Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2012-06-04 18:16

martynas wrote:O ka tai turetu reiksti? As surantu, kad Markso darbai nera apie Dievo egzistavima. Bet jo filosofijoje Dievo nebuvo. Jis yra sukurtas zmoniu, o ne jis sukure zmones, todel jo filosofija (pasaleziura) yra ateistine.
Jo pasaulėžiūra gal ir tokia, bet konkrečiai marksizmas nėra apie dievo egzistavimą. Lyrinis nukrypimas ir tiek. Tūlas Markas Tvenas yra netgi atskirų kūrinių skyręs pasišaipymui iš tikinčiųjų, ypač krikščionių, bet kažkodėl ne jis, o Marksas laikomas "ateizmo populiarintoju". Nors pastarasis palietė tik temos paviršių, ir iš tokių citatų, kokias pateikei, ryškėja paprasčiausios humanistinės Markso pažiūros.
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-04 18:27

Lionginas wrote:
martynas wrote:O ka tai turetu reiksti? As surantu, kad Markso darbai nera apie Dievo egzistavima. Bet jo filosofijoje Dievo nebuvo. Jis yra sukurtas zmoniu, o ne jis sukure zmones, todel jo filosofija (pasaleziura) yra ateistine.
Jo pasaulėžiūra gal ir tokia, bet konkrečiai marksizmas nėra apie dievo egzistavimą. Lyrinis nukrypimas ir tiek. Tūlas Markas Tvenas yra netgi atskirų kūrinių skyręs pasišaipymui iš tikinčiųjų, ypač krikščionių, bet kažkodėl ne jis, o Marksas laikomas "ateizmo populiarintoju". Nors pastarasis palietė tik temos paviršių, ir iš tokių citatų, kokias pateikei, ryškėja paprasčiausios humanistinės Markso pažiūros.
O humanizmas nera ateistine, o gal materialistinis poziuris?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2012-06-04 18:41

martynas wrote:O humanizmas nera ateistine, o gal materialistinis poziuris?
Suderinama, bet ne tas pats. Kai kas suderina tai ir su religija.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Humanizmas. Lietuvių kalba, tiesa, aprašymas labai kuklus, anglų kur kas geresnis.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2012-06-04 18:45

martynas wrote:O humanizmas nera ateistine, o gal materialistinis poziuris?
Ne, humanizmas yra humanistinis požiūris.
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-04 18:50

Vilius wrote:
martynas wrote:O humanizmas nera ateistine, o gal materialistinis poziuris?
Ne, humanizmas yra humanistinis požiūris.
As turiu galvoje, kad jei busiu teistas, tada humanistas nebegaliu buti?
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2012-06-04 19:05

martynas wrote:As turiu galvoje, kad jei busiu teistas, tada humanistas nebegaliu buti?
O jūs viską matuojate tik vienoje ašyje teistas-ateistas? Nepagalvojate kartais, kad gali egzistuoti ir kitos dimencijos?
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-04 19:52

Vilius wrote:
martynas wrote:As turiu galvoje, kad jei busiu teistas, tada humanistas nebegaliu buti?
O jūs viską matuojate tik vienoje ašyje teistas-ateistas? Nepagalvojate kartais, kad gali egzistuoti ir kitos dimencijos?
Taigi koks atsakymas? Nes humanistas krikscionis, man negirdeta kombinacija del to ir klausiu.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2012-06-04 19:53

martynas wrote:Taigi koks atsakymas? Nes humanistas krikscionis, man negirdeta kombinacija del to ir klausiu.
http://en.wikipedia.org/wiki/Christian_humanism
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-04 20:04

Lionginas wrote:
martynas wrote:Taigi koks atsakymas? Nes humanistas krikscionis, man negirdeta kombinacija del to ir klausiu.
http://en.wikipedia.org/wiki/Christian_humanism
''...claims that it is possible to be a Christian without a belief in God...''
Keistai, bet pasirodo ir tokiu yra.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2012-06-04 21:01

martynas wrote:Taigi koks atsakymas? Nes humanistas krikscionis, man negirdeta kombinacija del to ir klausiu.
Ar taip svarbu būti kažkokiu -istu? Čia gi ne būrelis koks, ir ne partija. Jei įdomu, tiesiog pasidomėkit humanizmo idėjomis, pasiimkit kas jums patinka, kas nepatinka - palikit. Nebijokit, jūsų dievas už tai tikrai nebaus, nors ką ten jį supaisysi - pavydus visgi :)
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-04 21:36

marxizmas yra ateizmas par excellence

http://en.wikipedia.org/wiki/Marxism_and_religion

"Atheism is a natural and inseparable part of Marxism, of the theory and practice of scientific socialism". (Lenin)
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-04 21:43

NSO wrote:marxizmas yra ateizmas par excellence

http://en.wikipedia.org/wiki/Marxism_and_religion

"Atheism is a natural and inseparable part of Marxism, of the theory and practice of scientific socialism". (Lenin)
kazkas sake, kad vikipedija siuo klausimu klysta. arba Leninas. nors as tai nemanau, bet kas nenori zvelgti faktam i akis tas ju ir nematys...
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2012-06-05 05:27

Matosi, Leninas kaip kam čia yra rimtas autoritetas :roll:
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2012-06-05 07:39

NSO wrote:marxizmas yra ateizmas par excellence
Aš irgi taip maniau, bet Martyno nesugebėjimas paremti to teiginio yra intriguojantis. Panašu, kad marksizmas yra daugiausia religijos kritika, bet iki dievo idėjos kvestionavimo nedaeina. Todėl vargu ar gali būti laikomas svarbiu ateistiniu darbu. Nors sutinku, kad pats Marksas buvo ateistu.
Leninas apskritai buvo šūdžius be jokių principų, aš net leninizmo tema jo žodžio neimčiau už gryną pinigą :D
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-05 08:29

Vilius wrote:Aš irgi taip maniau, bet Martyno nesugebėjimas paremti to teiginio yra intriguojantis. Panašu, kad marksizmas yra daugiausia religijos kritika, bet iki dievo idėjos kvestionavimo nedaeina.
zinoma, juk marksizmas - tai socioekonomine teorija ir teologiniai klausimai ne sios ideologijos kompetencijoje. Nebent visa materializma butu galima bandyti pritempti prie ateizmo, bet cia jau interpretacijos dalykas. :)
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-05 09:43

NSO wrote:
Vilius wrote:Aš irgi taip maniau, bet Martyno nesugebėjimas paremti to teiginio yra intriguojantis. Panašu, kad marksizmas yra daugiausia religijos kritika, bet iki dievo idėjos kvestionavimo nedaeina.
zinoma, juk marksizmas - tai socioekonomine teorija ir teologiniai klausimai ne sios ideologijos kompetencijoje. Nebent visa materializma butu galima bandyti pritempti prie ateizmo, bet cia jau interpretacijos dalykas. :)
Marksas viska, kaip socialinius santykius tarp klasiu. Religija ir Dievas kilo is ju.
Cia nepilnai, bet i ta puse.

Marksizmas yra pasauleziura, o ta pasauleziura yra materialistine ir ateistine. Nors jis nebuvo nusiteikes pries patcia Dievo savoka ir pats Marksas tikrai nenorejo priversti zmoniu atsisakyti tikejimo, taciau jo filosofija yra 100% ateistine ir materialistine.
Teologiniai klausimai nebuvo Markso mastymo centre, ji netgi nebuvo svarbus, taciau marksizmas savo grynoje formoje yra materialistinis, o visi dvasiniai ir angamtiski dalykai yra materialiu santykiu pasekme. Tai yra daugiau negu akivaizdu.
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-05 10:20

martynas wrote: Marksas viska, kaip socialinius santykius tarp klasiu. Religija ir Dievas kilo is ju.
Cia nepilnai, bet i ta puse.

Marksizmas yra pasauleziura, o ta pasauleziura yra materialistine ir ateistine. Nors jis nebuvo nusiteikes pries patcia Dievo savoka ir pats Marksas tikrai nenorejo priversti zmoniu atsisakyti tikejimo, taciau jo filosofija yra 100% ateistine ir materialistine.
Teologiniai klausimai nebuvo Markso mastymo centre, ji netgi nebuvo svarbus, taciau marksizmas savo grynoje formoje yra materialistinis, o visi dvasiniai ir angamtiski dalykai yra materialiu santykiu pasekme. Tai yra daugiau negu akivaizdu.
nu, nematau, kad kas nors priestarautu tam, ka pasakei.

bet biski kortas pamaisysiu... :) "Komunistu partijos manifeste" radau idomia vieta, kur Marxas su Engelsu vos ne teigiamai atsiliepia net apie religija kaip opiuma liaudziai. atrodo, kad jeigu ne tas zmoniu isnaudojimas ankstesniuose istorijos raidos etapuose, kurio jie nekente labiau uz viska, tai autoriai net pasirasytu uz koki feodalizma. jie apie "sventa religine ekstaze", "riteriska entuziazma" ar "miescioniska sentimentaluma" sneka kaip apie kokias prarastas gerybes, kurias sunaikino burzuazija, visus zmogiskus santykius paversdama prekiniais santykiais. sioje vietoje atrodo, kad jie pergyvena kaip kokie kunigai, kad burzuzija sunaikino sventus dalykus - taip, jie marxo poziuriu buvo iliuziniai, bet jie buvo sventi ir zmonems reikalingi. o dabartine XIX a. situacija, netekusi to sventumo, ju akimis dar ziauresne ir baisesne.

marxizmas ypac savo praktikoj buvo tikrai ateistinis. bet kaip ir Wiki sako, pacio marxo poziuris i relkigija - ambivalentiskas, arba kaip as sakiau - reikalaujantis papildomos interpretacijos, nes labai aiskiai siais klausimais jis nepasisake kaip koks Tvenas ar Dokinsas.
---
"Buržuazija visur, kur tik ji pasiekė valdžią, sunaikino visus feodalinius, patriarchalinius, idilinius santykius. Margus feodalinius pančius, kurie rišo žmogų prie jo „prigimtinių viešpačių“, ji negailestingai sutraukė ir nepaliko tarp žmonių jokio kito ryšio, kaip tik vieną pliką interesą, beširdį „gryną pinigą". Lediniame savanaudiško apskaičiavimo vandenyje ji paskandino šventąjį religinės ekstazės, riteriško entuziazmo, miesčioniško sentimentalumo virpesį. Žmogaus asmens orumą ji pavertė mainomąja verte ir vietoj daugybės suteiktų ir įgytų laisvių iškėlė vieną beširdę prekybos laisvę. Žodžiu, religinėmis ir politinėmis iliuzijomis pridengtą išnaudojimą ji pakeitė atviru, begėdišku, tiesioginiu, sausu išnaudojimu.
Buržuazija nuplėšė šventumo aureolę nuo visų veiklos rūšių, kurios ligi tol buvo laikomos garbingomis ir j kurias buvo žiūrima su pamaldžiu virpesiu. Gydytoją, teisininką, kunigą, poetą, mokslo vyrą ji pavertė savo apmokamais samdomaisiais darbuotojais.
"
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-05 11:09

NSO wrote:
nu, nematau, kad kas nors priestarautu tam, ka pasakei.

bet biski kortas pamaisysiu... :) "Komunistu partijos manifeste" radau idomia vieta, kur Marxas su Engelsu vos ne teigiamai atsiliepia net apie religija kaip opiuma liaudziai. atrodo, kad jeigu ne tas zmoniu isnaudojimas ankstesniuose istorijos raidos etapuose, kurio jie nekente labiau uz viska, tai autoriai net pasirasytu uz koki feodalizma. jie apie "sventa religine ekstaze", "riteriska entuziazma" ar "miescioniska sentimentaluma" sneka kaip apie kokias prarastas gerybes, kurias sunaikino burzuazija, visus zmogiskus santykius paversdama prekiniais santykiais. sioje vietoje atrodo, kad jie pergyvena kaip kokie kunigai, kad burzuzija sunaikino sventus dalykus - taip, jie marxo poziuriu buvo iliuziniai, bet jie buvo sventi ir zmonems reikalingi. o dabartine XIX a. situacija, netekusi to sventumo, ju akimis dar ziauresne ir baisesne.

marxizmas ypac savo praktikoj buvo tikrai ateistinis. bet kaip ir Wiki sako, pacio marxo poziuris i relkigija - ambivalentiskas, arba kaip as sakiau - reikalaujantis papildomos interpretacijos, nes labai aiskiai siais klausimais jis nepasisake kaip koks Tvenas ar Dokinsas.
---
"Buržuazija visur, kur tik ji pasiekė valdžią, sunaikino visus feodalinius, patriarchalinius, idilinius santykius. Margus feodalinius pančius, kurie rišo žmogų prie jo „prigimtinių viešpačių“, ji negailestingai sutraukė ir nepaliko tarp žmonių jokio kito ryšio, kaip tik vieną pliką interesą, beširdį „gryną pinigą". Lediniame savanaudiško apskaičiavimo vandenyje ji paskandino šventąjį religinės ekstazės, riteriško entuziazmo, miesčioniško sentimentalumo virpesį. Žmogaus asmens orumą ji pavertė mainomąja verte ir vietoj daugybės suteiktų ir įgytų laisvių iškėlė vieną beširdę prekybos laisvę. Žodžiu, religinėmis ir politinėmis iliuzijomis pridengtą išnaudojimą ji pakeitė atviru, begėdišku, tiesioginiu, sausu išnaudojimu.
Buržuazija nuplėšė šventumo aureolę nuo visų veiklos rūšių, kurios ligi tol buvo laikomos garbingomis ir j kurias buvo žiūrima su pamaldžiu virpesiu. Gydytoją, teisininką, kunigą, poetą, mokslo vyrą ji pavertė savo apmokamais samdomaisiais darbuotojais."
Kaip jau sakau marksizmas savo grynoje formoje religija ir Dieva laike iliuzija, bet ne bloga iliuzija. Markso zodziais ta iliuzija susidare del to, kad zmones buvo engiami, ir jei ta engima pasalinti religija, kaip iliuzija padedanti pakelti ta engima nebebus reikalinga.

Pats Marksizmas, kai ideologija nera kazkuo iptaingai blogas, tiesiog praktiskai jis placiu mastu igyvendintas buvo ziauriomis priemonemis. Ir demokratija ir Marksizmas akcentuoja ligybe, taciau kitaip igivendinama. Praktikoje su zmonemis ir ju skirtingais poziuriais ir norais nepalyginamai geriau veikia demokratija.

Bet as tik sakiau, kad Markso filosofija buvo ateistine ir materialistine, ne kad ji del to buvo bloga amorali ar dar kokia.
jis tiesiog savo filosofijoje pasauli aiskino is materialistines perspektyvos, tuo paciu ir is ateistines, tai padaro jo filosofija tokia.
Post Reply