Despòtas wrote: ↑2018-02-11 22:35
fizikanas wrote: ↑2018-02-11 16:11
Ar galetum empiriskai pademonstruoti sios teorijos realuma?
...
That being said, mano teoriją bent jau iš principo
įmanoma paneigti eksperimentiškai.. priešingai nei anas dvi. Tai empirizmo rungtyje vis tiek aš laimėčiau
Kaip suprasti, "priešingai nei anas dvi"? Jei viena iš tų dviejų yra Dievo teorija, tai šią teoriją iš principo irgi yra įmanoma paneigti eksperimentiškai.
ne istorikas wrote: ↑2018-02-11 17:23
Augustas wrote: ↑2018-02-11 15:54
Na, kaip čia tiksliau pasakius?
Dievas tai nėra sąlyga, "leidžianti" kam nors, pvz., žmogui, Žemės planetai, mūsų Visatai ar Multivisatai egzistuoti, bet tai yra pats egzistavimas
per se, iš kurio kyla visa kita, kas nėra egzistavimas
per se. Ar man pavyko gerb. Ne Istorikui paaiškinti, kas yra Dievas?
Na, o dėl savaiminio regeneravimosi ar savaiminio visa ko atsiradimo, tai mūsų Lionginas irgi kažkaip panašiai bandė pavadinti tą savaiminį (visa ko) atsiradimą "saviorganizaciniu". Jeigu Tamstai yra noras, tai būtų galima pamąstyti ir pažiūrėti, kas iš to išeitų. Manau, kad galėtumėm prieiti kažkokią bendrą išvadą tuo klausimu.
Aš jau klausiau ankščiau, kas yra dievas, ne taip kaip dabar daugelis supranta, o ką reiškė tų žmonių akimis, kas tą žodį sukūrė. Mano manymu dievas nėra
tas kas duoda, bet yra
tas ką duoda arba tiksliau sąlygos leidžiančios žmogui egzistuoti. Viena pagrindinių sąlygų yra saulės energija, matomai nuo to ir kilo žodis dievas. Žodis yra kilęs iš ide. *déiu̯o-s – „švytintis dangus, diena“(vikipedija) Tačiau nereikia suprasti, jog saulė yra dievas, tada nebūtų reikėję naujo žodžio, nes tai yra kur kas daugiau sąlygų.
Manau, kad supratau Tamstą. Na, čia, žinot, yra toks dalykas, kad šiuo atveju yra abu dėmenys kartu, t.y., Dievas yra ir
tas, kuris duoda, ir
tas, ką duoda. Istoriškai pažiūrėjus, pirmykščiai ritualai, kurie buvo atliekami, pirmiausiai turėjo tikslą permaldauti dievybę, kad, pvz., saulė neišnyktų, kad saulė kitą rytą patekėtų, kad būtų medžiojamų gyvūnų, kad tie medžiojami gyvūnai eitų į pasalą ir t.t., ir pan. Tai rodytų, kad dievybė pirmiausia visgi buvo suprantama kaip "tas, kas duoda (pvz., saulę)", o ne "tas, ką duoda", pvz., medžiojami gyvūnai, saulės šviesa ir pan.
Augustas wrote: ↑2018-02-09 13:56
Na, tai yra ateityje būsimų įvykių atsiradimas dabartyje per gerokai trumpesnį laiką negu "natūraliai" būtų įvykę. Pvz., kieno nors pasveikimas iš tam tikros ligos "natūraliai" prognozuojamas po savaitės, o jis pasveiksta po vienos dienos. Ar atsakiau į Tamstos klausimą?
Geriausiai apie prognozes pasako Naglis Šulija
Kaip aš rašiau ankščiau, jog tikėjimas yra varomoji jėga, tai čia būtent tas variantas, kuris pagreitina gijimą, jei pas tave tikėjimas stiprus, tai nėra natūralus gijimas. Ir anksčiau rašiau pavyzdį, kaip buvo atliekamas eksperimentas, vienai grupei buvo duodami originalios liekninančios piliulės, kitai-falsifikuotos, tokios pat išvaizdos tik be veikliųjų medžiagų ir po eksperimento rezultatai buvo panašūs, abiejose grupėse daug maž vienodai žmonių numetė svorį. Štai ką daro tikėjimas, nes tie žmonės, kurie gėrė falsifikuotas piliules to nežinojo ir šventai tikėjo, jog geria liekninančias. Taigi nieks čia ateities nepagreitina, viskas natūralu, kad išgyja per 1 dieną, nes stipriai tuo tiki.
Sutikčiau su tuo, tik kad niekas nežino, kas tas tikėjimas yra, ir ar pats tikėjimas - tai natūralu ar supernatūralu.