Svieto pabaigos argumentas

Naujas temas kurkite čia
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-08-14 23:42

fizikanas wrote:Man neatrodo, kad cia nors vienas bent jau suprato klausima, ka jau kalbeti, kad i ji atsake :)
Tave domina 4-o uždavinio sprendimas ir manai, kad galima prie jo kažkaip prieiti su Bajeso teoremos pagalba?
Tai man atrodo, kad Vilius (pavyzdys su virve) ir Lionginas jau parodė, kad tavo bandymas spręsti 4-ą uždavinį taip pat, kaip kitus pirmus tris uždavinius, yra nekorektiškas. Ketvirtuoju atveju nėra galimybių apibrėžti (paprastais euristiškais būdais) bent kažkiek rimčiau tikimybinę įvykių erdvę arba tikimybinį modelį. Pirmųjų trijų uždavinių atveju, elementariųjų įvykių erdvė (Ω - omega; šuliniai su visais objektais juose) yra apibrėžta, todėl tie uždaviniai nesunkiai tikimybiškai išsprendžiami. O 4-o uždavinio atveju - nieko panašaus.
fizikanas wrote:
Svetimas wrote:Mano galva, svieto pabaigai tavo pateikti uždaviniai su šuliniais yra neadekvatūs. Ir Bajeso teoremos (kaip kad pvz. su šuliniais) šitam dalykui negali taikyti.
Na as deja neturiu tiesioginio prisijungimo prie tavo galvos, tai argumentu pagrindzianciu situos teiginius pats neissitrauksiu :)
Pabandžiau paaiškinti komentare aukščiau.
fizikanas wrote:
Svetimas wrote:Tikimybių sąryšis yra "dar 10000 metų" < "dar 1000 metu" < "dar 100 metu" (jei laikysime, jog realybėje turime tik tą vieną mūsų pasaulį ir atmesime kokias nors crazy many-worlds hipotezes).
O kaip priejei prie sitos nelygybes? Turbut isivaizduoji kazkokius "imanomus ateities pasaulius" ir, kad tokiu, kuriuose nugyvenam bent 100 metu yra daugiau, nei tokiu, kur nugyvenam bent 1000 metu?
Priešingai. Tiesiog pagalvojau, kad tikimybė įvykti kokiam nors įvykiui, kuris atneštų "svieto pabaigą" (koks milžiniškas asteroidas, mirtinas virusas, kosminis kataklizmas ar pan.) per 100 metų nuo dabar yra mažesnė, nei per 1000 metų nuo dabar.
fizikanas wrote:
Svetimas wrote:Bet kokios yra tos tikimybės niekas nežino.
Kaip galima "nezinoti tikimybes"? Tikimybe apibrezia, kiek tu zinai apie kazka. Jei nezinai nieko, tai tikimybe 50:50. Jei bent kazka zinai, tai ji gali slinktis i viena ar kita puse, priklausomai nuo to, kiek zinai. Bent jau taip sako, tavo pamineta Bajeso teorema.
Kuria konkrečiai Bajeso teoremos interpretacija ir kokiam kontekste tu remiesi?
Gal gali man paaiškinti, kaip apčiuopiamiau sužinoti tikslesnes šių tikimybių reikšmes su Bajeso teorema vien iš žmonijos jau pragyvento laiko?
fizikanas wrote:Mintis ta, kad Sejanaus teiginys, kad Vilius galejo geriausiu atveju gimti diena veliau ar anksciau nelabai pagristas. Pagal kvantine mechanika Vilius galejo, su nenuline tikimybe, gimti marse pries visatos atsiradima.
Čia gal koks testas, ar man visi namie? Nemanau, kad kvantinė mechanika gali sakyti tokius dalykus. Na, bet gal su kokia tavo paties modifikuota kvantinės teorijos many-worlds interpretacijos (į ką aš skeptiškai žiūriu) interpretacija tau ir pavyktų kažką gudresnio išvartyti. Gal gali šiek tiek plačiau paaiškinti savo mintį, kad būtų aiškiau?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 12:21

Svetimas wrote:
2018-08-14 23:42
Tave domina 4-o uždavinio sprendimas ir manai, kad galima prie jo kažkaip prieiti su Bajeso teoremos pagalba?
Bajeso teorema man neatrodo butina, svarbu sugebeti kazkokiu budu isspresti uzdavini su suliniais. As tai padarau modifikuodamas salyga, kad antrama sulinyje irgi yra milionas kamuoliuku, taciau pakartotinai sunumeruotu nuo 1 iki 10 ir tada tiesiog padalinu 5ketu skaiciu 1mame sulinyje is 5ketu skaiciaus antrame sulinyje 1/100000 = 0.00001. Taigi nera esme, kuria teorema remdamasis skaiciuosi, bet tol kol gali suskaiciuoti sita uzdavini, ta pati skaciavima galesi pritaikyti ir kitame analogiskame uzdavinyje, kiek kitame kontekste - savo egsitavime kazkokiame konkreciame visatos-busenu-erdves taske. Is esmes nesvarbu ar ta erdve apibrezia releativistynis 4d erdvelaikis, ar universali kvantine bangine funkcija, ar gimines medis, svarbu sutikti su prielaida, kad "tu" pats esi atsitiktinis "traukimas" is visos referencines klases, kas skaitytusi, kaip "tu". 4d ervelaikis turbut yra paprasciausias suvokti materealistiskai mastanciam zmogui, todel ji pasirinkau kaip analogija diskusijoje su Lionginu. Isivaizduok, kad esi 5d erdves ateivis ir i musu 4d visatos erdvelaiki ziuri is sono. Matai visa nuo pradzios iki pabaigos. Matai keleta "sniureliu" kurie yra zmoniu gyvenimai. Ju yra kazkoks konkretus baigtinis skaicius (nes sakykim sita 4d visata turi pabaiga, kaip, kad entropine mirtis ar didysis susitraukimas ar dar kazkas). Tuomet gali suskaiciuoti tu sniureliu skaiciu ir juos sunumeruoti nuo esancio arciausiai laiko t-nulis iki toliausiai. Cia analogija i sunumeruotus rutuliukus sulinyje. Dabar, kad butu dar tiksliau, galime tuose "sniureliuose" pazymeti taskus, kur sniurelis pagalvoja kazka panasaus i savireferencija, kaip, kad "o tai kelintas zmogus as gimiau ir kodel ir kokios to statistines implementacijos" Dabar turime, kad visame 4d ervelaikyje yra baigtinis skaicius situ tasku. Tuos taskus taip pat gali sunumeruoti nuo pirmo iki paskutinio. Dabar ka sako svieto pabaigos argumentas, ar bendresnis principas, vadinamas antropiniu principu, tai, kad jeigu tu kazka tokio pagalvojai, tai tu esi atsitiktinis taskas is tu tasku aibes. Priemus sita principa tada uzdavinio analogiskumas uzdaviniui su suliniais tampa akivaizdus. Ar pavyko man aiskiau paaiskinti klausima?
Svetimas wrote:
2018-08-14 23:42
Tai man atrodo, kad Vilius (pavyzdys su virve) ir Lionginas jau parodė, kad tavo bandymas spręsti 4-ą uždavinį taip pat, kaip kitus pirmus tris uždavinius, yra nekorektiškas.
Tikiuosi paaiskinimo auksciau pasidarys aiskiau, kaip pro sali buvo sie Viliaus ir Liongino bandymai.
Svetimas wrote:
2018-08-14 23:42
Priešingai. Tiesiog pagalvojau, kad tikimybė įvykti kokiam nors įvykiui, kuris atneštų "svieto pabaigą" (koks milžiniškas asteroidas, mirtinas virusas, kosminis kataklizmas ar pan.) per 100 metų nuo dabar yra mažesnė, nei per 1000 metų nuo dabar.
Cia toks lyrinis nukrypimas sito klausimo kontekste, bet gal prie intuicijos apie svieto pabaigos argumenta prisideda ir intuicijos apie kokie konkreciai kataklizmai gali nutikti ir kaip jie tiketini? Jei manai, kad asteroido atsitrenkimas i zeme yra didziausia zmonijos isgyvenimo rizika tai tikrai turetu buti sunku patiketi visokiais statistiniais isvedziojimais apie tai, kad nebedaug liko.
Taciau jei paziuretum i wikipedijos egzistenciniu riziku sarasa, tai vazidas kiek kitoks, nei popuiliari nuomone apie atskrendanti asteroida:
existential risks.png
https://en.wikipedia.org/wiki/Global_catastrophic_risk

Kaip matai tikimybe isnykti per ateinancius 100 metu yra beveik 20%, kas isipaiso i svieto pabaigos argumento skaiciavimus gana tiksliai, o kataklizmas greiciausiai bus musu paciu darbas, o ne asteroidas is kosmoso.
Svetimas wrote:
2018-08-14 23:42
Gal gali man paaiškinti, kaip apčiuopiamiau sužinoti tikslesnes šių tikimybių reikšmes su Bajeso teorema vien iš žmonijos jau pragyvento laiko?
Kaip jau rasiau auksciau Bajeso teorema cia nebutina. Viskas, ka as galiu pasakyti is Bajeso teoremos ir visko kas su ja susije, tai, kad irodymus reikia vertinti kontekste to, kiek tu tikejaisi to ivykio is pradziu. xkcd komiskas tai gerai paasikina:
frequentists_vs_bayesians_2x.png
Taciau svieto pabaigos argumento konktekste ji nelabai mums pasako kazka naujo.
Svetimas wrote:
2018-08-14 23:42
Čia gal koks testas, ar man visi namie? Nemanau, kad kvantinė mechanika gali sakyti tokius dalykus. Na, bet gal su kokia tavo paties modifikuota kvantinės teorijos many-worlds interpretacijos (į ką aš skeptiškai žiūriu) interpretacija tau ir pavyktų kažką gudresnio išvartyti. Gal gali šiek tiek plačiau paaiškinti savo mintį, kad būtų aiškiau?
Na kvantines vakuumo fluktuacijos teoriskai leidzia tokiam ivykiui ivykti. Netgi daugelis moklsininku mano, kad visa visata atsirado butent taip. Tai jei visata galejo atsirasti, tai ir Vilius gimti marse galejo ne ka prasciau. Betkuriuo atveju cia nukrypimas labiau apie zodzio "galejo" savoka, nei apie esmini diskusijos klausima.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 13:52

fizikanas wrote:
2018-08-15 12:21
Isivaizduok, kad esi 5d erdves ateivis ir i musu 4d visatos erdvelaiki ziuri is sono. Matai visa nuo pradzios iki pabaigos. Matai keleta "sniureliu" kurie yra zmoniu gyvenimai. Ju yra kazkoks konkretus baigtinis skaicius (nes sakykim sita 4d visata turi pabaiga, kaip, kad entropine mirtis ar didysis susitraukimas ar dar kazkas). Tuomet gali suskaiciuoti tu sniureliu skaiciu ir juos sunumeruoti nuo esancio arciausiai laiko t-nulis iki toliausiai.
O tau neatrodo, kad esminė problema yra tame, kad mes nesame 5d erdvės ateiviai, todėl negalime nieko sunumeruoti ir todėl esame priversti „skaičiuoti“ tikimybes, apie kurias nieko nežinome?
Tikslesnė analogija šiai problemai, pritaikant pavyzdį su šuliniais, būtų tokia: turime nežinomą skaičių n šulinių, kurių kiekviename yra po nežinomą skaičių m[n] sunumeruotų rutuliukų. Ištraukėme rutuliuką su skaičiumi 5. Kokia tikimybė, kad jis ištrauktas iš šulinio Nr. 1?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 14:34

RB wrote:
2018-08-15 13:52
O tau neatrodo, kad esminė problema yra tame, kad mes nesame 5d erdvės ateiviai, todėl negalime nieko sunumeruoti ir todėl esame priversti „skaičiuoti“ tikimybes, apie kurias nieko nežinome?
Na zinoma, kad neesame, tai yra modelis. Taip veikia modeliai abskritai.
RB wrote:
2018-08-15 13:52
Tikslesnė analogija šiai problemai, pritaikant pavyzdį su šuliniais, būtų tokia: turime nežinomą skaičių n šulinių, kurių kiekviename yra po nežinomą skaičių m[n] sunumeruotų rutuliukų. Ištraukėme rutuliuką su skaičiumi 5. Kokia tikimybė, kad jis ištrauktas iš šulinio Nr. 1?
Taip, butent tokia analogija yra tikslesne, as ta jau minejau sioje diskusijoje ir paaiskinau, kad pavyzdi su dviem, o ne begale suliniu, parinkau, nes jis yra daug lengviau issprendziamas. Taciau ta pacia logika galima taikyti ir tavo pateiktame, sudetingesniame uzdavinyje. Skirtumas tik tas, kad vietoje konkrecios tikimybes, kad traukta is sulnio X, mes gausime tikimybini pasiskirstyma arba tikimybe, kad traukta is tam tikro suliniu intervalo.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 14:40

fizikanas wrote:
2018-08-15 14:34
Skirtumas tik tas, kad vietoje konkrecios tikimybes, kad traukta is sulnio X, mes gausime tikimybini pasiskirstyma arba tikimybe, kad traukta is tam tikro suliniu intervalo.
Mes gausime tikimybę, apie kurią nežinome visiškai nieko. Ką mums tai duoda?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 14:50

RB wrote:
2018-08-15 14:40
Mes gausime tikimybę, apie kurią nežinome visiškai nieko. Ką mums tai duoda?
As nelabai suprantu ka reiskia sis zodziu junginys "tikimybe apie kuria nieko nezinome"? Pati tikimybes savoka jau talpina savyje nezinomybe, todel ji ir yra tikimybe. Ka reiskia tikimybe, apie kuria nieko nezinome? Argumentas mums pasako pavyzdziui, kad isgyventi ilgiau nei 1000 metu zmonijai tikimybe yra 5%. Tai ta mums tai ir duoda. Finansinis patarimas - neinvestuok, ten kur dividentus ismokes tik po 1000 metu, nebent investicine graza butu bent 2000%.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 16:25

fizikanas wrote:
2018-08-15 14:50
As nelabai suprantu ka reiskia sis zodziu junginys "tikimybe apie kuria nieko nezinome"? Pati tikimybes savoka jau talpina savyje nezinomybe, todel ji ir yra tikimybe. Ka reiskia tikimybe, apie kuria nieko nezinome? Argumentas mums pasako pavyzdziui, kad isgyventi ilgiau nei 1000 metu zmonijai tikimybe yra 5%. Tai ta mums tai ir duoda.
Išskyrus tai, kad šiuo atveju argumentas mums pasako, kad tikimybė žmonijai išgyventi ilgiau nei 1000 metų yra x %.
Taip, mes žinome, kad ta tikimybė yra ne mažesnė nei 0 ir ne didesnė nei 1. Bet tą mes žinojome iš pat pradžių, be jokių svarstymų ir skaičiavimų. Aš tiesiog nesuprantu, kokią papildomą informaciją tu tikiesi gauti ir kaip?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 17:09

RB wrote:
2018-08-15 16:25
Išskyrus tai, kad šiuo atveju argumentas mums pasako, kad tikimybė žmonijai išgyventi ilgiau nei 1000 metų yra x %.
Tai nejau nesupranti, kad argumentas leidzia ta X ir apsakiciuoti? Jei esi 100 miliardinis zmogus zemeje, tai yra 5% tikimybe, kad isviso joje nugyvens daugiau nei 100*20=2000 miliardu zmoniu.
Paemes kokianors populiacijos kitimo projekcija:
https://geographyeducationdotorg.files. ... 3e429a.jpg
ir laikydamas, kad vidutine gyvenimo trukme isliks panasi, gali apsiskaiciuoti, kokia tikimybe, kad zmonija nugyvens dar 1000 metu.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 17:22

fizikanas wrote:
2018-08-15 17:09
Tai nejau nesupranti, kad argumentas leidzia ta X ir apsakiciuoti? Jei esi 100 miliardinis zmogus zemeje, tai yra 5% tikimybe, kad isviso joje nugyvens daugiau nei 100*20=2000 miliardu zmoniu.
Tiesą sakant, nesuprantu. Gal gali paaiškinti, kaip tu tai suskaičiavai?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 17:54

RB wrote:
2018-08-15 17:22
Tiesą sakant, nesuprantu. Gal gali paaiškinti, kaip tu tai suskaičiavai?
Na cia gana nesunku intuityviai suprasti:
Tikimybe, kad isviso nugyvens bent tiek kiek jau nugyveno = 100%/1=100%
Tikimybe, kad isviso nugyvens bent 2 kart tiek kiek jau nugyveno = 100%/2=50%
tikimybe, kad isviso nugyvens bent 20 kart tiek, kiek jau nugyveno = 100%/20=5%
ir t.t.

Isvedima is baeso teoremos gali rasti cia:
https://en.wikipedia.org/wiki/Doomsday_ ... Variations
"The chance that the total number of humans that will ever be born (N) is greater than twenty times the total that have been is below 5%"
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 18:39

fizikanas wrote:
2018-08-15 17:54
Na cia gana nesunku intuityviai suprasti:
Tikimybe, kad isviso nugyvens bent tiek kiek jau nugyveno = 100%/1=100%
Tikimybe, kad isviso nugyvens bent 2 kart tiek kiek jau nugyveno = 100%/2=50%
Ar tikrai? Ar gali pagrįsti, kaip tuos 50 % gavai?

Jau nekalbant apie tai, kad tokiems skaičiavimams reikėtų laikyti, jog žmonijos „pasibaigimo“ tikimybė yra konstanta, kas akivaizdžiai netiesa (keliasdešimt tūkstančių individų, įskūrusių aplink Turkanos ežerą vs. po visą Žemę išplitę milijardai žmonių; akmenimis ir ietimis apsimėtančios žemdirbių ir klajoklių gentys vs. termobranduoliniu ginkluotas supervalstybes ir t. t.).
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2018-08-15 18:45

RB wrote:
2018-08-15 18:39
Jau nekalbant apie tai, kad termobranduoliniu ginkluotas supervalstybes..
- čia gerai pasižymėjo lietuvis, su savo kūriniu "durnių laivas"..

:)
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 19:09

RB wrote:
2018-08-15 18:39
Ar tikrai? Ar gali pagrįsti, kaip tuos 50 % gavai?
Matematine dalis man yra pati nuobodziausia sito argumento dalis, ir maziauisai kontraversiska. Jei manai, kad tame linke kur daviau yra kazkokia matematine klaida, tai eik pataisyk wiki straipsni, aciu.
RB wrote:
2018-08-15 18:39
Jau nekalbant apie tai, kad tokiems skaičiavimams reikėtų laikyti, jog žmonijos „pasibaigimo“ tikimybė yra konstanta, kas akivaizdžiai netiesa (keliasdešimt tūkstančių individų, įskūrusių aplink Turkanos ežerą vs. po visą Žemę išplitę milijardai žmonių; akmenimis ir ietimis apsimėtančios žemdirbių ir klajoklių gentys vs. termobranduoliniu ginkluotas supervalstybes ir t. t.).
Ar galim gristi prie to diskutavimo budo, kur pries rasant posta yra perskaitomas oponento postas? Dekui.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 19:37

fizikanas wrote:
2018-08-15 19:09
Matematine dalis man yra pati nuobodziausia sito argumento dalis, ir maziauisai kontraversiska. Jei manai, kad tame linke kur daviau yra kazkokia matematine klaida, tai eik pataisyk wiki straipsni, aciu.
Taip pat tame pačiame linke pateikta krūva kritikos šitos hipotezės prielaidoms. Kaip suprantu, galiu pasiųsti tave taisyti klaidų toje kritikoje ir tuo diskusiją baigsime?
fizikanas wrote:
2018-08-15 19:09
Ar galim gristi prie to diskutavimo budo, kur pries rasant posta yra perskaitomas oponento postas? Dekui.
Pacituosiu visą tavo post'ą, o tu pirštu parodysi, kurioje vietoje atsakei į mano klausimą, gerai?
Na cia gana nesunku intuityviai suprasti:
Tikimybe, kad isviso nugyvens bent tiek kiek jau nugyveno = 100%/1=100%
Tikimybe, kad isviso nugyvens bent 2 kart tiek kiek jau nugyveno = 100%/2=50%
tikimybe, kad isviso nugyvens bent 20 kart tiek, kiek jau nugyveno = 100%/20=5%
ir t.t.

Isvedima is baeso teoremos gali rasti cia:
https://en.wikipedia.org/wiki/Doomsday_ ... Variations
"The chance that the total number of humans that will ever be born (N) is greater than twenty times the total that have been is below 5%"
Ar tu čia apie kažkada anksčiau savo įdėtą lentelę (apsimeskime, kad joje pateikti skaičiavimai verti pasitikėjimo), kuri puikiai demonstruoja mano teiginį apie kintančias tikimybes, nes iš bendros 19 % pasaulio pabaigos tikimybės 18,53 % sudaro grėsmės, kurių prieš 100 metų absoliučiai neegzistavo?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 21:14

RB wrote:
2018-08-15 19:37
Taip pat tame pačiame linke pateikta krūva kritikos šitos hipotezės prielaidoms. Kaip suprantu, galiu pasiųsti tave taisyti klaidų toje kritikoje ir tuo diskusiją baigsime?
As ne pries, kad pasirinktum ten rimtesniu kontraargumentu, nei dabartiniai :)
Na bet gerai paaiskinsiu:
Sakykime istraukei kamuoliuka is sulinio, kuriame yra kamuoliukai nuo 1 iki N. N yra nezinomas, taciau baigtinis.
Nepriklausomai nuo N, yra 50% tikimybe, kad istrauktas kamuoliukas pagal numeri yra pirmoje kamuoliuku eiles puseje.
Vadinasi yra 50% tikimybe, kad sulinyje yra dar bent tiek pat kamuoliuku, koks yra istraukto kamuoliuko numeris.
Lygiai taip pat istraukus kamuoliuka yra 5% tikimybe, kad jis yra tarp 5% pirmuju kamuoliuku eileje. Reiskia yra 5% tikimybe, kad sulinyje yra dar bent 19 kartu tiek kamuoliuku, koks istraukto kamuoliuko numeris.
Dziugios zinios:
buti tarp 5% paskutiniu tap pat yra tik 5% tikimybe, taigi galime buti ramus, kad pasaulis nesibaigs jau labai greitai. Reiktu sita argumenta pervadinti i "svieto nesibaigimo dar kuri laika" argumenta, turbut tada sulauktu didesnio populiarumo :)

Dabar galvoju, kad sitas uzdavinys toli grazu nera toks sudetingas, kaip man is pradziu atrode. Pavyzdi su 2 suliniais buvo galima praleisti.
RB wrote:
2018-08-15 19:37
Pacituosiu visą tavo post'ą, o tu pirštu parodysi, kurioje vietoje atsakei į mano klausimą, gerai?
Kalbu apie sita posta:
Tai nejau nesupranti, kad argumentas leidzia ta X ir apsakiciuoti? Jei esi 100 miliardinis zmogus zemeje, tai yra 5% tikimybe, kad isviso joje nugyvens daugiau nei 100*20=2000 miliardu zmoniu.
Paemes kokianors populiacijos kitimo projekcija:
https://geographyeducationdotorg.files. ... 3e429a.jpg
ir laikydamas, kad vidutine gyvenimo trukme isliks panasi, gali apsiskaiciuoti, kokia tikimybe, kad zmonija nugyvens dar 1000 metu.
Populiacijos kitimo projekcija padengia ta dali apie ivairius zmonijos paplitimo variantus. Zinoma argumentas neatmeta tokio varianto, kad zmonija neisnyks, o labai apmazes, o tada labai maza gyvens labai ilga laika, taciau niekada nebesugris i gerus miliardinius laikus.
RB wrote:
2018-08-15 19:37
Ar tu čia apie kažkada anksčiau savo įdėtą lentelę (apsimeskime, kad joje pateikti skaičiavimai verti pasitikėjimo), kuri puikiai demonstruoja mano teiginį apie kintančias tikimybes, nes iš bendros 19 % pasaulio pabaigos tikimybės 18,53 % sudaro grėsmės, kurių prieš 100 metų absoliučiai neegzistavo?
Nelabai suprantu kame problema su tom kintamom tikimybem? Tai beabejo jos su laiku kinta, keiciantis zmoniu zinioms. Tikimybe, kaip jau sakiau Svetimui butent ir nusako dabartini zinojima. Kai pasaulio pabaiga ivyks, gal dar spesim paupdatinti ta lentele i 100%
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 21:42

fizikanas wrote:
2018-08-15 21:14
Na bet gerai paaiskinsiu:
Sakykime istraukei kamuoliuka is sulinio, kuriame yra kamuoliukai nuo 1 iki N. N yra nezinomas, taciau baigtinis.
Nepriklausomai nuo N, yra 50% tikimybe, kad istrauktas kamuoliukas pagal numeri yra pirmoje kamuoliuku eiles puseje.
OK, dabar aišku.
Tik va bėda, kad visiškai neaišku, kas gi ta „aibė N“. Ar tikrai galime teigti, kad mano minėtas ankstyvasis Homo sapiens nuo Turkanos krantų priklauso tai pačiai aibei kaip ir dabartinis žmogus, potencialiai galintis savo rankomis sunaikinti ir Homo sapiens, ir, galbūt, visą Žemę, ir hipotetinis ateities žmogus, galintis pasiekti kokią nors Kepler 22b ir ją visą apgyvendinti savo klonais? (Aš vis dar tingiu įdėmiai perskaityti visą wiki straipsnį, bet matau, kad šita kritika ten taip pat pateikta.)
Mes galime lengvai konstruoti begalinį skaičių skirtingų aibės N elementų apibrėžimų ir su kiekvienu jų gauti labai skirtingus rezultatus.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-15 22:02

RB wrote:
2018-08-15 21:42
Tik va bėda, kad visiškai neaišku, kas gi ta „aibė N“. Ar tikrai galime teigti, kad mano minėtas ankstyvasis Homo sapiens nuo Turkanos krantų priklauso tai pačiai aibei kaip ir dabartinis žmogus, potencialiai galintis savo rankomis sunaikinti ir Homo sapiens, ir, galbūt, visą Žemę, ir hipotetinis ateities žmogus, galintis pasiekti kokią nors Kepler 22b ir ją visą apgyvendinti savo klonais? (Aš vis dar tingiu įdėmiai perskaityti visą wiki straipsnį, bet matau, kad šita kritika ten taip pat pateikta.)
Mes galime lengvai konstruoti begalinį skaičių skirtingų aibės N elementų apibrėžimų ir su kiekvienu jų gauti labai skirtingus rezultatus.
Mano manymu visi kurie turi samone, save suvokia ir yra pajegus sau uzduoti klausimus "kas as/kodel as/kur as" priklauso aibei N. Visi zmones jai priklauso, taciau galimai ir kokie neandertalieciai ir greiciausiai kokie nors genetiskai modifikuoti zmones, jeigu bus kitos rusies, taciau isliks protingi ir samoningi. Koks nors zmoniu sukurtas dirbtinis intelektas gebantis sunaikinti zmonija, taciau samones neturintis ir tokiu klausimu neuzdavinejantis galimai i aibe jau nebeieina.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2018-08-15 23:19

fizikanas wrote:
2018-08-15 22:02
Mano manymu visi kurie turi samone, save suvokia ir yra pajegus sau uzduoti klausimus "kas as/kodel as/kur as" priklauso aibei N.
Nebūtinai. Kartoju, mes galime sukonstruoti daugybę skirtingų aibių N, ir visas tas pats tikimybinis samprotavimas bus vienodai teisingas. Juk tavo minėti numeruoti rutuliukai šulinyje neturi sąmonės, nesuvokia savęs ir nėra pajėgūs užduoti jokių klausimų, bet taikai jiems tuos pačius statistinius metodus.
Post Reply