Smagus ir greitas intelekto testas

Pokalbiai prie alaus. Gali kalbėti ir abstinentai, tačiau praras pusę malonumo :)
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2017-11-09 10:56

RB wrote:
2017-11-05 23:16
Teoriškai tai įmanoma tik žaidimo pradžioje – partijos, prasidedančios optimaliais ėjimais, yra išanalizuotos gerokai toliau, t. y. neoptimalus ėjimas priverčia kompiuterį anksčiau padėti į šalį debiutų duombazę (kurioje paieška labai greita) ir pradėti deginti žaidimo laiką realiai analizei (kuri yra daug lėtesnė). Kažkada labai seniai teko skaityti apie didmeistrį, kuris, žaisdamas prieš kompiuterį, specialiai pradėdavo labai nestandartiniais ėjimais (H2-H4 ar pan.) būtent dėl šios priežasties ir tai lyg ir pasiteisindavo. Kiek tai veiktų dabar – klausimas. Jaučiu, kad kelios iš kompiuterio atimtos milisekundės nė iš tolo nekompensuos blogesnės padėties lentoje.
Čia ne tik milisekundžių klausimas. Jei bandytum numatyti šachmatų partijos ateitį daugiau nei porą ėjimų į priekį, pastebėtum, kad su kiekvienu ėjimu galimų alternatyvų tampa vis daugiau. Net ir galingiausi kompiuteriai negali iki galo perskaičiuoti viso to besišakojančio alternatyvų medžio. Kompiuteris tiesiog stengiasi apskaičiuoti labiausiais tikėtinas šakas, ir daro sekantį ėjimą remdamasis tais skaičiavimais. Tačiau tame ateities ėjimų medyje neišvengiamai bus nemaža dalis šakų, kurių kompiuteris net neperskaičiavo - t.y. jis net nežino, ar tie ėjimai pagerintų ar pablogintų jo padėtį. Tai va, mano pointas yra, kad žmogiškas triukšmas gali padėti dažniau nuvesti partiją į tas neapskaičiuotas teritorijas, dėl ko vien matematiškai žaidžiantis AI prarastų savo pranašumą.
RB wrote:
2017-11-05 23:16
Bet mitelšpilyje ir endšpilyje toks „neoptimalumas“ tikrai neduos jokio pranašumo.
Sutinku su šita dalimi. Kuo mažiau lieka galimų ėjimų, tuo labiau tikėtina, kad kompiuteris juos visus perskaičiuos iki galo, todėl pabaigoje žmogiško triukšmo į partiją geriau neįnešinėti :)
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-11-09 13:58

Ir abiem atvejais tikrai netaptum geru žaidėju, jei visada darytum akivaizdžiai gerus ėjimus. Todėl mano analogija kaip ir laiko vandenį.
O aš manau, kad šachmatuose taptum. Manau, kad būtent taip ir tampama gerais žaidėjais. Šachmatai ne pokeris, ten nėra vietos blefuoti, oponentas turi lygiai tiek pat informacijos apie padėtį lentoje kiek ir tu.

Blefavimas veikia nebent prieš visai pradedančius mėgėjus. Ir veikdavo labai, labai senais laikais, kai šachmatai nebuvo nė per pusę tiek išstudijuoti kaip dabar :)

Populiariojoje kultūroje daug svaigstama apie tai kaip svarbu numatyti oponento ėjimus į priekį ir kaip geri šachmatininkai juos numato lyg kokie mindreaderiai. Realybėje ne tiek svarbu numatyti kaip oponentas paeis „iš tiesų“ ar juo labiau numatyti visus įmanomus ėjimus. Svarbu yra rasti kokie ėjimai oponentui būtų geriausi, ir pagal tai kaip tau eiti. O jei oponentas paeis blogiau, viskas tik į naudą. Oponentas nieko neišloš atlikęs blogesnį ėjimą nei tu numatei. Nes tai yra blogesnis ėjimas.

Bet gal būt mes kalbėdami apie blefavimą turime omeny kokius nors skirtingus dalykus ir nesusikalbame. Gal jei duotum pavyzdžių iš profesionalių varžybų, kur žaidimas buvo laimėtas blefo dėka, pavyktų susikalbėti geriau.
Tai va, mano pointas yra, kad žmogiškas triukšmas gali padėti dažniau nuvesti partiją į tas neapskaičiuotas teritorijas, dėl ko vien matematiškai žaidžiantis AI prarastų savo pranašumą.
Kodėl manai, kad žmogus tose teritorijose pasirodys geriau už kompiuterį? Žmogus turi dar mažiau galimybių skaičiuoti į ateitį. Na, atsidursite situacijoje kurios kompiuteris „nesitikėjo“, kas iš to, jis išeitį iš jos parinks vis tiek geriau už tave. Turbūt vėl kažkur nesusikalbame.

Teoriškai apskaičiuoti visus įmanomus ėjimus būtų naudinga, bet niekas taip nedaro, nes neįmanoma. Tiek žmogus, tiek kompiuteris analizuoja kažkokį ėjimų subsetą kuriuos analizuoti makes sense, tik kompiuteris tą daro žymiai geriau už žmogų. Geriau parenka kuriuos ėjimus analizuoti makes sense, ir geriau juos įvertina.

Nežinau ar tau tekę analizuoti partiją engine pagalba. Vienas iš paprastų dalykų kurį tarp kitų daro kompas, yra vertina padėtį lentoje taškais. Visada galima įvertinti, kuriam žaidėjui ji palankesnė ar apylygė. Figūrų skaičius, išsidėstymas, ateities ėjimų galimybės, susiveda į kažkokį reitingą. Kompas gali įvertinti kiekvieną artimiausią ėjimą, kaip po jo pasikeistų padėtis, ir iškart atmesti katastrofiškas. Jei darysi neoptimalius ėjimus, tavo padėtis silpnės o kompo stiprės, kol įsivarysi save į kampą. Tuo visas blefavimas ir žmogiškasis faktorius ir pasibaigs. Kurioje vietoje čia galėtų pavykti apgauti kompo smegenis tikrai nesuprantu :( Turbūt kažkoks praktinis pavyzdys irgi padėtų
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2017-11-09 16:12

Sejanus wrote:
2017-11-09 13:58
O aš manau, kad šachmatuose taptum. Manau, kad būtent taip ir tampama gerais žaidėjais. Šachmatai ne pokeris, ten nėra vietos blefuoti, oponentas turi lygiai tiek pat informacijos apie padėtį lentoje kiek ir tu.
Jei būtum koks nors šachmatų dievas su neribotais skaičiavimo pajėgumus, tai tada taip - kiekvienas neoptimalus ėjimas žaidžiant prieš tave tikrai artintų mane prie pralaimėjimo. Tačiau realybėje tokių skaičiavimo pajėgumų dar nėra, ir greičiausiai nebus artimoje ateityje (bent jau iki kvantinių kompiuterių sukūrimo). Taigi, kad ir kaip matematiškai pajėgus būtų tavo AI, jis vis tiek paliks daugybę neapskaičiuotų spragų galimų ėjimų medyje.
Sejanus wrote:
2017-11-09 13:58
Populiariojoje kultūroje daug svaigstama apie tai kaip svarbu numatyti oponento ėjimus į priekį ir kaip geri šachmatininkai juos numato lyg kokie mindreaderiai. Realybėje ne tiek svarbu numatyti kaip oponentas paeis „iš tiesų“ ar juo labiau numatyti visus įmanomus ėjimus. Svarbu yra rasti kokie ėjimai oponentui būtų geriausi, ir pagal tai kaip tau eiti. O jei oponentas paeis blogiau, viskas tik į naudą. Oponentas nieko neišloš atlikęs blogesnį ėjimą nei tu numatei. Nes tai yra blogesnis ėjimas.
Kalbi taip, tarsi egzistuotų kažkoks objektyvus būdas pamatuoti ėjimo "gerumą". Tik partijai pasibaigus retrospektyviai galima pasakyti, kurie ėjimai buvo geri, o kurie ne. Tuo tarpu partijos eigoje net ir labai blogai atrodantis ėjimas gali būti tiesiog genialus kelias į pergalę po keliolikos ėjimų.
Na taip, egzistuoja labai efektyvios euristikos, kurios įvertina padėtį lentoje. Tačiau jos visgi yra tik euristikos su begalėmis išimčių.
Sejanus wrote:
2017-11-09 13:58
Bet gal būt mes kalbėdami apie blefavimą turime omeny kokius nors skirtingus dalykus ir nesusikalbame. Gal jei duotum pavyzdžių iš profesionalių varžybų, kur žaidimas buvo laimėtas blefo dėka, pavyktų susikalbėti geriau.
Blefavimą paminėjau tik kaip pavyzdį, kai yra naudinga sužaisti ne-optimaliai. Taip, šachmatuose neįmanoma blefuoti (kaip pokeryje), nes oponentas mato visas figūras.
Tačiau šioks toks neapibrėžtumas egzistuoja ir šachmatuose, nes tu gi nežinai, kaip giliai ir kokius ėjimus yra perskaičiavęs tavo oponentas. Ir kartais žaidimo nukreipimas į tuos neapskaičiuotus plotus gali būti būtent tas lemiamas ėjimas partijoje.
Sejanus wrote:
2017-11-09 13:58
Kodėl manai, kad žmogus tose teritorijose pasirodys geriau už kompiuterį? Žmogus turi dar mažiau galimybių skaičiuoti į ateitį. Na, atsidursite situacijoje kurios kompiuteris „nesitikėjo“, kas iš to, jis išeitį iš jos parinks vis tiek geriau už tave. Turbūt vėl kažkur nesusikalbame.
Priminsiu, kad aš čia kalbu ne apie partijas "žmogus vs. AI", o apie "žmogus + AI vs. AI". Pirmoji komanda (pavadinkim ją "kiborgu") irgi gali naudotis panašiais skaičiavimo resursais kaip ir AI, tačiau ji priedo turi patyrusį šachmatininką, kuris kartais gali žaisti neatsižvelgdamas į AI patarimus. Kiborgo oponentas tuo tarpu yra grynas AI.
Tai va, tame pokalbyje Kasparovas tvirtino, kad su šiandieninėmis technologijomis kiborgai vis dar žaidžia geriau už gryną AI (šiaip dar priminsiu, kad čia nesu visai tikras, kad Kasparovas yra teisus, nu bet tarkim). Kam paaiškinti mes turime dvi teorijas. Pirmoji yra optimistinė - kad žmogiškas žaidėjas vis dar turi kažkokį strateginį pranašumą, kas padeda kiborgui laimėti dažniau. Kita (labiau pesimistinė) teorija yra, kad kiborgui pranašumą suteikia ne žmogaus protinės pastangos, o tik "žmogiškas triukšmas", kuris kiborgo žaidimą padaro mažiau nuspėjamą, nei gryno AI žaidimas. Ir dėl to nenuspėjamumo kiborgas ir laimi prieš gryną AI. Ir aš šioje diskusijoje pasisakau už "triukšmo" teoriją.
Sejanus wrote:
2017-11-09 13:58
Nežinau ar tau tekę analizuoti partiją engine pagalba. Vienas iš paprastų dalykų kurį tarp kitų daro kompas, yra vertina padėtį lentoje taškais.
Taip, man yra tekę tai daryti. Ir tas vertinimas taškais yra tik euristika. Ir taip - ta euristika pakankamai tiksli, kad aploštų žmones. Tačiau ji tikrai nėra absoliučiai tiksli.
Sejanus wrote:
2017-11-09 13:58
Jei darysi neoptimalius ėjimus, tavo padėtis silpnės o kompo stiprės, kol įsivarysi save į kampą.
Bet jei darysi tik optimalius ėjimus (tiksliau - optimaliai atrodančius), žaisi tik lygiai su AI, kuris irgi daro panašius euristinius skaičiavimus. Kad aplenktum AI, reikės iš kažkur gauti papildomą pranašumą.. Kurį gali suteikti truputėlis žmogiško triukšmo.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-11-09 20:34

Na taip, egzistuoja labai efektyvios euristikos, kurios įvertina padėtį lentoje. Tačiau jos visgi yra tik euristikos su begalėmis išimčių.
Taip, jos egzistuoja, ir jos yra žymiai patikimesnis būdas vertinti ėjimų stiprumą už abstrakčias spekuliacijas apie genialumą po šešiolikos ėjimų, pasibaigus partijai ar ne. Ką rodo ir jų naudojimo rezultatai.

Bet jei nori pasakyti, kad žaidimo metu neina įvertinti ėjimo stiprumo, tai tokiu atveju tavo idėja kad kartais reikia daryti mažiau gerus ėjimus irgi praranda prasmę :) Pala o kaip tada išvis pasirinkti, kokį ėjimą daryti? Randomu? Manau pakankamai akivaizdu, kad žaidimo metu ėjimų stiprumą galima įvertinti, tą daro ir žmonės ir kompiuteriai, tik kompiuteriai daro geriau.
Vilius wrote: Kad aplenktum AI, reikės iš kažkur gauti papildomą pranašumą.. Kurį gali suteikti truputėlis žmogiško triukšmo.
Lets agree to disagree I guess.
Kam paaiškinti mes turime dvi teorijas. Pirmoji yra optimistinė - kad žmogiškas žaidėjas vis dar turi kažkokį strateginį pranašumą, kas padeda kiborgui laimėti dažniau. Kita (labiau pesimistinė) teorija yra, kad kiborgui pranašumą suteikia ne žmogaus protinės pastangos, o tik "žmogiškas triukšmas", kuris kiborgo žaidimą padaro mažiau nuspėjamą, nei gryno AI žaidimas. Ir dėl to nenuspėjamumo kiborgas ir laimi prieš gryną AI. Ir aš šioje diskusijoje pasisakau už "triukšmo" teoriją.
Galima pamėginti sugalvoti ir daugiau teorijų. Gal būt tose komandose žmogus labai gerai išmano, kaip veikia kompiuterio „mąstymas“ ir padeda nuvesti situacijas būtent į tokias padėtis, kuriose to konkretaus engine mąstymas dažniau klysta?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2017-11-09 21:16

Vilius wrote:
2017-11-09 16:12
Kurį gali suteikti truputėlis žmogiško triukšmo.
Ar triuksmas cia turima omeny randomas? Jei taip, tai kodel kompas negaletu pats panaudoti random funkcijos savo algoritmuose? Manau, kad visgi, jei kiborgai sachmatais zaidzia geriau uz AI, tai tiesiog todel, kad zmogaus protas vis dar geresnis uz AI tam tikrose srityse. Ir nezinau ko cia tuo stebetis, juk singuliarumas dar neivyko.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2017-11-10 12:15

fizikanas wrote:
2017-11-09 21:16
Ar triuksmas cia turima omeny randomas?
Nu ne visai. Žmogus kiborgo komandoje gi nedaro visai atsitiktinių ėjimų. Jis juos parenka remdamasis savo žiniomis apie šachmatus, praeities partijų patirtimi ir loginiu mąstymu. "Triukšmu" tą žmogišką įnašą vadinu todėl, kad jo neįmanoma numatyti žiūrint iš AI pusės, o ne todėl, kad jis yra visai atsitiktinis.
fizikanas wrote:
2017-11-09 21:16
Jei taip, tai kodel kompas negaletu pats panaudoti random funkcijos savo algoritmuose?
Galėtų. Šiaip būtų įdomu sužinoti, kaip truputis randominio triukšmo paveiktų partijas prieš grynai deterministinį AI. Jei mano teorija teisinga, tai kiborgas vis tiek turėtų žaisti geriausiai, paskui AI+randomas ir galiausiai grynai deterministinis AI. Nu o paprastų žmonių su mėsinėm smegenim, tai iš viso niekas į tokį turnyrą neįleistų (nebent su bilietu :)).
fizikanas wrote:
2017-11-09 21:16
Manau, kad visgi, jei kiborgai sachmatais zaidzia geriau uz AI, tai tiesiog todel, kad zmogaus protas vis dar geresnis uz AI tam tikrose srityse. Ir nezinau ko cia tuo stebetis, juk singuliarumas dar neivyko.
Nu šachmatuose jau kaip ir įvyko. Vargu ar dar kada nors gims žmogus, kuris galės sistemingai aplošti net ir šių laikų kompiuterius.
Pvz., kuriose šachmatų srityse, tavo manymu, žmogus vis dar gali aplenkti kompiuterį?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2017-11-10 18:06

Vilius wrote:
2017-11-10 12:15
Nu šachmatuose jau kaip ir įvyko. Vargu ar dar kada nors gims žmogus, kuris galės sistemingai aplošti net ir šių laikų kompiuterius.
Pvz., kuriose šachmatų srityse, tavo manymu, žmogus vis dar gali aplenkti kompiuterį?
Na jei zmogus + kompas zaidzia geriau nei kompas, tai kazkoki darba, kurio reikia laimeti partijai, zmogus daro vis dar geriau, nei kompas. Kuri konkreciai tai gali buti dalis, as nezinau, nes nelabai ismanau sachmatu.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-11-11 00:58

Vilius wrote:
2017-11-09 10:56
Net ir galingiausi kompiuteriai negali iki galo perskaičiuoti viso to besišakojančio alternatyvų medžio. Kompiuteris tiesiog stengiasi apskaičiuoti labiausiais tikėtinas šakas, ir daro sekantį ėjimą remdamasis tais skaičiavimais. Tačiau tame ateities ėjimų medyje neišvengiamai bus nemaža dalis šakų, kurių kompiuteris net neperskaičiavo - t.y. jis net nežino, ar tie ėjimai pagerintų ar pablogintų jo padėtį. Tai va, mano pointas yra, kad žmogiškas triukšmas gali padėti dažniau nuvesti partiją į tas neapskaičiuotas teritorijas
Tai kad ne. Visų pirma tam, kad kompiuteris nutrauktų tolesnę kažkurios šakos analizę anksčiau laiko, t. y. nepasiekęs maksimalaus numatyto gylio, jis turi įvertinti tą šaką kaip beviltiškai blogą priešininkui ir nevertą tolesnės analizės. Jei tas „neoptimalus“ ėjimas yra „beveik“ optimalus, kompiuteris ko gero jį analizuos tiek pat giliai, kaip ir optimalų.
Antras dalykas – kai tik tu padarysi tą ėjimą, kompiuteris pradės naują analizę, remdamasis esama padėtimi lentoje. Jis nebus „išmuštas iš vėžių“, jis bus numatęs, kad ši situacija gali susiklostyti, analizuodamas ankstesnįjį ėjimą, ir arba išanalizavęs bei įvertines galimas situacijas dar kelis ėjimus į priekį (tokiu atveju nėra jokio privalumo lyginant su optimaliu ėjimu), arba anksčiau laiko nutraukęs analizę (čia žr. pirmą). Ar tas nutraukimas duoda privalumą žmogui? Aš nežinau, ar algoritmas išsaugo ankstesnio ėjimo analizės rezultatus ir juos naudoja, ar ne. Jei ne, tai jokio privalumo vėl nėra, kompiuteris analizuoja situaciją taip pat, kaip visada, tik tu padarei blogesnį ėjimą. Jei taip, kompiuteris viso labo praranda kelias milisekundes. Ir, turiu pastebėti, praranda jų itin mažai. Nepamirškime, kad praėjusiu ėjimu jis turėjo analizuoti n situacijų per maks. m ėjimų į priekį. Bet dabar iš tų n galimų situacijų liko tik viena – tą, kurią lentoje sukūrė tavo ėjimas. Taigi, jis dėl anksčiau laiko nutrauktos analizės blogiausiu atveju prarado 1/n viso praėjusio ėjimo analizės laiko.
RB wrote:
2017-11-05 23:16
Bet mitelšpilyje ir endšpilyje toks „neoptimalumas“ tikrai neduos jokio pranašumo.
Sutinku su šita dalimi. Kuo mažiau lieka galimų ėjimų, tuo labiau tikėtina, kad kompiuteris juos visus perskaičiuos iki galo, todėl pabaigoje žmogiško triukšmo į partiją geriau neįnešinėti :)[/quote][/quote]Tai kad mitelšpilyje kaip tik ėjimų variantų yra daugiausia. Kaip taisyklė, kompiuteris naudoja analizę tik mitelšpilyje. Tiek debiutas, tiek endšpilis žaidžiamas renkantis ėjimus iš duombazės.
Jei kalbame apie endšpilį, tai visos baigtys su 6 ir mažiau (jei gerai pamenu) figūrų yra išspręstos, kompiuteris nieko neanalizuoja, tik susiranda duombazėje esamą situaciją ir tada toliau eina per duombazės indeksą, pasirinkdamas geriausius ėjimus. Čia priešininkas nieko padaryti nebegali, kompiuteris garantuotai nebesuklys.
Jei kalbame apie debiutą, visi populiarių debiutų variantai yra duomenų bazėje kartu su jš „gerumo“ euristiniais įverčiais, taigi, kompiuteriui ir vėl tereikia eiti per duombazės indeksą ir rinktis ėjimą, užtikrinantį geriausią jam padėtį lentoje. Va čia „netikėti“ ėjimai naudingi tuo, kad sukuria padėtį lentoje, kurios duombazėje tiesiog nebėra, ir kompiuteris priverstas anksčiau laiko imtis analizės.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-11-11 00:59

fizikanas wrote:
2017-11-10 18:06
Na jei zmogus + kompas zaidzia geriau nei kompas, tai kazkoki darba, kurio reikia laimeti partijai, zmogus daro vis dar geriau, nei kompas. Kuri konkreciai tai gali buti dalis, as nezinau, nes nelabai ismanau sachmatu.
Kaip jau sakiau, aš manau, kad tai yra būtent padėties lentoje „gerumo“ įvertinimas. Spėju, kad didmeistrio patirtis ir intuicija šiuo atveju gali papildyti kompiuterio euristiką, kuri, Vilius ir rašė, yra viso labo euristika – netobula ir kartais skylėta.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-11-11 11:23

RB wrote: visos baigtys su 6 ir mažiau (jei gerai pamenu) figūrų yra išspręstos
Jau ir su 7 išspręstos nuo ~2012, išskyrus pozicijas karalius + 5 figūros vs vienišą karalių, nes šias spręsti nelabai matė prasmės :)

Bet kad ėjimus ima iš duombazės nebūtinai taisyklė, čia gal optimalus variantas, tačiau galima žaisti ir neleidžiant kompui naudoti duombazių. Kaip rodė Nakamuros vs Stockfish atvejis, žmogus vis tiek pralaimi.
viso labo euristika – netobula ir kartais skylėta.
Viso labo as opposed to what? Wintermute ar išsamią tablebase nuo pirmo ėjimo? :)

Aš vedamas didelio smalsumo ir anaiptol ne noro ginčytis, uždaviau šį klausimą chess stackexchange, pasiklausyti įvairesnių nuomonių.
some guy from internet wrote: The general thought is that computers still have problems with calculating long-term plans and positional considerations correctly.

There are many examples of modern computers getting "confused" in closed positions where long-term planning is worth more than brute force thinking. Many have a contempt factor which forces them to make a poor move rather than accept a draw against a weaker opponent. Nakamura has exploited this algorithm in many famous games.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-11-13 00:52

Sejanus wrote:
2017-11-11 11:23
Viso labo as opposed to what?
Sprendžiant iš fakto, kad „kiborgai“ turi pranašumą – as oposed to euristika + didmeistrio gebėjimas vertinti situaciją. :)
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2017-11-14 14:48

[Vilius paskubom sugrūda savo teorijas atgal į portfelį, ir tyliai pasprunka iš šios temos :)]
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2017-11-14 18:09

RB wrote:
2017-11-11 00:59
Spėju, kad didmeistrio patirtis ir intuicija šiuo atveju gali papildyti kompiuterio euristiką, kuri, Vilius ir rašė, yra viso labo euristika – netobula ir kartais skylėta.
- nepavadinčiau šachmatų programos "euristika". Ten labai panašu į specializuotą AI (liet. dirbtinį intelektą). Na o AI nėra sąmonė, AI paprasčiausiai skaičiuoja balus visiems ėjimams ir daro tą, kuris didžiausias. Skaičiavimams naudojamos duomenų bazės, figūrų vertės, pozicijų perspektyvos. Dabartinėms šachmatų programoms sunkiausia užduotis yra baigiamasis finalas, kuomet mažai figūrų ir todėl be galo daug ėjimų laisvės laipsnių, PC susiduria su neapibrėžtumu, kur gali pasikliauti tik tikėjimu į oponento būdingus sprendimus.

:)
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-12-07 01:55

RB wrote: Tiesa, neseniai skaičiau, kad go kompiuteriai, kurie mokėsi savarankiškai, be didmeistrių pagalbos, sukūrė savas visiškai netikėtas ir nestandartines strategijas, kurios laimi prieš go kompiuterius, besimokiusius iš žmonių žaistų partijų. Kadangi šachmatai yra kombinatoriškai paprastesnis žaidimas, tai tokia pati taktika irgi turėtų veikti, bet neteko girdėti, ar yra kokių eksperimentų toje srityje. Jei tas pats galioja ir šachmatams, tai reikėtų manyti, kad netrukus žmonėms šachmatuose tikrai beliks tik sirgalių vaidmuo.
Būtent taip ir atsitiko. Koks vaidmuo belikęs žmonėms, spręskite patys. (Bet jei neišeis nuspręsti patiems, tai cituojamame tekste leidžia suprasti).
DeepMind co-founder Demis Hassabis is a former chess prodigy, and while his team had taken on the challenge of defeating Go, a game where humans were still in the ascendency, there was an obvious temptation to try and apply the same techniques to chess as well. We’ve long recognised our human inferiority, but we could take comfort from the fact that the chess engines that beat us were also the works of human ingenuity and effort. That was about to change.

The DeepMind team had managed to prove that a generic version of their algorithm, with no specific knowledge other than the rules of the game, could train itself for four hours at chess, two hours in shogi (Japanese chess) or eight hours in Go and then beat the reigning computer champions – i.e. the strongest known players of those games. In chess it wasn’t just a beating, but sheer demolition.

Stockfish is the reigning TCEC computer chess champion, and while it failed to make the final this year it went unbeaten in 51 games. In a match with the chess-trained AlphaZero, though, it lost 28 games and won none, with the remaining 72 drawn.
https://chess24.com/en/read/news/deepmi ... shes-chess
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-12-07 11:32

Sejanus wrote:
2017-12-07 01:55
Būtent taip ir atsitiko.
Dar būtų labai įdomu,jei „AlphaZero“ susiremtų su kiborgais – tiek naudojančiais standartinius šachmatų variklius, tiek (ypač) naudojančiais tą patį „AlphaZero“. Intuicija lyg ir kužda, kad šiuo atveju žmogus neturėtų suteikti jokio pranašumo.
DrHarisLacan
pradedantis
Posts: 218
Joined: 2015-05-29 11:16

2018-01-17 16:48

http://live.chessbase.com/replay/80th-t ... b=Matlakov
Va shita partija tai butu sunku ikirsty, ar cia human style ;-)
Post Reply