RB wrote:Svetimas wrote:Na, gerai. O ar simetriškas situacijos sukeitimas šitoje vietoje pagal konstituciją galiotų? Tarkim, kokia laisvamaniška organizacija įkuria privačią mokyklą. Ar galėtų toji mokyklą gauti valstybės finansavimą (mokinių krepšelius ir pan.) ir nedėstyti tikybos pamokų, t.y. dėstyti tik etiką?
Visų pirma, skiriasi finansavimo tvarka.
Švietimo įstatymas, 69 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas wrote:
(...)
7. Vaikų muzikos, dailės, meno ir sporto mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
Kitos nevalstybinės mokyklos tokio finansavimo negauna, tik mokinio krepšelį.
Tai šitoj vietoj kaip ir neteisybė gaunasi. Kodėl nevalstybinė mokykla, kuri vykdo formaliojo švietimo programas, tačiau nepriklauso tradicinei religinei bendruomenei, negali gauti
lygiai tokio paties finansavimo kaip ir "tradicinių religinių bendruomenių" mokyklos? Galbūt iš dalies dėl to pastaruoju metu daugėja mokyklų,
bandančių sau susiteikti tradicinių religinių bendruomenių mokyklų statusą?
RB wrote:Apskritai nesu tikras, ar etikos nedėstymas neprieštarauja to paties įstatymo 31 str.
Švietimo įstatymas, 31 straipsnis. Teisė mokytis tikybos wrote:
2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Nežinau kaip ten yra
de jure, bet panašu, kad
de facto yra taip (citata iš to paties
straipsnio):
Dažnai tėvai, kurie ruošiasi leisti vaiką į mokyklą ar savo atžalai nori pakeisti ugdymo įstaigą, dvejoja rinkdamiesi tarp valstybinės ir katalikiškos mokyklos. Paprašytas įvardyti esminius šių ugdymo įstaigų skirtumus katalikiškų mokyklų asociacijos pirmininkas sakė: „Kiekviena institucija yra savita ir bendro kriterijaus įvertinimui nėra, bet nevalstybinėse katalikiškose mokyklose nėra pasirenkamojo dalyko – etikos, turime tik tikybą. Mūsų mokyklos programose yra daugiau sielovadai skirtų kursų, kurių neturi kitos mokyklos. Daug dėmesio skiriama vertybių formavimui, bendruomenės kūrimui, vienijame ne tik mokinius, bet siūlome specialias programas tėvams. Norime, kad mokytojai, mokiniai ir tėvai jaustųsi bendruomene ir nesiekiame, kad tai būtų koks nors konkurentų būrelis, susibėgęs į vieną vietą.“
Nors gal aš čia ir be reikalo stebiuosi. Gali būti ir taip, kad mokiniai nevalstybinėse tradicinių bendruomenių mokyklose gali
de jure reikalauti etikos dėstymo, tačiau tokių išsišokėlių paprasčiausiai nėra.