Fizikanas vs. The Moral Landscape

[Augustas]

Iš tikrųjų tai mes nieko nesame sukūrę nuo nulio.

Duotos sistemos ribose dažnai kuriama nuo nulio. T.y. ne palaipsniui keičiant esamą dalyką, ne kažką prie jo pridedant ir nuimant, o tiesiog viską sukuriant nuo švaraus lapo. Pvz., F-22 Raptor nebuvo kuriamas po truputį pridedant ir nuimant detales nuo Wright Flyer III, jis buvo suprojektuotas ir pagamintas iš naujo. Žinoma, projektuojant ir gaminant buvo remtasi senesnėmis žiniomis ir patirtimi, bet čia turbūt ne tą turėjo omeny.

Aš irgi dabar pagalvojau, kad gal Fizikanas ne tą senesnę patirtį ir senesnes žinias turėjo omeny.

Moralės atveju bet kokie kūrimai yra juokingi ir pasmerkti, nes moralė jausmais remiasi labiau, nei protingais išgalvojimais. Net ir palyginus nedideliems pakeitimams įtvirtinti reikalingi įspūdingi propagandos kiekiai, o ką jau kalbėti apie brand new moralės sistemą.

Kitas dalykas, kad moralės sistemoje kažko naujo sugalvoti, panašiai kaip buvo sugalvotas F-22 Raptor naikintuvas, nepavyktų.

P.S.

Užuominą supratau. Bet vis tiek to vargšo storulio žudyti negalima. Galima nebent tik pamėginti įkalbėti patį nušokti (atseit, visi Jus po mirties didvyriu vadins, Jums ditirambus giedos, eiles apie Jūsų didvyriškumą kurs, na, ir t.t., ir pan.).

Imkim paprastesnį pavyzdį - be storulio. Jūs stovite prie svirties, kuri gali nukreipti traukinį į kitą kelią, kur neišvengiamai žus vienas žmogus. Jei svirties nejudinsite, žus penki. Ką renkatės?

Na, tai aišku, kad nukreipčiau traukinį į tą kelią, kuriame yra vienas žmogus. Bet žudikas čia vis tiek bus traukinys (na, arba tas žmogus, kuris tą traukinį užprogramavo, jei jau traukinys juda autopilotu), o ne aš.

[Vilius]

Bet GMO mes nekuriame nuo nulio, nes nemokam.

Net jei mokėtume, prireiktų begalės bandymų, kad atsitiktinai sudėliotume gyvybingą DNR grandinę. O kad ji duotų naudingus organizmus, prireiktų dar daugiau bandymų.

Visose kitose srityse, kurimas nuo nulio yra zymiai efektyvesnis. Pavyzdziui lektuva darome ne laipsniskai keisdami albatrosa, kol jis gales paskraidinti 100 zmoniu.

Lėktuvų mes nekuriame nuo nulio jau kokius 112 metų. O net ir pirmi lėktuvai buvo sukurti iš anksčiau buvusių sklandytuvų, dviračių ir dar ten kokių technologijų.

Kodel su morale turi buti kitaip? Pagrindinis dalykas kurio cia noriu paklausti - jei jokiu techniniu apribojimu nebutu ir kurti "nauja morale" pasirodytu paprasciau, nei laipsniskai keisti dabartine ar vistiek verciau rinktumeisi laipsnini keitima? Jei taip, tai kodel?

Jei mes tikrai žinotume, kad naujai sukurta moralė duos pakankamą gerovės padidėjimą, aš būčiau už naują moralę. Visgi abejoju, kad mums tai pavyktų padaryti praktikoje.

Jiems cia atrodys, kad musu normos mums yra tragiskai siaubingos. Jiems gal pabadauti ir pakenteti uz savo rase yra garbes reikalas. O naikinti kitas protingas gyvybes formas - saugumo ir isgyvenimo reikalas.

Whatever. Tiesiog tarkim, kad mes prijungėm prie smegenoskopo žmones ir ateivius, viską apskaičiavom, ir priėjom išvados, kad mūsų moralės normos yra iš principo nesuderinamos, ir mums niekada nepavyks taikiai gyventi kartu. Nu ką padarysi, shit happens - niekas gi nesako, kad visos moralės problemos turi turėti sprendimus su happy endu. Visgi net ir tokiu atveju, mums yra geriau objektyviai žinoti, kad problema neišsprendžiama, nei bandyti spėlioti remiantis protėvių išmintimi, ar genetiniu paveldu iš dar senesnių laikų.

Juk apie dauguma dalyku zmogus neturi jokiu normu isviso.

Nesutinku. Manau, žmonės turi net labai aiškius vertinimus apie daugumą dalykų, kurie vyksta (ar galėtų vykti) jų gyvenime, todėl tavo sekoje nulių tikrai nebus tiek daug.

Pagal toki apibrezima sutinku, bet griztant prie pavyzdzio su ateiviais, gausime, kad mums objektyviai geras pasirinkimas bus pasiaukoti ir buti sunaikintiems. Tai bus objektyviai gerai, pagal tavo apibrezima, bet nebus nei kaip gerai, pagal didziosios dalies zmoniiu morales normas. Niekas nenores priimti sio objektyviai gero sprendimo.

Nelabai įsivaizduoju, pagal kokią formulę sumuojant gerovę "būti suvalgytam" būtų mažiau svarbu, nei "patirti malonumą suvalgant". O iki valgymo tavo ateiviai gyveno kančioje, kas vėlgi nelabai sumuojasi į didelę gerovę (net jei patys ateiviai tą racionalizuoja fantazijomis apie garbę).

[Vilius]

Na, tai aišku, kad nukreipčiau traukinį į tą kelią, kuriame yra vienas žmogus. Bet žudikas čia vis tiek bus traukinys (na, arba tas žmogus, kuris tą traukinį užprogramavo, jei jau traukinys juda autopilotu), o ne aš.

O jei nušautum tą žmogų, tai kaltas būtų ginklas, arba ginklo gamintojai?

[Sejanus]

O ką tuo traukinuku bandoma parodyti? Kad kartais nebūna vienareikšmiai gerų sprendimų be trūkumų? Kad kartais tenka rinktis iš kelių blogybių? Kad kartais vienų labui tenka aukoti kitus? Juk šitie dalykai buvo žinomi nuo neatmenamų laikų

[Vilius]

O ką tuo traukinuku bandoma parodyti?

Negadink Augustui pramogos
Paskui pamatysi.

[Augustas]

Na, tai aišku, kad nukreipčiau traukinį į tą kelią, kuriame yra vienas žmogus. Bet žudikas čia vis tiek bus traukinys (na, arba tas žmogus, kuris tą traukinį užprogramavo, jei jau traukinys juda autopilotu), o ne aš.

O jei nušautum tą žmogų, tai kaltas būtų ginklas, arba ginklo gamintojai?

Jei viskas vyktų netyčia, t.y., ginklas mano rankose iššautų pats, man nepaspaudus gaiduko, tai aišku, kad kaltas būtų gamintojas, kuris tą ginklą gamino. Tad ir traukinio atveju, sakyčiau, būtų panašiai. Jei traukinys pagamintas (ar užprogramuotas) taip, kad negali staigiai sustoti, tai be abejo atsakingas yra gamintojas ar programuotojas (čia nekalbam apie tai, kad pusgirtis traukinio mašinistas pražiopsojo žmones ir nesugebėjo nuspausti stabdžių laiku).

[Vilius]

Jei viskas vyktų netyčia, t.y., ginklas mano rankose iššautų pats, man nepaspaudus gaiduko, tai aišku, kad kaltas būtų gamintojas, kuris tą ginklą gamino. Tad ir traukinio atveju, sakyčiau, būtų panašiai. Jei traukinys pagamintas (ar užprogramuotas) taip, kad negali staigiai sustoti, tai be abejo atsakingas yra gamintojas ar programuotojas (čia nekalbam apie tai, kad pusgirtis traukinio mašinistas pražiopsojo žmones ir nesugebėjo nuspausti stabdžių laiku).

Sakykim, traukinys negali sustoti dėl inercijos.
Ginklo atveju: paspaudi gaiduką, žmogus miršta; nepaspaudi - gyvena toliau.
Traukinio atveju: perjungi svirtį, žmogus miršta; neperjungi - gyvena toliau.

Manau, abiem atvejais yra teisinga sakyti, kad mirties priežastis yra būtent tyčinis gaiduko paspaudimas (arba svirties perjungimas), ar ne?

[fizikanas]

Net jei mokėtume, prireiktų begalės bandymų, kad atsitiktinai sudėliotume gyvybingą DNR grandinę. O kad ji duotų naudingus organizmus, prireiktų dar daugiau bandymų.

Tai atsitiktinai ir reikia delioti tik todel, kad nemokam. Kazkada gal mokesim sukurti DNR, pagal tai, kokiu savybiu augalui norime. Kaip dabar kuriame programini koda, pagal tai, kokiu funkciju programoje norime.

Lėktuvų mes nekuriame nuo nulio jau kokius 112 metų. O net ir pirmi lėktuvai buvo sukurti iš anksčiau buvusių sklandytuvų, dviračių ir dar ten kokių technologijų.

Na tai taip, kai jau turime karta sukure nuo nulio, nera reikalo vel is naujo kurti nuo nulio. Vistik, sukurti lektuva nuo nulio, kad ir kiek metu tai uztruko, buvo efektyvesnis budas, nei selekcijos ar genetines inzinerijos budu patobulinti albatrosa.

Jei mes tikrai žinotume, kad naujai sukurta moralė duos pakankamą gerovės padidėjimą, aš būčiau už naują moralę. Visgi abejoju, kad mums tai pavyktų padaryti praktikoje.

O gal tai is tiesu labai paprasta, o isivaizdavimas, kad moraline sistema turi buti sudetinga yra klaidingas isivaizdavimas, nes paprasciausiai tik su tokiom yra teke susidurti? As netgi turiu viena pretendenta naujai ir paprastai sistemai - seniau minetas pavyzdys su heroino laselinemis. Visi zmones butu laimingi, visi gautu tai ko nori, kuo bloga moraline sistema?

Whatever. Tiesiog tarkim, kad mes prijungėm prie smegenoskopo žmones ir ateivius, viską apskaičiavom, ir priėjom išvados, kad mūsų moralės normos yra iš principo nesuderinamos, ir mums niekada nepavyks taikiai gyventi kartu. Nu ką padarysi, shit happens - niekas gi nesako, kad visos moralės problemos turi turėti sprendimus su happy endu. Visgi net ir tokiu atveju, mums yra geriau objektyviai žinoti, kad problema neišsprendžiama, nei bandyti spėlioti remiantis protėvių išmintimi, ar genetiniu paveldu iš dar senesnių laikų.

Kodel neissprendziama? Juk sprendimas visiskai paprastas ir aiskus - leistis buti sunaikintiems. Kaip siulytum elgtis zmonijai - likti nuosekliam Harrio teorijai ar gyventi?

Nesutinku. Manau, žmonės turi net labai aiškius vertinimus apie daugumą dalykų, kurie vyksta (ar galėtų vykti) jų gyvenime, todėl tavo sekoje nulių tikrai nebus tiek daug.

Dalykai kurie vyksta ar galetu vykti zmogaus gyvenime yra begalo siauras dalyku aibes ruozas.

Nelabai įsivaizduoju, pagal kokią formulę sumuojant gerovę "būti suvalgytam" būtų mažiau svarbu, nei "patirti malonumą suvalgant". O iki valgymo tavo ateiviai gyveno kančioje, kas vėlgi nelabai sumuojasi į didelę gerovę (net jei patys ateiviai tą racionalizuoja fantazijomis apie garbę).

Nejau taip sudetinga hipotetine situacija tiesiog vertinti, kaip hipotetine situacija? Na ok, paklausiu kitaip - ar manai, kad yra kazkoks fizikos desnis ar principas, kuris neleidzia egzistuoti tokiai morales sistemai/smegenim pas ateivius, kad "objektyviai geras" sprendimas, siekiant objektyvios geroves visoms samoningoms butybems, pagal Harrio teorija, butu sunaikinti zmonija? Koks tai principas ar desnis?

[Augustas]

Jei viskas vyktų netyčia, t.y., ginklas mano rankose iššautų pats, man nepaspaudus gaiduko, tai aišku, kad kaltas būtų gamintojas, kuris tą ginklą gamino. Tad ir traukinio atveju, sakyčiau, būtų panašiai. Jei traukinys pagamintas (ar užprogramuotas) taip, kad negali staigiai sustoti, tai be abejo atsakingas yra gamintojas ar programuotojas (čia nekalbam apie tai, kad pusgirtis traukinio mašinistas pražiopsojo žmones ir nesugebėjo nuspausti stabdžių laiku).

Sakykim, traukinys negali sustoti dėl inercijos.
Ginklo atveju: paspaudi gaiduką, žmogus miršta; nepaspaudi - gyvena toliau.
Traukinio atveju: perjungi svirtį, žmogus miršta; neperjungi - gyvena toliau.

Manau, abiem atvejais yra teisinga sakyti, kad mirties priežastis yra būtent tyčinis gaiduko paspaudimas (arba svirties perjungimas), ar ne?

Ginklo atveju turbūt galima sutikti, nors ir čia galimi tam tikri smulkūs niuansai. Bet tiek to.
Traukinio atveju, deja, taip sakyti negalima. Būtent dėl to inercijos reiškinio egzistavimo (dar į sąlygą galima įtraukti, tarkim, brokuotus traukinio stabdžius ir pan., tiktai stabdžių broko atveju gamintojo kaltė yra aiškesnė) traukinio stabdymo sistema turi būti tobula. O jei tokia tobula stabdymo sistema dar neišrasta, tai nafik gamintojas iš viso tokią transporto priemonę pardavinėja. Taigi, vėl kaltas lieka traukinio gamintojas (ir galbūt naudotojas), o ne tas, kuris mėgindamas išvengti nelaimingo atsitikimo, perjungia svirtį.

[Vilius]

O gal tai is tiesu labai paprasta, o isivaizdavimas, kad moraline sistema turi buti sudetinga yra klaidingas isivaizdavimas, nes paprasciausiai tik su tokiom yra teke susidurti? As netgi turiu viena pretendenta naujai ir paprastai sistemai - seniau minetas pavyzdys su heroino laselinemis. Visi zmones butu laimingi, visi gautu tai ko nori, kuo bloga moraline sistema?

Dėl sudėtingumo. Na taip, gal ir gali egzistuoti paprasta moralės sistema, kuri užtikrina didelę gerovę. O dėl heroino jau atsakinėjau, tai gal nesikartosiu.

Kodel neissprendziama? Juk sprendimas visiskai paprastas ir aiskus - leistis buti sunaikintiems. Kaip siulytum elgtis zmonijai - likti nuosekliam Harrio teorijai ar gyventi?

Na gerai, jei taip nori. Jei būtų kažkoks ultra-hipotetinis atvejis, pavyzdžiui, panašus į traukinio problemą, kur žmonijos sunaikinimas išgelbėtų penkias kitas panašaus išsivystymo civilizacijas, tada sutikčiau, kad būtų racionalu sunaikinti žmoniją.

Visgi mes greičiausiai niekad nesusidursime su tokia situacija, tačiau kas dieną susiduriame su begale situacijų, kur racionaliais gerovės skaičiavimais pagrįsta moralė mums pasitarnautų geriau, nei tavo deskriptyvus reliatyvizmas, ar Augusto beviltiškos absoliučios moralės paieškos senose knygose.

Dalykai kurie vyksta ar galetu vykti zmogaus gyvenime yra begalo siauras dalyku aibes ruozas.

Dėl daugumos dalykų šiaip ar taip nėra prasmės daryti moralinių vertinimų (pvz, čia moraliai gerai, ar ne, kad į tamsiąją Mėnulio pusę pataikė meteoritas, kurio niekas nematė?)

Nejau taip sudetinga hipotetine situacija tiesiog vertinti, kaip hipotetine situacija?

Ai, tai aš turiu rimtai atsakinėti į visus hipotetinius pavyzdžius, kuriuos tu hipotetiškai galėtum nuosekliai suformuluoti?

Na ok, paklausiu kitaip - ar manai, kad yra kazkoks fizikos desnis ar principas, kuris neleidzia egzistuoti tokiai morales sistemai/smegenim pas ateivius, kad "objektyviai geras" sprendimas, siekiant objektyvios geroves visoms samoningoms butybems, pagal Harrio teorija, butu sunaikinti zmonija? Koks tai principas ar desnis?

Ne, nėra tokio dėsnio. Patenkintas?

[Vilius]

Sejanus, čia pointas turėjo būti toks, kad pasirinkęs nužudyti vieną žmogų, idant išgelbėtų penkis, oponentas kaip ir pripažįsta, kad kartais žudyti galima. Ką paprastai vengia daryti absoliučios moralės šalininkai, nes pas juos žudyti tiesiog negalima, ir viskas. Augustas jau pademonstravo, kokios neįtikėtinos minties akrobatikos tenka imtis, kad išsisuktum iš šios keblios padėties. Ką ir reikėjo įrodyti

[Vilius]

Mes su studentais (dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių, skaičiau jiems filosofijos įvado kursą) diskutavom apie tą traukinio reikalą. Man labiausiai patiko maždaug toks "sprendimas" (apytiksliai paremtas Aristotelio dorybių etika): jei žmogus yra apsišvietęs, turi kilnius siekius, ir yra nu ten visapusiškai doras, tada kad ir kokį sprendimą jis priimtų stovėdamas prie tos svirties, tai ir bus pats geriausias įmanomas sprendimas. Kadangi mes nesame visiškai dori, ir nesame toje situacijoje, mes negalime išspręsti tos problemos hipotetiškai, bet mes galime siekti tapti nu tais super-doruoliais, idant pakliuvę į tokią situaciją pasielgtume maksimaliai moraliai.

[fizikanas]

Dėl sudėtingumo. Na taip, gal ir gali egzistuoti paprasta moralės sistema, kuri užtikrina didelę gerovę. O dėl heroino jau atsakinėjau, tai gal nesikartosiu.

Jei atsakei, tai labai daug puslapiu atgal ir neatsimenu, kodel gi butu bloga morales sistema? Nes neatitinka musu morales normu? Betgi thats the point.

Na gerai, jei taip nori. Jei būtų kažkoks ultra-hipotetinis atvejis, pavyzdžiui, panašus į traukinio problemą, kur žmonijos sunaikinimas išgelbėtų penkias kitas panašaus išsivystymo civilizacijas, tada sutikčiau, kad būtų racionalu sunaikinti žmoniją.

Ir moraliniai relityvistai laikomi psichopatais 7 miliardai zmoniu gyvybiu, cia Hitleriui is gedos raudonuot tektu su savo kukliais pasiekimais.

Visgi mes greičiausiai niekad nesusidursime su tokia situacija, tačiau kas dieną susiduriame su begale situacijų, kur racionaliais gerovės skaičiavimais pagrįsta moralė mums pasitarnautų geriau, nei tavo deskriptyvus reliatyvizmas, ar Augusto beviltiškos absoliučios moralės paieškos senose knygose.

Bet gi nebutu geriau. Arba butume zombiai pajungti prie heroino arba paaukoti ateiviams. Arba vadovautumemes pagal Harrio teorija tik ant popieriaus, kol tai patogu, bet nustotume ta akimirka, kai smegenometras parodytu kazka, kas mums nepatinka ir musu normu neatitinka.

Ai, tai aš turiu rimtai atsakinėti į visus hipotetinius pavyzdžius, kuriuos tu hipotetiškai galėtum nuosekliai suformuluoti?

Na tik tuo atveju, jei nori apginti savo pozicija.

Ne, nėra tokio dėsnio. Patenkintas?

Taip. Jei tokio desnio nera, reiskia, neturime pagrindo tiketis, kad ai kazkaip vistiek viskas turbut gerai bus ir ignoruoti gresmes, kurios kyla is tikejimo kazkokia nauja objektyvios morales religija. Nerimauti vercia ir tai, kokiu siaubingu atveju yra buve istorijoje:
https://en.wikipedia.org/wiki/Mass_suic ... n_suicides

[Vilius]

Ir moraliniai relityvistai laikomi psichopatais 7 miliardai zmoniu gyvybiu, cia Hitleriui is gedos raudonuot tektu su savo kukliais pasiekimais.

Na gerai, o ką tu rinktumeisi? Gelbėti mūsų civilizaciją, ar penkias kitas (tokio pat dydžio, išsivystymo, ir pan.) Kodėl?

[fizikanas]

Na gerai, o ką tu rinktumeisi? Gelbėti mūsų civilizaciją, ar penkias kitas (tokio pat dydžio, išsivystymo, ir pan.) Kodėl?

Zinoma, kad gelbeti savo civilizacija, nes pagal mano morales normas tai teisingas pasirinkimas.

[Vilius]

Zinoma, kad gelbeti savo civilizacija, nes pagal mano morales normas tai teisingas pasirinkimas.

Tai aišku! Kam rūpi tie susmirdę ateiviai?..

Bet žinok, yra tokia problemėlė. Man ką tik paskambino iš Aurigarijaus Civilizacijų Gelbėjimo Centro, ir va ką papasakojo. Pasirodo, visos tos istorijos apie ateivių pagrobtus žmones nebuvo pramanytos. Viena iš tų penkių civilizacijų iš tiesų yra apgyvendinta žmonių, kurie tūkstančius metų buvo grobiami iš Žemės, bei jų palikuonių. Ten jų kalba ir papročiai truputį skiriasi, bet biologiškai jie tokie patys žmonės kaip mes. Vis dar renkiesi gelbėti žemiečius, ar tuos žmones ir keturias ateivių civilizacijas?

[Sejanus]

Sejanus, čia pointas turėjo būti toks, kad pasirinkęs nužudyti vieną žmogų, idant išgelbėtų penkis, oponentas kaip ir pripažįsta, kad kartais žudyti galima. Ką paprastai vengia daryti absoliučios moralės šalininkai, nes pas juos žudyti tiesiog negalima, ir viskas. Augustas jau pademonstravo, kokios neįtikėtinos minties akrobatikos tenka imtis, kad išsisuktum iš šios keblios padėties. Ką ir reikėjo įrodyti

Augustas yra Augustas, bet jis nebūtinai reprezentuoja kokius ten šalininkus. Aš tiesiog atsakyčiau, kad blogybė yra ne veiksmas o jo pasekmė (mirtis, o ne žudymas), todėl šiuo atveju mano veiksmai nebuvo blogi, nes jų rezultate mirčių buvo mažiau nei būtų be jų. (Jei laikyti, kad esmė kiekybėje). Sakoma, kad blogai yra žudyti, bet čia paprasčiausias supaprastinimas, daugumoje gyvenimo situacijų tinkamas, bet kai kuriose kaip ši – counterproduktyvus. Jei nori parodyti, kad kai kada žudyti nėra blogai, tai mano nuomone pavyzdys kur tas žudymas apskritai sumažina žuvusiųjų skaičių yra labai nevykęs. Siekis sumažinti žuvusiųjų skaičių kaip tik ir rodo, kad veiksmai ar jų nebuvimas kurių rezultatas – mirtys, yra blogai. Aišku jei žudymą suprasim labai siaura prasme ir blogį įžiūrėsim pačiame veiksme o ne jo pasekmėse, tai traukinukas tinkama situacija pademonstruoti šio akivaizdžiai idiotiško požiūrio idiotiškumą.

Va jei rastum situaciją, kur moraliniam absoliutistui pademonstruotų, jog kartais žudyti yra gerai (mažiau blogai) situacijoje, kur nežudant niekas ir nežūtų, ar bent jau žūtų žymiai mažiau žmonių, užskaityčiau (Man pačiam žudymas neatrodo absoliutus ir didžiausias blogis ir tokių situacijų sau sugalvočiau dešimt per sekundę).

[fizikanas]

Zinoma, kad gelbeti savo civilizacija, nes pagal mano morales normas tai teisingas pasirinkimas.

Tai aišku! Kam rūpi tie susmirdę ateiviai?..

Bet žinok, yra tokia problemėlė. Man ką tik paskambino iš Aurigarijaus Civilizacijų Gelbėjimo Centro, ir va ką papasakojo. Pasirodo, visos tos istorijos apie ateivių pagrobtus žmones nebuvo pramanytos. Viena iš tų penkių civilizacijų iš tiesų yra apgyvendinta žmonių, kurie tūkstančius metų buvo grobiami iš Žemės, bei jų palikuonių. Ten jų kalba ir papročiai truputį skiriasi, bet biologiškai jie tokie patys žmonės kaip mes. Vis dar renkiesi gelbėti žemiečius, ar tuos žmones ir keturias ateivių civilizacijas?

Ar nori parodyti, kad vadovaujantis mano moraline sistema, egzistuoja situacijos, kur vertybes kirsis tarpusavyje ir bus sunku ar neimanoma pasirinkti viena blogybe is dvieju, nes abi vienodai blogos? Ta zinojau. Ar is to seka, kad man reiketu savo moralines sistemos del sios priezasties atsisakyti ir priimti kazkokia kita, kuri presumably bus nuosekli ir joje nebus moraliniu dilemu? Neseka. Mano moralines sistemos nuoseklumas, man nera moraline vertybe, todel nematau priezasties jo siekti. O atsakant i klausima - taip, ateivius zmoniu palikuonis vertinsiu labiau, nei kitus ateivius, bet maziau, nei zemeje gyvenancius zmones.