK - kaltinamasis nekaltas kol jo kalte neirodyta, o irodinejimas vyksta rungimosi budu) prarandama - rungtynes baigesi - kaltinamajai pusei nereikia irodineti kaltinamojo kaltes.
Nekaltumo prezumpcija čia ne prie ko.
Tiesiog įrodoma, kad teisiamasis yra kaltas ir tiek. Be reikalo čia tą sąvoką kiši.
Snukis wrote:Po prisipazinimo (ar kaltes irodymo) advokatai gali reiksti tik pretenzijas ne del bylos esmes, t.y. - negali teigti, jog kaltinamasi nekaltas.
Tingiu skaityti BPK, bet kur konkrečiai tu tokį punktą radai?
Tu gi pats zr. auksciau puikiai suvoki, kad kai kalte irodyta - po mustyniu kumsciais nemosuojama.
Negi manai, kad yra galimybe teigti, kad kaltinamasis
nekaltas kai jo kalte yra irodyta?
Ateonas wrote:Snukis wrote:...
Istatyme skamba lengvatos viliojanciai, bet cia tas atvejis, kai - "teoriskai arklys, o praktiskai - nesikelia".
Va, mane labai domina kaip ten praktikoje būna. Ar yra kokia nors statistika, ar kas nors panašaus?
Aha - rinks kas tokia statistika parodancia, kad istatymai ne visada suveikia kaip, kad kazkas to noretu. Nors BK ir BPK reforma kaip tik ivyko del daugelio tarpusavio neatitikimu ir priestaravimu. Del BK ir BPK reformos ypac pasistenge advokatai, nes sieke daugiau galimybiu gynybai - pagal senus kodeksus prokuroras galejo dar griezciau elgtis. Dabar BK suteikia daugiau sansu gynybai, o BPK - kaltinimui, teisejas visa tai turi suderinti...