Silurijos hipotezė
Kembridžo universitetas publikavo įdomų straipsnį ,apie mikrobiologų/geologų mokslinius tyrimus, galinčius pagrįstai atskirti pramonės pėdsakus nuo natūraliai pasitaikančių klimato įvykių prieš milijonus metų.
http://www.techtimes.com/articles/22547 ... -earth.htm
https://www.cambridge.org/core/journals ... 39F7C70EC6
Jei pramoninė civilizacija egzistavo Žemėje prieš daugelį milijonų metų iki savo eros, kokių pėdsakų ji būtų palikusi ir ar jie būtų aptikti šiandien ?
http://www.techtimes.com/articles/22547 ... -earth.htm
https://www.cambridge.org/core/journals ... 39F7C70EC6
Jei pramoninė civilizacija egzistavo Žemėje prieš daugelį milijonų metų iki savo eros, kokių pėdsakų ji būtų palikusi ir ar jie būtų aptikti šiandien ?
Nurodyk konkretų šaltinį ( geriausiai tiktų mokslinis straipsnis). Kitu atveju tai tik eilinė tavo blevyzga.
Nenustebinai. Kažkurioje diskusijoje jis rėmėsi informacija, kuri prieinama tik "uždaroje mokslinių straipsnių bibliotekoje".
Apie ką tu čia išvis ? paskaityk ką prieš tai rašei apie civilizacijas ir jų vystymasi.
Jeigu tu čia ketini pritempinėti savo išmislus apie atsirandančias civilizacijas kas 200k metų, kažkokiais ledkalnių temperatūrų grafikais...tuomet geriau nesivargink- aš jau netekau vilties, Jums šimtus kartų buvo pasakyta: civilizacijos Žemėje išsivysto maždaug kas 200.000 metų, Žemėje civilizacija gyvena apie 20.000 metų.
Cituoju iš pirmojo straipsnio (techtimes):
Tingiu ieškoti kiek senas iš tiesų fossil record, bet off the top of my head Kambro periodas pasibaigė prieš ~ 485 milijonų metų, ir fosilijų iš Kambro jau randame.One of the problems with detecting another civilization is that the fossil record doesn't go back further than 2.6 million years ago. Everything before this time period has already been turned to dust over time. This would also make it impossible that the civilization would've been human since they didn't appear until much later.
Paieškojau už tave:
Jei mokslininkai randa 3.5 milijardų metų senumo bakterijų liekanas, tai manau tikrai rastų ir poros milijonų metų senumo technologijų liekanas.astronomy.com wrote:In a study published December 18 in the Proceedings of the National Academy of Sciences, scientists confirmed that the oldest fossils ever discovered — found in a nearly 3.5-billion-year-old rock from western Australia — contain 11 complex microbes that are members of five distinct species.
Citata: "The age of the Earth is approximately 4.5 billion years. This dating is based on evidence from radiometric age-dating with the radiometric ages of the oldest-known terrestrial and lunar samples".
Daugelis net nežino, kad radiometrinis metodas gerai tikna tik apie 2000 metų laiko intervalui Imantis daugybės visokių labai komplikuotų "patikslinimų", galima išgauti priimtiną tikslumą iki 10.000 metų.
Išvada: kaip galėtų bakterija atsirasti ką tik susiformavusiai "karštai" Žemei? Tai net su standartine gyvybės atsiradimo hipoteze nesutampa.
Nelygu pagal kokius izotopus matuoja. Kai kurie reti (bet uolienose randami) metalai turi laaaaaabai ilgus pusamžius, kas leidžia gana tiksliai nustatyti jų susidarymo laiką net milijardų metų mastelyje. Be to, yra ir kitų uolienų amžiaus nustatymo būdų.
Eik jau. Vandenynai su skystu vandeniu jau buvo prieš maždaug 4.4 milijardų metų. Taigi, tos pirmosios bakterijos turėjo beveik cielo milijardo metų (nuo -4.4 iki -3.5 mlrd. metų) ilgio langą atsiradimui. Kuo, matyt, ir pasinaudojo
- kažkur dingo "karštos Žemės" epocha? Kiek prisimenu tos linkmės hipotezes, tai ten "karštas periodas" gerokai ilgesnis už "šlapią"?
- bakterija yra "anglies padaras", tinka tik anglies izotopų metodas, apie kurį parašiau. Jei naudoti negyvų uolienų amžių, tai gautumėm, kad Egipto piramidžių amžių apie 4 milijardus metų!
p.s.
.. deja, Egipto piramidžių amžius nustatytas pagal vėjo užneštas žiedadulkes, būtent netiksliu ilgiem periodams anglies izotopų metodu!
Cia sugeduisio telefono atvejis, nes va pasgooglinau ir, kaip speju originaliame straipsnyje rasoma taip:Sejanus wrote: ↑2018-04-29 00:55Cituoju iš pirmojo straipsnio (techtimes):
Tingiu ieškoti kiek senas iš tiesų fossil record, bet off the top of my head Kambro periodas pasibaigė prieš ~ 485 milijonų metų, ir fosilijų iš Kambro jau randame.One of the problems with detecting another civilization is that the fossil record doesn't go back further than 2.6 million years ago. Everything before this time period has already been turned to dust over time. This would also make it impossible that the civilization would've been human since they didn't appear until much later.
"When it comes to direct evidence of an industrial civilization—things like cities, factories, and roads—the geologic record doesn’t go back past what’s called the Quaternary period 2.6 million years ago. For example, the oldest large-scale stretch of ancient surface lies in the Negev Desert. It’s “just” 1.8 million years old—older surfaces are mostly visible in cross section via something like a cliff face or rock cuts. Go back much farther than the Quaternary and everything has been turned over and crushed to dust."
https://www.theatlantic.com/science/arc ... on/557180/
T.y, kalbama ne apie fosilijas, o apie zmoniu (ar ne zmoniu) statytos infrastrukturos liekanas.
- tų "liekanų" yra gausu, bet jų amžių nustatinėja tendencingai, kad pritempti prie Grb. Darwieno hipotezės.
Pvz. Niekaip nesugalvoja, kaip nustatyti piramidžių statybos laiką, nes panaudoto akmens amžius netinka, pripustytų žiedadulkių amžius irgi nėra garantija, faraonų dokumentacija taip pat nėra įrodymas (jie tik darė senų pamatų atstatymus). Hieroglifai ant sienų buvo užnešti ant jau esančių milžiniškų statinių (iš čia kilo jų dieviškumo idėjos).
Man labiau patinka terminas „priedurnio žurnalisto atvejis“ bet anyway, šaunu kad atkasei galimai originalų šaltinį. Šis teiginys irgi abejotinas, ypač jei naudojamas parodyti, kad nebeliktų civilizacijos veiklos pėdsakų. Spėjų dar iki prieinant iki šio straipsnio jau
"When it comes to direct evidence of an industrial civilization—things like cities, factories, and roads—the geologic record doesn’t go back past what’s called the Quaternary period 2.6 million years ago. For example, the oldest large-scale stretch of ancient surface lies in the Negev Desert. It’s “just” 1.8 million years old—older surfaces are mostly visible in cross section via something like a cliff face or rock cuts. Go back much farther than the Quaternary and everything has been turned over and crushed to dust."
https://www.theatlantic.com/science/arc ... on/557180/
T.y, kalbama ne apie fosilijas, o apie zmoniu (ar ne zmoniu) statytos infrastrukturos liekanas.
Grįžtant prie temos. (Pagaliau įdomi nauja tema)
Ir padidėję anglies dioksido kiekiai yra aptinkami (valio!), ir kol kas nėra vieningai pripažįstamo paaiškinimo. Ugnikalnio išsiveržimai? Miškų gaisrai? O gal ir civilizacijos veiklos pėdsakai. Bet, tie kiekiai yra žymiai mažesni nei, pvz., šiuo metu išskiria žmonija. PETM
Neskaitant anglies išsiskyrimo, kitų pėdsakų aptikimas manau didžiaja dalimi yra sėkmės klausimas. Mes randame niekingai absurdiškai mažą fosilijų kiekį lyginant su išnykusių gyvūnų rūšių kiekiu. Jei ta civilizacija nebuvo išplitusi per visą planetą, gali būti, kad mums dar tiesiog nepasisekė rasti jokių jų pėdsakų. Arba, gal kokius ir radome, tik juos paaiškiname natūraliomis priežastimis (ar nepaaiškiname niekaip). Žiūrint, kiek didelė, kiek labai išsivysčiusi ta civilizacija buvo, kokius dalykus gamino, kur egzistavo, kokie kataklizmai įvyko ar neįvyko laikotarpy tarp jų ir mūsų.
Jei ta civilizacija egzistavo nors kiek ženklesnėje Žemės dalyje, būtų aptinkami didžiuliai anglies dioksido kiekiai. Pramoninė civilizacija jo išskiria labai daug.Jei pramoninė civilizacija egzistavo Žemėje prieš daugelį milijonų metų iki savo eros, kokių pėdsakų ji būtų palikusi ir ar jie būtų aptikti šiandien ?
Ir padidėję anglies dioksido kiekiai yra aptinkami (valio!), ir kol kas nėra vieningai pripažįstamo paaiškinimo. Ugnikalnio išsiveržimai? Miškų gaisrai? O gal ir civilizacijos veiklos pėdsakai. Bet, tie kiekiai yra žymiai mažesni nei, pvz., šiuo metu išskiria žmonija. PETM
Neskaitant anglies išsiskyrimo, kitų pėdsakų aptikimas manau didžiaja dalimi yra sėkmės klausimas. Mes randame niekingai absurdiškai mažą fosilijų kiekį lyginant su išnykusių gyvūnų rūšių kiekiu. Jei ta civilizacija nebuvo išplitusi per visą planetą, gali būti, kad mums dar tiesiog nepasisekė rasti jokių jų pėdsakų. Arba, gal kokius ir radome, tik juos paaiškiname natūraliomis priežastimis (ar nepaaiškiname niekaip). Žiūrint, kiek didelė, kiek labai išsivysčiusi ta civilizacija buvo, kokius dalykus gamino, kur egzistavo, kokie kataklizmai įvyko ar neįvyko laikotarpy tarp jų ir mūsų.
Nu, jei ta civilizacija būtų gaminusi plastiką tokiais kiekiais kaip mes, tai turbūt vandenynuose vis dar plūduriuotų jų šiukšlės
Na gerai, žinau, kad plastikas nėra toks amžinas, kaip bando vaizduoti gamtos mylėtojai. Tačiau mes vis tiek rastume suakmenėjusių plastiko pėdsakų. O ką jau kalbėti apie žymiai tvaresnes pramoninės civilizacijos medžiagas - keramiką, betoną, kai kuriuos metalų lydinius. Šie be problemų gali išlikti net ir milijonų metų mastelyje. Ir, jei jau būtų išlikę, tai mes juos tikrai kartais rastume kažkur tarp dinozaurų kaulų. Bet nerandame, ar ne?
- betonas ir betono dariniai yra Egipte, visiem po nosim, nieks neranda kaip išmatutoti objektyvų amžių.
- gal esi matęs Antikos laikų (visai nesenas?) surastas užkastas, auksines monetas? Jos net būdamos auksinės, yra suirę tragiškai!
- esama "stebuklingų" artefaktų, kaip "geležiniai stulpai", kurie nerūdija. Analizė rodo gryną Fe, bet nerūdija!