1. Nepaisant visų įstatymų ir demokratijos (kuri, tiesa, yra ne struktūra, o valdymo forma) visiškai neaišku, ar tikrai bet kuris sprendimas priartina visuomenę prie MVG, ar nutolina nuo jo. Mes žinoma, kad tam tikras sprendimas padidina gyvenimo komfortą n% žmonių per kažkokį dydį x ir sumažina gyvenimo komfortą m% žmonių per kažkokį dydį y. Dydžiai x ir y yra nežinomi ir neišmatuojami, tuo tarpu MVG pokytis, kiek suprantu, būtų apskaičiuojamas kaip n*x - m*y. Vadinasi, siūlomas MVG principas yra visiškai netinkamas kaip praktinė priemonė sprendimams vertinti (gal būt aš neteisingai traktuoju MVG panaudojima, tokiu atveju būtų gerai, jei Nomad pateiktų kažką panašaus į patikslintą formulę).
2. Nelabai supratau, kodėl ir vėl čia atsirado tas „prievartinis abortas“. Mes nesvarstome šito varianto. Mes turime du variantus – leisti abortą arba neleisti ir šiems metodams bandome pritaikyti MVG principą. Jei turime visuomenėje 95% „davatkų“ (paprastumo dėlėi tarkime, kad visi likę 5% yra pasirinkimo trokštantys gyventojai), mums reikia įvertinti nelygybę 0,95*x > 0,05*y, kur x – „davatkų“ patiriamas komfortas dėl abortų uždraudimo, o y – pasirinkimo trokštančiųjų patiriamas komfortas dėl galimybės rinktis. Siekdami priartėjimo prie MVG abortus turime uždrausti, jei ši nelygybė teisinga, ir legalizuoti priešingu atveju. Aš asmeniškai nematau, kaip MVG principas mums čia gali padėti – akivaizdu, kad nelygybė neišsprendžiama dėl nepakankamų duomenų. Kiek ir kokių kitų variantų yra – visiškai nesvarbu, tai niekaip neįtakoja dviejų svarstomų alternatyvų gerumo viena kitos atžvilgiu.
3. Klausimas, kuo remiantis priimamos konstitucijos, čia ne visai į temą. Tam galima paskirti storą traktatą apie šiuolaikinės teisės, demokratijos pagrindų ir žmogaus teisių formavimosi istoriją. Beje, kiek teko domėtis, MVG principas ten nelabai figūruoja (nors aš nei teisininkas, nei istorikas, galiu ir klysti). Tai, kad vienareikšmiškai ir trumpai atsakyti į šitą klausimą negaliu – niekaip neįrodo MVG principo teisingumo. Šiaip jau didžiausią įtaką žmogaus teisių, o tuo pačiu – ir visos dabartinės teisės koncepcijai padarę mąstytojai postulavo kiek kitokias idėjas. Turbūt didžiausią įtaką čia padarė Dž. Locke'o „natūralių teisių“ samprata. Taip pat buvo remiamasi teiginiais, kad visi žmonės yra ir turi būti laisvi (J. S. Mill) ar laisvi ir lygūs (T. Payne).
4. Kalbant apie rėmimasi MVG priimant konstitucijas ar formuojant teisines sistemas:
Visų pirma matau, kad įvyko tam tikras nedidelis nesusišnekėjimas – Nomad teigia, kad juo turėtų remtis teisinės sistemos, o 7x, berods, interpretuoja tai kaip teiginį, kad teisinės sistemos šiuo teiginiu remiasi. Bijau, kad mes čia turime akivaizdų ciklinį argumentą. „Įstatymai turi būti priimami remiantis MVG, nes MVG yra labai reikšmingas principas. Tai, kad MVG yra labai reikšmingas principas įrodo tai, kad teisinės sistemos turėtų remtis MVG.“
T. y. Nomad elementariai iš naujo postuluoja savo tezę, nieko daugiau.Kita vertus, atsižvelgiant klausimą man, kuo remiasi konstitucijos ir žmogaus teisės darosi nebeaišku, ką Nomad norėjo pasakyti – ar kad MVG principu turi būti remiamasi, ar kad juo ir yra remiamasi. Taigi, čia norėtusi patikslinimo.
) atsakymo per filosofinius b-s'us neprieisim, tad pabandysiu paaiškinti kaip aš viską matau.