Ne be reikalo, o tam, kad galetum prisipilti kuro per 5 minutes, o prispylus nuvaziuoti 700km.
Kur mano 3D printeris? (Ir kitos beveik pavykusios technologijos)
Nu jo.. Bet mano galva, šie privalumai nėra tokie svarbūs. Baterijos darosi vis talpesnės. Ir, kai jų talpa bus pakankama, kad nuvažiuoti ~500km bei bus geriau išplėtota įkrovimo infrastruktūra, tai ir tas pakrovimo laikas nebebus svarbus. Labai retai kada žmonės važiuoja tokius atstumus be sustojimo pavalgyti ar pernakvoti. O tie kurie važiuoja, gali tiesiog nusipirkti hibridinę mašiną (gal ateityje net bus hibridai su baterija ir vandenilio kuro elementu - jie gi vienas kitam netrukdo).
Bet jie gali pasirodyti svarbus rinkai.
Kalbant apie infrastruktura reikia nepamirsti, kad elektromobiliams reikalinga isvedziota elektra, o kaip zinome, elektra keliaudama nuo elektrines iki rozetes, dali savo energijos praranda. Gal sio praradimo kaip tik galime isvengti energija transportuodami balionuose?
Skamba, kaip tikra ateities masina.
Beje nereikia svaistyti brangios elektros energijos gaminti vandeniliui - atomine elektrine gali gaminti vandenili iskarto: https://www.acs.org/content/acs/en/pres ... onomy.html
Panašu, kad nepasirodė, nes beveik visi mašinų gamintojai nuėjo baterijų keliu.
Panašu, kad tie nuostoliai yra gana maži: "Transmission and distribution losses in the USA were estimated at [..] 6.5% in 2007." Vis dar nežinau skaičių vandenilio elektrolizės+suspaudimo+transportavimo atvejui, bet spėju, kad jie didesni.fizikanas wrote: ↑2017-11-30 10:34Kalbant apie infrastruktura reikia nepamirsti, kad elektromobiliams reikalinga isvedziota elektra, o kaip zinome, elektra keliaudama nuo elektrines iki rozetes, dali savo energijos praranda. Gal sio praradimo kaip tik galime isvengti energija transportuodami balionuose?
Manau, truputį tolimesnėje ateityje tai yra visai įmanomas variantas. Kuro elementai gi irgi varo elektrinius variklius, todėl gali būti puikiai suderinami su baterijom.
Ale patingėjai paskaityti tą straipsnelį, gerbiamasis, patingėjai... Ten gi aiškiai rašo, kad "[..] electrolysis[..] is more efficient and less expensive if water is first heated to form steam, with the electric current passed through the steam." Jie siūlo tik padidinti elektrolizės efektyvumą prieš tai išgarinant vandenį. Tačiau tam procesui vis tiek būtų naudojama elektros energija. Plius, energija, sunaudojama vandens išgarinimui, irgi galėtų būti panaudota elektrai gaminti.fizikanas wrote: ↑2017-11-30 19:43Beje nereikia svaistyti brangios elektros energijos gaminti vandeniliui - atomine elektrine gali gaminti vandenili iskarto: https://www.acs.org/content/acs/en/pres ... onomy.html
Tačiau bendrai atominių elektrinių naudojimas vandeniliui gaminti skamba gana logiškai. Pvz., elektrinės galėtų tuo užsiimti ne-piko metu, kad nereikėtų pristabdyti reaktorių. Jei, žinoma, to vandenilio kam nors reikėtų.
Ai ir kaip ten reikalai su tuo “daiktų internetu”? Apie tai irgi buvo daug kalbėta.. bet mano apynaujis šaldytuvas vis dar neatsakinėja į pingus
Vienintelis daiktas (apart kompų ir telefonų), kuris yra pajungtas - tai televizorius. Bet čia ne visai tai, ką reklamavo IoT propaguotojai, ar ne?.. Dar viena mirusi naujovė?
Vienintelis daiktas (apart kompų ir telefonų), kuris yra pajungtas - tai televizorius. Bet čia ne visai tai, ką reklamavo IoT propaguotojai, ar ne?.. Dar viena mirusi naujovė?
Per brangus palaikymas ir per mazas saugumas. Ar jau atnaujinai savo wi-fi adapteri po garsiojo KRACK pazeidziamumo aptikimo? O ka jei atnaujinti reiketu kiekviena elektros lempute namuose?Despòtas wrote: ↑2017-12-20 23:45Ai ir kaip ten reikalai su tuo “daiktų internetu”? Apie tai irgi buvo daug kalbėta.. bet mano apynaujis šaldytuvas vis dar neatsakinėja į pingus
Vienintelis daiktas (apart kompų ir telefonų), kuris yra pajungtas - tai televizorius. Bet čia ne visai tai, ką reklamavo IoT propaguotojai, ar ne?.. Dar viena mirusi naujovė?
Na nevisai - jie siulo tam panaudoti siluma, kuri ir taip isiskiria atominiu jegainiu reaktoriuose ir dabar tiesiog nueina i nuostolius.
Tai kad atominiai reaktoriai tik tą ir išskiria - šilumą.. Kuri paskui naudojama vandeniui išgarinti. O jau tada garas yra naudojamas sukti turbinoms, kurios gamina elektrą.
Nežinau, gal ir būtų galima tą atidirbusį garą dar kažkaip panaudoti padidinti elektrolizės efektyvumui.. tačiau tam vis dar reikės labai daug elektros energijos. Ir dar po to teks slėgti tą vandenilį, kas irgi yra gana brangus malonumas.
Bet jei ta darom nakti, kai energijos poreikio nera, o reaktoriu stabdyt neapsimoka, tai praktiskai free energy.
Na bet tada, kad isnaudoti energija maksimaliai efektyviai, visos masinos turetu krautis visa nakti. Taciau tokiu automobiliu, kuriems pilnai pasikrauti reikia visos nakties greiciausiai nieks nepirs, jei gales nusipirkti toki, kuris pasikrauna greiciau, sakykim per 3 valandas. Tuomet energija salyginai efektyviai bus isnaudojama tik pirmas tris nakties valandas, kai visa likusi laika kuras bus ir toliau deginamas veltui. O galetu buti kaupiamas vandenilio pavidalu, kuri paskui galima panaudoti kada reikia, kiek reikia ir greitai.
Tikriausiai visi girdėjo NASA "Pioneer-11" arba "Voyager-1", kurie yra labai toli nuo Saulės ir todėl maitinimui nuo 1969 metų vis dar naudoja apie 500 Watų branduolinę bateriją? Čia jau beveik 70 metų ir be jokio pakrovimo?
Ką noriu pasakyti? Ogi tai, kad ta "baterija" buvo sukurta dar seniau, kažkur apie 1958 metus, bet absoliučiai neišplatinka. Kodėl? Naftos biznis? saugumas? Bendru atveju ta baterija gerokai saugesnė už sprogstamus ličio akumuliatorius, gerokai pigesnė ir netgi lengvesnė.
Kas liečia vandenilio rezervuarus, tai eilinės miesto avarijos atveju "nuneštų" keletą stambiaplokščių daugiaaukščių dėžučių, pagrindinai dėl to neplėtojama.
Spėju, kad ta priežastis gali būt kažkaip susijusi su radiacija: Radioisotope thermoelectric generator
atomo energijos problema yra pastovus poreikis ausinimui. tad kad ir kokia maza baterija jos nelabai kur panaudosi nebent tai butu itin zemos temperaturos arba gausybe vandens. kitavertus truputi keista kodel laivyboje atomo energija naudojama tik kariniuose objektuose.vvv2 wrote: ↑2017-12-24 16:36.. ką noriu pasakyti? Ogi tai, kad ta "baterija" buvo sukurta dar seniau, kažkur apie 1958 metus, bet absoliučiai neišplatinka. Kodėl? Naftos biznis? saugumas? Bendru atveju ta baterija gerokai saugesnė už sprogstamus ličio akumuliatorius, gerokai pigesnė ir netgi lengvesnė.
tai gali buti siejama tiek su spec. inzinieriu trukumu prieziurai tokiu mini reaktoriu tiek su paslaptimi nenorint perduoti veikimo principu kitom valstybem.
Pamenat, prieš kelis metus buvo tiek triukšmo dėl tų Google akinių? Jau tuoj tuoj turėjo prasidėti "augmented reality" era... Ir ką? Šnipštas?
Gal vieną kartą esu matęs žmogų realiame pasaulyje su tuo dalyku. Ir tada tikrai pagalvojau - ačiū, bet ne. Šito aš ant galvos nesidėsiu.
Gal vieną kartą esu matęs žmogų realiame pasaulyje su tuo dalyku. Ir tada tikrai pagalvojau - ačiū, bet ne. Šito aš ant galvos nesidėsiu.
Aš net gi pamenu kaip jau tuomet sakiau, kad gausis šnipštasVilius wrote: ↑2018-03-29 19:32Pamenat, prieš kelis metus buvo tiek triukšmo dėl tų Google akinių? Jau tuoj tuoj turėjo prasidėti "augmented reality" era... Ir ką? Šnipštas?
Gal vieną kartą esu matęs žmogų realiame pasaulyje su tuo dalyku. Ir tada tikrai pagalvojau - ačiū, bet ne. Šito aš ant galvos nesidėsiu.
Paprasčiausiai tas šlamštas yra nereikalingas ir potencialiai net gi žalingas. Man užtenka, kad mano elgesį gyvenime jau pradeda stebėti telefonas, nereikia, kad dar ir akiniai registruotų kur krypsta mano žvilgsnis ir kiek laiko ten užsibūna ir t.t.
Neblogas filmukas apie grafeną: Why graphene hasn’t taken over the world... yet.
Dar viena milžinišką potencialą turinti(?) naujovė, kuri niekaip neranda kelio į rinką.
Dar viena milžinišką potencialą turinti(?) naujovė, kuri niekaip neranda kelio į rinką.