Sąvoka: Dievas (dievas, dievai, dievaitis, deivis...)

[RB]

Dievas - priešingai, yra racionalus, pati gamtiškiausia iš visų sąvokų, tiesiogiai su pasauliu susijusi, jo priežastis ir kilmė.

Ar galite pagrįsti tą jo racionalumą?

Sąsaja ir su Plancku - visi Pasaulio dėsniai buvo jau pirminiame plazmos debesyje kelios pikosekundės po Didžiojo Sprogimo.

Ne. Skirtingos sąveikų rūšis atsirado ne iš karto, o skirtingu laiku, vienos anksčiau, kitos vėliau. Taip pat ir skirtingos dalelės.

Dar daugiau, tikėjimas yra ir pačios logikos veikimo pagrindas. Loginės įrodymų sekos yra tiesiškos, negali būti rekursinių begalinių ciklų - kryžminių nuorodų, visos teorijos visada turi pradžią - pirmines sąvokas, kurios nėra aiškinamos, ir pirminius teiginius-aksiomas, kurios neįrodinėjamos - jomis paprasčiausiai tikima.

Tamsta nelabai žinote, kas iš tiesų yra aksioma.

[Pszczolarz]

Mingi, aiškink kas tas tavo susigalvotas "dievas", apibrėžk tą reiškinį. Kaip racionaliai įrodytum jo egzistavimą? Pats tikėjimas yra nelogiškas, nes mes ištiesu nežinome o tik tikime.

[Nomad]

Mingi, aiškink kas tas tavo susigalvotas "dievas", apibrėžk tą reiškinį. Kaip racionaliai įrodytum jo egzistavimą? Pats tikėjimas yra nelogiškas, nes mes ištiesu nežinome o tik tikime.

Ir vel prasides tikejimas vs "zinojima"... O tikejimas, kad visi gyvi zmones turi galvas - logiskas?

[Pszczolarz]

Mes žinome kad visi gyvi žmonės turi galvas, kam čia ta tikėjimo rizika? Tikime kai nežinome dažniausiai.

[7x]

Mes žinome kad visi gyvi žmonės turi galvas

Kad nelabai žinome - galbūt kurnors Pietų Amerikoje, giliame urve gyvena čiupakabros kambariokas begalvis žmogus, įrodantis, kad ne visi gyvi žmonės turi galvas. Tačiau remdamiesi dabar turimomis žiniomis ir mano minėtos minties maža tikimybe galime sakyti "mes žinome, kad visi gyvi žmonės turi galvas". Jei mano minėta mintis turėtų didesnę tikimybę būti teisinga, tada giedotumėm "mes tikime, kad visi gyvi žmonės turi galvas", o mūsų oponentai (begalviai fundamentalistai) mums aiškintų, kad "tai tik teorija!" . Todėl Nomad minėtos diskusijos "tikėjmas vrs žinojimas" ir knisa .

[mingis]

RB:
Ar galite pagrįsti tą jo racionalumą?

Dievas, pasirodo, yra racionalus pagal apibrėžimą, t.y., netgi daugiau - Dievu vadinamas pats Racionalumas (žr. ankstesnį mano postą). O apibrėžimų pagrindinėti nereikia.

Ne. Skirtingos sąveikų rūšis atsirado ne iš karto, o skirtingu laiku, vienos anksčiau, kitos vėliau. Taip pat ir skirtingos dalelės.

Aš turėjau omeny sąvokas ir dėsnius, o ne jų realizacijas - objektus ir reiškinius. Rūšių evoliucija, pavyzdžiui, aišku, kad pradėjo veikti tik kai atsirado rūšys. Bet pats algoritmas buvo visada. Kas yra evoliucija - tikimybių teorija plius priežasties-pasekmės dėsnis. Norit pasakyti, kad, kol nebuvo gimusi pirmoji bakterija, nebuvo ir tikimybių teorijos? Laike ir erdvėje egzistuoja tik materialūs daiktai, sąvokoms ir dėsniams terminas "egzistuoja" nelabai net ir limpa, jie tiesiog "yra" - kaip nuo laiko nepriklausomos Pasaulio savybės.

Tamsta nelabai žinote, kas iš tiesų yra aksioma.

O koks būtų jūsų aksiomos apibrėžimo variantas?

[Vilius]

Dievas, pasirodo, yra racionalus pagal apibrėžimą, t.y., netgi daugiau - Dievu vadinamas pats Racionalumas (žr. ankstesnį mano postą). O apibrėžimų pagrindinėti nereikia.

Is visu god.lt komentatoriu labiausiai negaliu pakesti dievas-yra-X-dabar-irodyk-kad-X-neegzistuoja egzemplioriu. Kur X gali buti "viskas", "absoliutas", "meile", "geris" ir tavo atveju "racionalumas".. Problema cia yra ta, kad bandoma zodziu "dievas" vadinti dalykus, kurie jau turi kitus pavadinimus. Kitaip sakant, be jokios butinybes isradineti naujus lietuviu kalbos sinonimus, kurie neduoda visiskai jokios naudos, o priesingai - dar labiau drumscia vandeni..

Norit pasakyti, kad, kol nebuvo gimusi pirmoji bakterija, nebuvo ir tikimybių teorijos?

Tikimybių teorija — matematikos šaka, tirianti atsitiktinių įvykių tikimybes.
Matematika ir tikimybiu teorija kaip jos dalis yra grynas zmoniu ismislas, todel ji tikrai neegzistavo, kai kuresi pirmosios gyvybes formos.

Laike ir erdvėje egzistuoja tik materialūs daiktai, sąvokoms ir dėsniams terminas "egzistuoja" nelabai net ir limpa, jie tiesiog "yra" - kaip nuo laiko nepriklausomos Pasaulio savybės.

Savokos ir desniai yra zmoniu sugalvotos abstrakcijos, todel jos negali egzistuoti be zmoniu.

[RB]

Dievas, pasirodo, yra racionalus pagal apibrėžimą, t.y., netgi daugiau - Dievu vadinamas pats Racionalumas (žr. ankstesnį mano postą). O apibrėžimų pagrindinėti nereikia.

Tavo post'as niekaip neįrodo nei kad dievas yra racionalus pagal apibrėžimą, nei kad tai – pats racionalumas.
Dėl sąvokų ir dėsnių atsiradimo tau jau atsakė.
Aksiomos yra laisvai pasirinkti teiginiai, kurių pagrindu konstruojama formalioji sistema. Vienintelis reikalavimas – tos pačios sistemos aksiomos turi neprieštarauti viena kitai.

[senis]

Cia kolegos tau daug maz atsake. As pabaigsiu ta kas liko

Laike ir erdvėje egzistuoja tik materialūs daiktai

Materialus daiktai yra ne kas kita, o kruva elementariuju daleliu susietu saveikomis.

kaip nuo laiko nepriklausomos Pasaulio savybės.

Visai gali buti, kad kai kurios pasaulio savybes [desniai/konstantos] yra nuo laiko [ivykiu eigos visatoje] priklausomi.

[mingis]

Problema cia yra ta, kad bandoma zodziu "dievas" vadinti dalykus, kurie jau turi kitus pavadinimus. Kitaip sakant, be jokios butinybes isradineti naujus lietuviu kalbos sinonimus, kurie neduoda visiskai jokios naudos, o priesingai - dar labiau drumscia vandeni..

Na, bet sinonimai vis dėlto naudojami, vadinasi kažkokią prasmę turi. Dalykai iš tikrųjų tie patys, tik išryškinami skirtingi požiūriai. Dievo atveju pažymimas vertybinis pavadinamų reiškinių aspektas. Logika rašoma iš mažosios, Dievas - iš didžiosios raidės. Vertybinis yra ir idealistų - materialistų požiūrių skirtumas - materialistai vertina daiktus, idealistams vertybė - pavadinimai, sąvokos. Nekviečiu kažko įpatingai įrodinėti, o tik dalinuosi paskutiniais įspūdžiais, kad viskas, pasirodo, priešingai - paprasta ir aišku.

Matematika ir tikimybiu teorija kaip jos dalis yra grynas zmoniu ismislas, todel ji tikrai neegzistavo, kai kuresi pirmosios gyvybes formos.

Yra du dalykai - 1) teorijos ir 2) dėsniai, kuriuos jos aiškina. Dėsniai yra absoliutūs, yra visada ir visur, žmonių sugalvotos teorijos - ne. Gali būti kelios skirtingos vieną dėsnį sėkmingai paaiškinančios teorijos. Bėda čia tik ta, kad apie dėsnius negalim kalbėti tiesiogiai, o tik naudodami teorijų kalbą.

Tikimybės nėra grynoji teorija, ji aiškina materialaus pasaulio materialius reiškinius. Meti kauliuką - iškrito šeši. Nori pasakyt, kad pirmykščiame pasaulyje kauliukas ristųsi kažkaip kitaip? Jeigu yra tikimybių teorija - "kažko" realaus atspindys žmogaus prote, tai yra ir tas "kažkas", kuris atsispindi - pats tikimybių dėsnis.

O apie žmonių išmislą tai ir iš viso įdomu. Jeigu taip, tada materializmas yra iracionalus - pripažįsta nepriklausančius pasauliui, antgamtiškus reiškinius - žmonių mintis ir protą. O gal mintys iš viso neegzistuoja?

O pats įdomiausias materializmo paradoksas yra tas, kad žmogus net negali įrodyti ar pagrįsti daiktų buvimo kažkokiame "materialiame" pavidale apskritai. Viskas, ką mes žinome apie daiktus, yra tik informacija, nieko daugiau. Apie išorinį pasaulį žmogaus smegenys sprendžia tik iš elektros impulsų neuronuose, kas sukėlė tuos impulsus objektyviai patikrinti neįmanoma. Kas yra "laikmena", kurioje tie mūsų stebimi objektai "įrašyti" - negalim net įsivaizduoti. Tai gali būti kas tik nori - ar hipotetiškai "materialios" elementariosios dalelės kvarkai, ar bitai Matricos superkompiuterio atminty, ar neuronai kokio nors bepročio "Aš" smegenyse. Materija - dar vienas dalykas, kuriuo tiki materialistai. O idealizmas materijos įvaizdžio problemos neturi - jam daiktų egzistavimas "materialiam" pavidale iš viso nerūpi.

Savokos ir desniai yra zmoniu sugalvotos abstrakcijos, todel jos negali egzistuoti be zmoniu.

Žmonės sugalvojo žodžius sąvokoms pažymėti, o pačios sąvokos yra absoliučios, jos yra pasaulio savybė. Tai, matyt, išplaukia iš to, kad pasaulis sudarytas iš daug vienodų daiktų, visų pirma, elementariųjų dalelių. Dėl to pasaulį, susidedantį iš milijardų daiktų, galima suprasti, naudojant kalbą iš vos keliasdešimties tūkstančių žodžių.

Aksiomos yra laisvai pasirinkti teiginiai, kurių pagrindu konstruojama formalioji sistema. Vienintelis reikalavimas – tos pačios sistemos aksiomos turi neprieštarauti viena kitai.

Čia matematikoje. Fizikoje visoms teorijoms ir jų pagrindui - aksiomoms - dar įvedamas papildomas reikalavimas - turi būti su jomis susijusių eksperimentų rezultatų, ir jos turi jiems neprieštarauti. T.y., fizikų aksiomos turi būti "žinomai teisingos".

Ir vel prasides tikejimas vs "zinojima"

Jokio "vs" negali būti. Tiesiog žinojimas neįrodinėjant ir nepagrindžiant ir yra ne kas kitas, o tikėjimas. Sinonimai...

[senis]

Fizikoje visoms teorijoms ir jų pagrindui - aksiomoms - dar įvedamas papildomas reikalavimas - turi būti su jomis susijusių eksperimentų rezultatų

Padarei 2 klaidas:
1 Fizikoje ir apskritai tiksliuosiuose gamtos moksluose nera aksiomu, yra tik prielaidos.
2. Eksperimentai turi pagristi visas teorijos prielaidas, o ne siaip 'buti susije'. Jei bent viena teorijos prielaida nepagrista - tokia teorija yra nepagrista. O jei eksperimentai paneigia bent viena teorijos prielaida - tokia teorija tampa paneigta.

[Vilius]

Na, bet sinonimai vis dėlto naudojami, vadinasi kažkokią prasmę turi.

Zinoma turi, bet problema ne tame. Dabar nueikite i artimiausia biblioteka ir suraskite, kad kokiame nors rimtame lietuviu kalbos zodyne zodziai "racionalumas" ir "dievas" butu nurodyti kaip sinonimai. Jei rasite, prasau duoti nuoroda i toki zodyna. Jei nerasite.. Tada kyla klausimas, kas jums dave teise isradineti naujus sinonimus?
O galbut jus nezinote, kas yra tas dievas todel ji tiesiog bandote "priklijuoti" prie kitu savoku, kad turetu bent kazkokia prasme?

Dalykai iš tikrųjų tie patys, tik išryškinami skirtingi požiūriai.

Kol neduosite nuorodos i zodyna ar koki kita rimtesni saltini, tai bus tik jusu svaiciojimai, nes kiek as zinau zodziai "dievas" ir "racionalumas" nera sinonimai.

Yra du dalykai - 1) teorijos ir 2) dėsniai, kuriuos jos aiškina. Dėsniai yra absoliutūs, yra visada ir visur, žmonių sugalvotos teorijos - ne. Gali būti kelios skirtingos vieną dėsnį sėkmingai paaiškinančios teorijos. Bėda čia tik ta, kad apie dėsnius negalim kalbėti tiesiogiai, o tik naudodami teorijų kalbą.

Teorija yra modelis, aprasantis koki nors reiskini.
Desnis yra empiriniu stebejimu rezultatu apibendrinimas.
Placiau cia
Turiu jus nuliudinti, taciau tiek teorijos, ties desniai yra sukurti zmoniu, todel tikrai negali egzistuoti patys savaime.
Na ka, tikimybiu teorija jau sugrazinome i zeme, taip pat ir savokas, desnius bei teorijas. Gal dar turite kokiu nors imantriu zodziu, kurie plaukioja anapus materialaus pasaulio? Mes visada pasiruose ir juos sugrazinti i zeme

Tikimybės nėra grynoji teorija, ji aiškina materialaus pasaulio materialius reiškinius. Meti kauliuką - iškrito šeši. Nori pasakyt, kad pirmykščiame pasaulyje kauliukas ristųsi kažkaip kitaip?

Jus norite pasakyti, kad tikimybiu teorija nulemia koks skaicius iskris?
Vel teks jus nuliudinti. Tikimybiu teorja tik apraso atsitiktinius ivykius, tuo tarpus juos nulemia tos pacios senos geros saveikos tarp elementariu daleliu ir makroskopiniu kunu. Vel nieko nematerialaus..

Jeigu yra tikimybių teorija - "kažko" realaus atspindys žmogaus prote, tai yra ir tas "kažkas", kuris atsispindi - pats tikimybių dėsnis.

As sakyciau ne "atspindi", o "apibendrina".

O apie žmonių išmislą tai ir iš viso įdomu. Jeigu taip, tada materializmas yra iracionalus - pripažįsta nepriklausančius pasauliui, antgamtiškus reiškinius - žmonių mintis ir protą. O gal mintys iš viso neegzistuoja?

Is kur jus istraukete, kad mintys ir protas nepriklauso siam pasauliui?

O pats įdomiausias materializmo paradoksas yra tas, kad žmogus net negali įrodyti ar pagrįsti daiktų buvimo kažkokiame "materialiame" pavidale apskritai. Viskas, ką mes žinome apie daiktus, yra tik informacija, nieko daugiau. Apie išorinį pasaulį žmogaus smegenys sprendžia tik iš elektros impulsų neuronuose, kas sukėlė tuos impulsus objektyviai patikrinti neįmanoma. Kas yra "laikmena", kurioje tie mūsų stebimi objektai "įrašyti" - negalim net įsivaizduoti. Tai gali būti kas tik nori - ar hipotetiškai "materialios" elementariosios dalelės kvarkai, ar bitai Matricos superkompiuterio atminty, ar neuronai kokio nors bepročio "Aš" smegenyse. Materija - dar vienas dalykas, kuriuo tiki materialistai. O idealizmas materijos įvaizdžio problemos neturi - jam daiktų egzistavimas "materialiam" pavidale iš viso nerūpi.

Joooo.. Tuo blogiau idealizmui

Žmonės sugalvojo žodžius sąvokoms pažymėti, o pačios sąvokos yra absoliučios, jos yra pasaulio savybė.

Is kur jus tai zinote?

Čia matematikoje. Fizikoje visoms teorijoms ir jų pagrindui - aksiomoms - dar įvedamas papildomas reikalavimas - turi būti su jomis susijusių eksperimentų rezultatų, ir jos turi jiems neprieštarauti. T.y., fizikų aksiomos turi būti "žinomai teisingos".

Jeigu tos akciomos patikrintos eksperimentais arba stebejimais, tai jos jau nebe akciomos, o tie patys desniai.

Jokio "vs" negali būti. Tiesiog žinojimas neįrodinėjant ir nepagrindžiant ir yra ne kas kitas, o tikėjimas. Sinonimai...

Tikejimas yra manymas, kad kazkoks teiginys teisingas. Jei tas tikejimas yra nepagristas irodymais, tai jis yra nieko vertas ir yra vadinamas "aklu tikejimu".

[aivaras]

Blin čia yra filosofijos skiltis ir niekas nepadaręs jokių tyrimų. Liocikai Mingis išsako seniai suformuluotą ir jau daug kritikuotą platoniškąją filosofiją. Jūs kiek aš supratau propaguojate mokslinį pozityvizmą.

Taigi čia yra dviejų filosofijos mokyklų ginčas. Ir elementariai abi iš mokyklų turi savo stipriasias puses ir silpnasias. Mokyklos sąlygoja požiūrį į fundamentalias sąvokas ir tai galima būtų labiau palygintį į dviejų matematikų ginčą kai kievienas įrodinėja savo teoremas pagal skirtingas aksiomas. Taigi kol nebus surinkta užtektinai informacijos kad neabejotinai paneigti arba patvirtinti vieną kažkurią iš teorių ginčas yra beprąsmis.

Dėl tikimybių teorijos: ji egzistuoa ir fizikoje yra labai svarbi. Ji pasidaro lygi 0 dviem atvėjais: nagrinėjant idealią sistemą (gamtoje nerasta) ir turint absoliučiai visus duomenis apie procesą įtakojančius veiksnius (toks lygis nepasiektas).

Visur kitur atsitiktinis dydis yra veiksnių galinčių įtakoti procesą visuma. Matematikoje tikimybių teorija tėra metodika kaip fizikams (tiksliukams bendru atveju) operuoti kai labai trūksta duomenų.

Taip išeina kad tikimybių teorija yra fizikos nepilnavertiškumo kopmpleksas .

[Vilius]

Blin čia yra filosofijos skiltis ir niekas nepadaręs jokių tyrimų. Liocikai Mingis išsako seniai suformuluotą ir jau daug kritikuotą platoniškąją filosofiją. Jūs kiek aš supratau propaguojate mokslinį pozityvizmą.

Blin, labai aciu, kad nepatingejote isprausti abi diskusijos puses i kazkokiu mokyklu remus, bet as nelabai supratau, kokia to prasme (apart to, kad pademonstravote savo filosofijos istorijos zinias). Ar nuo to, kad Mingis atstovauja "platoniškąją filosofiją" jo argumentai pasidaro maziau skysti?

Dėl tikimybių teorijos: ji egzistuoa ir fizikoje yra labai svarbi.

Niekas ir negincija tikimybiu teorijos egzistavimo. As tiesiog bandau pasakyti, kad si teorija yra ne kazkokia mistiska "pasaulio savybė", o visiskai materialus zmogaus protines veiklos produktas.

[aivaras]

Blin, labai aciu, kad nepatingejote isprausti abi diskusijos puses i kazkokiu mokyklu remus, bet as nelabai supratau, kokia to prasme (apart to, kad pademonstravote savo filosofijos istorijos zinias). Ar nuo to, kad Mingis atstovauja "platoniškąją filosofiją" jo argumentai pasidaro maziau skysti?

Žinoma. Tai tik jums jie atrodo skysti, nes jūsų pačio požiūrį įtakojančios fundamentalios sąvokos laiko tokius argumentus ir atsakymus į kritiką skystais. Kas nėra irgi keista nes jūs esate vienos iš naujesnių filosofijų mokyklų (požiūrių į pasaulį, gyvenimą and all that shit) atstovas kai praktiškai visos naujesnės gyveno iš to, kad važiavo ir visaip kritikavo prieš tai buvusias .

Čia iš teisų nebuvo mėginimas puikuotis mano labai paviršutiniškom ir nepilnom filosofijos istorijos žiniom (sorry jei taip atrodo). Aš tiesiog mėginau parodyti, kad tęsti jūsų disputą nėra tikslinga nes abu jūs kalbate "skirtingomis" kalbomis. Ir jau dabar tai išsigimsta iš temos apie dievą į temą kuo gerenė viena filosofijos mokykla už kitą.

Niekas ir negincija tikimybiu teorijos egzistavimo. As tiesiog bandau pasakyti, kad si teorija yra ne kazkokia mistiska "pasaulio savybė", o visiskai materialus zmogaus protines veiklos produktas.

Malonu įvairovės dėlei su kuo nors sutikti

[RB]

O apie žmonių išmislą tai ir iš viso įdomu. Jeigu taip, tada materializmas yra iracionalus - pripažįsta nepriklausančius pasauliui, antgamtiškus reiškinius - žmonių mintis ir protą. O gal mintys iš viso neegzistuoja?

O gal nei mintys, nei protas nėra antgamtiniai reiškiniai? Gal jie priklauso šiam pasauliui su visais jo fizikos dėsniais?

Žmonės sugalvojo žodžius sąvokoms pažymėti, o pačios sąvokos yra absoliučios, jos yra pasaulio savybė. Tai, matyt, išplaukia iš to, kad pasaulis sudarytas iš daug vienodų daiktų, visų pirma, elementariųjų dalelių. Dėl to pasaulį, susidedantį iš milijardų daiktų, galima suprasti, naudojant kalbą iš vos keliasdešimties tūkstančių žodžių.

O gal taip yra dėl to, kad žmogus linkęs grupuoti stebimus objektus, suskirstyti juos į grupes, o po to tokias grupes įvardyti? Gal ne pasaulio struktūra čia kalta, o abstraktus žmogaus mąstymas?

[Vilius]

Žinoma. Tai tik jums jie atrodo skysti, nes jūsų pačio požiūrį įtakojančios fundamentalios sąvokos laiko tokius argumentus ir atsakymus į kritiką skystais.

Jei paskaitytumete sia tema, tikrai pastebetumete, kad ne man vienam jie atrodo skysti

Kas nėra irgi keista nes jūs esate vienos iš naujesnių filosofijų mokyklų (požiūrių į pasaulį, gyvenimą and all that shit) atstovas kai praktiškai visos naujesnės gyveno iš to, kad važiavo ir visaip kritikavo prieš tai buvusias

Kaip matome is Mingio atvejo, tikinciu tomis senomis sukritikuotomis paziuromis vis dar yra, todel kritikavimas must go on.

Čia iš teisų nebuvo mėginimas puikuotis mano labai paviršutiniškom ir nepilnom filosofijos istorijos žiniom (sorry jei taip atrodo).

Ten nebuvo rimtas kaltinimas puikavimusi, tiesiog senas geras argumentas prieš žmogų is mano puses. Sorry

Aš tiesiog mėginau parodyti, kad tęsti jūsų disputą nėra tikslinga nes abu jūs kalbate "skirtingomis" kalbomis. Ir jau dabar tai išsigimsta iš temos apie dievą į temą kuo gerenė viena filosofijos mokykla už kitą.

Aivarai, kai ilgiau pabusite siame forume, suprasite, kad bandymas sustabdyti ar nukreipti kazkokia linkme jau isivaziavusia diskusija dazniausiai neduoda jokios naudos. Taip tik sugadinamas malonumas diskutuojantiems..

[senis]

Matematikoje tikimybių teorija tėra metodika kaip fizikams (tiksliukams bendru atveju) operuoti kai labai trūksta duomenų.

Is mano turimu fizikos ziniu drysciau teigti, kad pati savaime tikimybiu teorija fizikams nera idomi ir nera tiesiogiai fiziku nagrinejama.
Fizikams idomios tik fizikines teorijos, kurios jau savu ruoztu gali vienaip ar kitaip atsiremti ir i tikimybiu teorija (bet nebutinai tiesiogiai). Antai fizikai turi tokias teorijas kaip:
Statistine termodinamika-
http://en.wikipedia.org/wiki/Statistical_thermodynamics
Chaoso teorija (ne vien fizikoje taikoma)-
http://en.wikipedia.org/wiki/Chaos_theory
Kvantine mechanika-
http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_mechanics
Taigi o grynos tikimybiu teorijos ten nei kvapo, tuo uzsiima matematikai

Taip išeina kad tikimybių teorija yra fizikos nepilnavertiškumo kopmpleksas .

Nori pasakyti kad statistine termodinamika, chaoso teorija, kvantine mechanika yra fizikos nepilnavertiskumo kompleksai ? Nu ir prajuokinai Beje-

Chaos theory is applied in many scientific disciplines: mathematics, biology, computer science, economics, engineering, finance, philosophy, physics, politics, population dynamics, psychology, and robotics.

Taigi pagal tave iseitu, kad sie mokslai jaucia nepilnavertiskumo kompleksa, nes naudoja chaoso teorija ? Net ir filosofija priskaiciuota Ziauriai cia susimovei