Matote, kolega, jei jūs vienas neturėtumėte noro reprodukuotis, tai nebūtų didelė problema. Kaip mes jau čia išsiaiškinome, dauguma nuostabių tamstos genų bei "kultūrinio bagažo" vis tiek bus perduoti ateities kartoms per gentainius (gal išskyrus vieną-kitą unikalią mutaciją ar genų kombinaciją, kuri deja bus prarasta amžiams).
Tačiau dabar mes turime ištisą kultūrą, kuri dėl kažkokių priežasčių nebenori daugintis, kas ir atsispindi apverktinuose demografiniuose rodikliuose.
Nu, tai vakariečiai irgi turėtų turėt evoliucijos užprogramuotą norą daugintis. Ir, jei tas jų noras neatsispindi demografiniuose rodikliuose, reiškia kažkas jų kultūroje trukdo tam norui materializuotis, ar ne?
Jei visi individai kryžmintųsi tik su artimais giminaičiais, anksčiau ar vėliau jie visi išmirtų dėl kraujomaišos sukeltų genetinių defektų. Ir evoliucija šitą išsiaiškino dar gerokai iki žmonių, nes dauguma gyvūnų irgi vengia daugintis su labai artimais giminaičiais.RB wrote: ↑2017-10-18 21:44[..]kaip ten perduoti kuo daugiau savo genų, kaip pasirinkti tokį partnerį, kryžminantis su kuriuo bus didžiausia tikimybė turėti į save panašius palikuonis (nuosekliai vystant šią idėją brolis ar sesuo turėtų būti geriausias partneris, norint susilaukti vaikų, o jei jis / ji dar ir identiškas dvynys...)
Matyt, ilgoje perspektyvoje evoliucija bando surasti aukso vidurį, kur dauguma individų daugintųsi su pakankamai tolimais giminaičiais, bet ne su tokiais tolimais, kad visiems tektų keliauti į kitą pasaulio galą, kad rastų nu jau tą vienintelę idealią "antrą pusę".