Fermi taip vadinamas paradoksas

Visi mes siekiame pažinti mus supantį pasaulį. Ką jau atradome ir kas dar liko atrasti? Visos su pasaulio pažinimu susijusios temos - čia.
User avatar
Vilius
Administratorius
Posts: 3565
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles
Contact:

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Vilius » 2018-05-17 00:17

Sejanus wrote:
2018-05-15 21:27
Viliau, kaip jau rašiau, tavo paaiškinimas nepaaiškina, kodėl nieko nesutikome ir net neaptikome jokių signalų.
Tai, kad paaiškina. Net ir Žemėje visos civilizacijos, kurios pamatė pažangesnes civilizacijas, po to buvo gana greitai išnaikintos/pavergtos. Kodėl visatoje kažkas turėtų būti kitaip?
Sejanus wrote:
2018-05-15 21:27
Apskritai Okamo skustuvas jį supjaustytų vien dėl tos dalies apie tarpžvaigždinius karus.
Okamo skustuvas naudojamas, kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų paaiškinimų (tas principas liepia rinktis paprasčiausią). Todėl man įdomu, koks yra tas kitas paaiškinimas, kuris tavo galva yra paprastesnis. Kad mes esame vienintelė civilizacija visatoje?
Sejanus wrote:
2018-05-15 21:27
Aš nieko prieš, kad šioje temoje būtų svarstoma ir fantastika na bet c'mon, bent kažkiek mėginkime jos pamatus dėti realybėje :) Nebent nori pasakyti, kad civilizacijų labai mažai, nes kažkokios kelios ar viena stipriausia nuolat naikina visas kitas, vos tik pastebi.
Aš taip nesakiau. Visatoje gali būti begalė civilizacijų, kurios gyvena pakankamai toli viena nuo kitos, kad niekada nesužinotų apie savo kaimynių egzistavimą. Bet tos, kurios sužino apie artimą kaimyną, paprastai būna jo suvalgytos. Todėl dauguma dar nesunaikintų civilizacijų bus tos, kurios nieko nežino apie kaimynus. Therefore, nieko nuostabaus, kad mes esame viena iš jų.

Beje, civilizacijos, kurios siunčia mažai signalų į atvirą kosmosą, ir tokiu būdu neatkreipia į save dėmesio, turėtų turėt geresnius šansus išgyventi. Gal tai irgi iš dalies paaiškina, kodėl mes negauname jokių signalų.

-----

Nu gerai. Dar vienas - gal net mažiau fantastiškas paaiškinimas. Dauguma civilizacijų pasiekia tik tokį lygį, kurio reikia pasigaminti termobranduoliniams (arba cheminiams, biologiniams, ir kt. baisiems) ginklams, ir tada per sekantį karą susinaikina, užleisdamos vietą primityvesnėms gyvybės formoms.

(Not so) fun fact - mes kaip sykis pasiekėm šį lygį Žemėje :twisted:
Sejanus wrote:
2018-05-15 21:27
Tik gal būt to naikinimo pėdsakų, ar tarpžvaigždinių kelionių pėdsakų turėtume pastebėti, priklausomai nuo to kokiais metodais viskas vyksta? Kaip manai?
Ką tu ten pastebėsi per tokius atstumus. Mes dar visai neseniai pasiekėm technologijas, kurios leidžia (apytiksliai) užfiksuoti kitų žvaigždžių planetas. O tu jau nori tose planetose pamatyti karų pėdsakus..
Jei atvirai, tai net mūsų Saulės sistemoje laisvai galėtų būti visa flotilė ateivių laivų, pvz, užmaskuotų kaip asteroidai. Ir mes nė velnio jos neaptiktume su dabartiniais metodais. Kol nebūtų per vėlu...
Sejanus wrote:
2018-05-15 21:27
Protas nebūtinai yra palankus evoliuciškai, ir nenustebčiau, jei mažiau protingos smegenys išstumdavo protingesnes.
Tai kodėl protas iš viso atsirado?

Beje, aš ir nesakiau, kad protas visada laimi. Jei taip būtų, dauguma gyvūnų (ir nemaža dalis žmonių :D) jau seniai būtų išnykusi. Tačiau protas tikrai padeda pakilti į mitybos grandinės viršūnę, ir ten likti.
Sejanus wrote:
2018-05-15 21:27
Aš manau, kad mūsų egzistavimas yra vienas didžiulis laimingas atsitiktinumas.
Mūsų egzistavimas gal ir yra atsitiktinumas. Tačiau kažkokios protingos gyvybės atsiradimas (mano nelabai kuklia nuomone) buvo beveik neišvengiamas nuo pat gyvybės susikūrimo. O gal net ir anksčiau.

User avatar
Sejanus
vienas iš 1024
Posts: 1163
Joined: 2008-11-16 14:41

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Sejanus » 2018-05-17 04:37

Baisiai tingiu quotinti visą tą ilgėliausią postą, paskui ištryninėti savo žinutes, palikinėti tik tavo ir t.t. Tai atsakysiu paprasta proza. :console:

Prielaida, kas atsitinka jei civilizacijos susitinka, nepaaiškina, kodėl nesusitinka. Gerai, tarkime diskusijos labui, kosmose visi labai karingi ir jei žmonės kažką susitiktų, kažkas žmones papjautų. Tai kur jie? Kodėl nesusitikom ir nepapjovė? Fermi paradoksas lieka neatsakytas.

Kas link tarpžvaigždinių karų, bjaurus dėdė Einšteinas padėjo šitai fantastikai tašką. Tai kaip ir bet koks paaiškinimas, nereikalaujantis apeidinėti šviesos greičio barjerą, reikalaus mažiau nepaaiškintų prielaidų. Kad ir paaiškinimas, jog Visatoje mes vieni. Man atrodo labiau įtikinamas paaiškinimas, kad civilizacijų Visatoje yra labai mažai ir jos išsibarsčiusios per toli viena nuo kitos erdvėje ir galimai laike, todėl užmegzti ryšį šansų beveik nėra.

Dėl užmaskuotų laivų, visiška tiesa. Bet kiek pamenu yra tam tikri hipotetiniai tarpžvaigždinio keliavimo metodai, paliekantys ryškų pėdsaką, kurį galima užfiksuoti net ir mums. Kad per daug nenusišnekėčiau rašydamas iš atminties, pasigooglinsiu, prisiminsiu tiksliau ir tada parašysiu, apie ką būtent kalbu :)

Kodėl protas atsirado, na susiklostė atsitiktinai tokios sąlygos, kuriomis jis buvo evoliuciškai pranašesnis už neprotą, tai ir atsirado vienoje rūšy iš bilijardų. O į mitybos grandinės viršūnę protas „tikrai“ padėtų pakilti tik tuo atveju, jei neturėtų kainos. Kadangi ją turi, ir labai įvairiapusę – nuo elementariai resursų poreikio iki gimdymo sunkumų iki sprendimų priėmimo greičio – jis panašu kad padeda (išeina į pliusą ;) ) tik ypač retais atvejais. Kalbu apie žmogaus protą, ne varnos, delfino ar šimpanzės. Jei manai, kad protas priešingai yra labai geras dalykas ir jo atsiradimas neišvengiamas, tai reikėtų kažkaip paaiškinti, kodėl jam atsirasti prireikė kelių milijardų metų, ištisos atsitiktinumų grandinės ir kelių didelių gyvybės „resetų“. Tarkime Čiksulubo meteoritas tikrai nėra „neišvengiamas“, bet jei ne jis, greičiausiai Žemėje protas nebūtų atsiradęs. Apskritai, kad kažkokį featurą laikyti „neišvengiamu“ bent Žemėje, gal būtų mandagu palaukti, kol jis nepriklausomai išsivystys bent jau du-tris kartus. Intelektas kol kas išsivystė vieną kartą.

Na ir last but not least, dėl civilizacijų susinaikinimo, man taip pat atrodo labai įtikinamas variantas. Nebūtinai branduoliniais ginklais, yra visokių kitokių būdų. Galimas variantas ir kad tiesiog visi tampa dideliais egoistais, nustoja gamintis vaikus, ir galiausiai išnyksta. Arba koks rimtesnis meteoritas, ar gama spindulių srautas ar dar koks kosminis įvykis.

Tiesa sakant branduolinis karas kurio metu viskas būtų išnaikinta, man apskritai neatrodo tikėtinas įvykis. Bent jau pas mus :)
kažkokios protingos gyvybės atsiradimas (mano nelabai kuklia nuomone) buvo beveik neišvengiamas nuo pat gyvybės susikūrimo. O gal net ir anksčiau.
...?

User avatar
Sejanus
vienas iš 1024
Posts: 1163
Joined: 2008-11-16 14:41

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Sejanus » 2018-05-17 07:05

Starman wrote:
2018-05-15 22:17
Hawkins sakė, kad mūsų susitikimas su labiau išsivysčiusia civilizacija mums pasibaigtų pražūtingai, su vienareikšmiškai nesutinku. Nors ir esame būtybės kovojančios dėl teritorijų, tai nereiškia, kad taip pat vystiesi ir kiti. Greičiau labiau pažengusios būtybės, bus išgyvenusios karus ar panašias nesantaikas. Be to kam pavergti zoologijos sodą žemėje jeigu gali įveikti šviesmečius, manau be vargo susirastum neapgyvendintą planetą su didžiuliais resursais.
Kaip jie mąstys sunku pasakyti, bet evoliuciškai kitų naikinimas be skrupulų turi daug pranašumų, o buvimas pacifistu pastumdėliu – labai mažai :) Tad greičiausiai visos civilizacijos žino, ką reiškia kovoti už save.

Teritorinė ekspansija ar resursai žinoma būtų kvaila motyvacija, kaip ir praktiškas noras pasigauti vergų ar panašios nesąmonės iš žemo lygio fantastinių kūrinių. Bet galima sugalvoti ir gana įtikinamų motyvacijų.
  • Prevencija, kad mes to nepadarytume jiems
  • Natūralus pasišlykštėjimas mėsinėmis gyvybės formomis ir / arba siekis paskubinti mechaninių gyvybės formų išsivystymą ir nepriklausomybę, tikrąjį evoliucijos finalą
  • Kariauti yra faina ir principe vienintelis gyvenimo tikslas. Laimėtas karas yra didelė šlovė ir siekiamybė.
  • Žmonija išpažįsta skirtingą religiją, nekalbant kad ne vieną, o kai kurie išvis neišpažįsta
  • Žemė yra jų pažadėtoji eee žemė, ir jų flotilė palikusi savo mirštančią planetą skrido čia persikelti gyventi. Artimiausioje aplinkoje nėra net panašiai gerų planetų, kaip Žemė.
  • Sakiau, kad resursai yra kvaila priežastis, ir ji tokia yra jei žiūrėsime iš maždaug dabartinio išsivystymo požiūrio taško. Tačiau jei Kardaševo skalę ir jos ekspansionus priimsime už gryną pinigą – gal būt kažkuri civilizacija jau yra pakeliui link tapimo trečiuoju ar ketvirtuoju tipu, siekia įsisavinti visus Visatos resursus, ir pašaliniai jiems tiesiog nereikalingi.
  • Tęsiant Kardaševo skalės vyrukus, gal būt 2-io tipo civilizacija gyvena kažkur Saulės sistemos pakraščiuose, ir mes jiems šiek tiek trukdome statyti Daisono sferą, Daisono spiečių ar kažką panašaus. Arba, 3-io / 4-to tipo civilzacija nusprendė biškį perstumdyti žvaigždes, įskaitant Saulę, į estetiškai gražesnes formacijas :)
  • Mes labai, labai, labai stipriai prisidirbome, taip labai, kad palikti mus gyventi toliau būtų neatleistinas blogio toleravimas. Ką konkrečiai prisidirbome? Na, kažką blogo pagal jų Blue and Orange morality.
  • Mus apsaugoti nuo mūsų pačių, ar nuo kažkokios išorinės grėsmės, apie kurią nežinome. Pvz., todėl, kad intelektas yra labai retas dalykas visatoje, ir jie jaučia pareigą intelektą saugoti bet kokiomis priemonėmis, net jei tektų pavergti ir atimti visokius branduolinius žaislus ir suduoti per nagus kai lenda prie savo ozono sluoksnio.
  • Mes pasipainiojome po kojų masiškai besidauginančioms von Neumanno probėms, kurios yra labai protingos ir turi kažkokius tikslus bet mes joms visiškai nerūpime ir jų moralinėje sistemoje nefigūruojame. Šis mažiau tikėtinas, nes jei tokie spiečiai rytų planetas, ko gero tą jau pastebėtume.

User avatar
Starman
Beatsispaudimis
Posts: 77
Joined: 2018-02-10 13:56

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Starman » 2018-05-17 10:34

Sejanus wrote:
2018-05-17 07:05
Kaip jie mąstys sunku pasakyti, bet evoliuciškai kitų naikinimas be skrupulų turi daug pranašumų, o buvimas pacifistu pastumdėliu – labai mažai :) Tad greičiausiai visos civilizacijos žino, ką reiškia kovoti už save.
Tarkime ir kitose gyvenamose planetose egzistuoja tokie patys evoliucijos įstatymai kaip Žemėje. Išlieka stipriausi ir geriausiai mokantys prisitaikyti. Įsivaizduokime, kad civilizacija jau geba įveikti didelius atstumus bei nauduoja kitų planetų išteklius. Nemanau, kad civilizacija pasiekusi tokį tehnologinį lygį vis dar suktų galvas apie dievus, religijas ar karus.
Teritorinė ekspansija ar resursai žinoma būtų kvaila motyvacija, kaip ir praktiškas noras pasigauti vergų ar panašios nesąmonės iš žemo lygio fantastinių kūrinių. Bet galima sugalvoti ir gana įtikinamų motyvacijų.
Karinga civilizacija pasiekusi aukštą technologinį lygį, pirma nesusinaikinusi savęs ar savo planetos - mažai tikėtina.

Kita vertus, tai kaip tu aprašei tikrai įdomu skaityti ir nuoširdžiai viliuosi, kad taip neįmanoma ir nenutiks :D . Nenorėčiau tokių scenarijų kaip "Starship Troopers" ar "Prometheus". Žodžiu, kol mes "jų" nerasime ( arba atvirkščiai ), niekas iki galo nebus aišku.

Beje, ką manai apie galimybę, kad mus jau buvo aplankę praeity arba jau stebi iš šalies, vertina ?

User avatar
Sejanus
vienas iš 1024
Posts: 1163
Joined: 2008-11-16 14:41

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Sejanus » 2018-05-17 17:05

Nemanau, kad civilizacija pasiekusi tokį tehnologinį lygį vis dar suktų galvas apie dievus, religijas ar karus.
Iš kur toks naivumas ;) Tu kažkaip idealistiškai įsivaizduoji aukštą technologinį lygį. Realiai dar niekada nebuvo stebėta, kaip iš aukšto technologinio išsivystymo išplaukia kažkoks dvasingumas ir visuotinis pakylėjimas į aukštesnį sąmonės levelį. Tą lygį pasiekia vis dar tokie patys žmonės, kokie buvo prieš tai. Su tais pačiais instinktais, siekiais, baimėmis, trūkumais.

Šiuo metu technologiškai ir moksliškai pažangiausia vakarų valstybė yra ta pati, kuri ir labiausiai religinga, ir žymiai labiau religinga už tarkime Europą. Kalbu aišku apie JAV. Istorijoje pilna pavyzdžių, kai būtent religija buvo varomoji mokslo jėga. Nuo Mezoamerikos civilizacijų iki krikščionybės ar islamo. Taip, apskritai paėmus krikščionybė atliko didžiulį vaidmenį švietimo ir mokslo plitime, nepaisant ką svaigsta internetiniai ateistai. Ir nepaisant, kad atskirais atvejais tam mokslui pati trukdydavo.

Tai čia pas žmones. Nematau priežasčių, kodėl kitoje planetoje religija negalėtų būti dar svarbesnis dalykas, neatsiejamas nuo mokslo pažangos.
Karinga civilizacija pasiekusi aukštą technologinį lygį, pirma nesusinaikinusi savęs ar savo planetos - mažai tikėtina.
O kam jiems naikinti save ar savo planetą?
Nevertėtų rimtai žiūrėti į tą planetos ir savęs sunaikinimo scenarijų. Jis nepagrįstas niekuo, išskyrus pacifistų fearmongerinimą. Save dar dar gal ir galime sunaikinti susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms, bet apie planetos sunaikinimą geriau neskaldyti bajerių. Nors bendrai kodėl gi ne.

User avatar
Starman
Beatsispaudimis
Posts: 77
Joined: 2018-02-10 13:56

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Starman » 2018-05-17 19:20

Sejanus wrote:
2018-05-17 17:05
Iš kur toks naivumas ;) Tu kažkaip idealistiškai įsivaizduoji aukštą technologinį lygį. Realiai dar niekada nebuvo stebėta, kaip iš aukšto technologinio išsivystymo išplaukia kažkoks dvasingumas ir visuotinis pakylėjimas į aukštesnį sąmonės levelį. Tą lygį pasiekia vis dar tokie patys žmonės, kokie buvo prieš tai. Su tais pačiais instinktais, siekiais, baimėmis, trūkumais.

Šiuo metu technologiškai ir moksliškai pažangiausia vakarų valstybė yra ta pati, kuri ir labiausiai religinga, ir žymiai labiau religinga už tarkime Europą. Kalbu aišku apie JAV. Istorijoje pilna pavyzdžių, kai būtent religija buvo varomoji mokslo jėga. Nuo Mezoamerikos civilizacijų iki krikščionybės ar islamo. Taip, apskritai paėmus krikščionybė atliko didžiulį vaidmenį švietimo ir mokslo plitime, nepaisant ką svaigsta internetiniai ateistai. Ir nepaisant, kad atskirais atvejais tam mokslui pati trukdydavo.
Taip buvo periodų kada religijos vaidino svarbų vaidmenį, tačiau bėgant laikui jiedu atsiskyrė ir šiai dienai turime modernųjį mokslą bei religijos filosofiją, abu subjektai skirtingai aiškina ir interpretuoja supantį fizinį/metafizinį pasaulį. Nagrinėjant smulkiau kyla didelis klausimas, kiek tų religingų žmonių, kurie atsiduria statistikos sąrašuose iš tiesų praktikuoja vieną ar kitą tikėjimą, kiek iš tiesų tai yra jų kasdienis gyvenimo būdas, o ne "antspaudas likusiams gyvenimui po krikštynų ar barmicvos ceremonijų ? pati biblija ir Vatikanas atmeta galimybę, kad kažkur egzistuoja protinga būtybė su "siela". Žvaigždės sukurtos žmonėms, rašoma šventame rašte. Kaip ateinančiose kartose religijos galėtų tapti varomąja galia mokslo srityse, neturiu žalio supratimo, tačiau esu tikras, kad jos tik uždaro žmonių sąmonę į saugų burbulą, o pažinimas lieka už jo ribų.
O kam jiems naikinti save ar savo planetą?
Nevertėtų rimtai žiūrėti į tą planetos ir savęs sunaikinimo scenarijų. Jis nepagrįstas niekuo, išskyrus pacifistų fearmongerinimą. Save dar dar gal ir galime sunaikinti susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms, bet apie planetos sunaikinimą geriau neskaldyti bajerių. Nors bendrai kodėl gi ne.
Gyvybė yra chaotiška ir neprognozuojama, žmogus kaip būtybė sudėtingų neuronų jungčių kratinys, neaišku kas jam šaus į galvą ir kaip pasielgs skirtingose situacijose. Karui nereikia rimtos priežasties, tai gali būti kelių atsitiktinių įvykių seka pasibaigusi tragiškai. Sukursi dirbtinį intelektą, o jis sugalvos paleisti "pora" atominių raketų. Arba vieną dieną koks nors biochemijos ar religijos fanatikas paleis virusą, kuriam nėra vakcinos. Tokių scenarijų galima laužti iš piršto ir nebus nė atskaitos, nė pabaigos taškų. Vienu spragtelėjimu Žemėje įsivyraus chaosas. Kodėl kas nors to jau nepadarė kitoje planetoje, niekas nežino, čia tik mano fantastinės prezumpcijos. Matyt istorijos vadovėliai turėjo įtaką mano pesimizmui. Nuoširdžiai tikiuosi niekam neteks grįžti į tamsius viduramžių laikus arba "sudalyvauti" trečiajame pasauliniame kare.

Yra dėmesio vertas filmas, pavadinimu - "Arrival", kuriame kalbama apie tai, kas nutiktų jeigu nusileistų protinga būtybė kokius klausimus spręstume, koks būtų žmonijos požiūris, kaip egltumėmės susidūrę su problemomis. Iš tikrovės perpektyvos gana reali interpretacija atsiževlgiant į šiandienos kai kurių šalių politiką. Filme gana taikliai pastebėta, nors istorijoje jau ne kartą yra buvę panašių situacijų, kada labiau pažengusi civilizacija nukariauja mažiau išsivysčiusias, filme žmonija vistiek galų gale mato svečius priešu pavidalu, nors tuo pačiu ir supranta kokioje nepavydėtinoje padėtyje esame. Susikalbėjimas tampa paskutinėje vietoje, atsiradus nesusupratimui ar nesutarimui. Keletas scenų kuo puikiausiai parodo žmonijos minusus kasdienybėje, kaip mes nors ir daug pasiekėme per paskutinius šimtmečius mokslo, moralės ar religijos klausimais, vis dar evoliucionuojame lėtai ir kartojame tas pačias klaidas. Kad ir kaip banaliai skambėtų, žmonija anksčiau ar vėliau norėdama pasiekti tolimas kosmoso platybes turės susitvarkyti savo daržą, tavo minėtasis "aukštesnis sąmonės levelis" ateity - neišvengiamas judant moderniojo mokslo ir filosofijos keliu.

User avatar
Sejanus
vienas iš 1024
Posts: 1163
Joined: 2008-11-16 14:41

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Sejanus » 2018-05-17 21:06

Starman wrote:
2018-05-17 19:20
Taip buvo periodų kada religijos vaidino svarbų vaidmenį, tačiau bėgant laikui jiedu atsiskyrė ir šiai dienai turime modernųjį mokslą bei religijos filosofiją, abu subjektai skirtingai aiškina ir interpretuoja supantį fizinį/metafizinį pasaulį. Nagrinėjant smulkiau kyla didelis klausimas, kiek tų religingų žmonių, kurie atsiduria statistikos sąrašuose iš tiesų praktikuoja vieną ar kitą tikėjimą, kiek iš tiesų tai yra jų kasdienis gyvenimo būdas, o ne "antspaudas likusiams gyvenimui po krikštynų ar barmicvos ceremonijų ? pati biblija ir Vatikanas atmeta galimybę, kad kažkur egzistuoja protinga būtybė su "siela". Žvaigždės sukurtos žmonėms, rašoma šventame rašte. Kaip ateinančiose kartose religijos galėtų tapti varomąja galia mokslo srityse, neturiu žalio supratimo, tačiau esu tikras, kad jos tik uždaro žmonių sąmonę į saugų burbulą, o pažinimas lieka už jo ribų.
Na tai be pagrindo esi tikras. Nesunkiai įsivaizduoju religiją, liepiančią kuo geriau pažinti pasaulį. Arba religiją, liepiančią kolonizuoti kosmosą. Nes koks nors pranašas prieš 2k metų taip paliepė.

Gyvybė yra chaotiška ir neprognozuojama, žmogus kaip būtybė sudėtingų neuronų jungčių kratinys, neaišku kas jam šaus į galvą ir kaip pasielgs skirtingose situacijose. Karui nereikia rimtos priežasties, tai gali būti kelių atsitiktinių įvykių seka pasibaigusi tragiškai. Sukursi dirbtinį intelektą, o jis sugalvos paleisti "pora" atominių raketų. Arba vieną dieną koks nors biochemijos ar religijos fanatikas paleis virusą, kuriam nėra vakcinos. Tokių scenarijų galima laužti iš piršto ir nebus nė atskaitos, nė pabaigos taškų. Vienu spragtelėjimu Žemėje įsivyraus chaosas. Kodėl kas nors to jau nepadarė kitoje planetoje, niekas nežino, čia tik mano fantastinės prezumpcijos. Matyt istorijos vadovėliai turėjo įtaką mano pesimizmui. Nuoširdžiai tikiuosi niekam neteks grįžti į tamsius viduramžių laikus arba "sudalyvauti" trečiajame pasauliniame kare.
Šiaip tai yra labai prognozuojama. Galima pakankamai tiksliai prognozuoti, kaip žmonės elgsis vienais ar kitais atvejais. Šiomis prognozėmis paremtas visas mūsų bendradarbiavimas, duodantis tokių puikių rezultatų. Pavyzdžiui, galima prognozuoti, kad paleidęs į JAV 200 ICBM branduolinėmis galvutėmis, atgal irgi gausi šimtus ICBM branduolinėmis galvutėmis. Remdamiesi šia prognoze, žmonės į JAV neleidžia ICBM'ų branduolinėmis galvutėmis. Galima dar prognozuoti, kad jei pasiūlysi žmonėms naudingą bendradarbiavimą, jie sutiks, arba derėsis palankesnių sąlygų, ar panašiai, bet už šį pasiūlymą nepaleis į tave 200 ICBM branduolinėmis galvutėmis. Dar galima prognozuoti, kad vilkų populiacija niekada nepaleis į mus 200 ICBM branduolinėmis galvutėmis (nes neturi ir nemoka pasigaminti). Na ir t.t. Jei gyvybė ir konkrečiai žmonės nebūtų prognozuojami, nebūtų įmanoma ne tik civilizacija, bet net ir primityviausios bendruomenės.
Yra dėmesio vertas filmas, pavadinimu - "Arrival", kuriame kalbama apie tai, kas nutiktų jeigu nusileistų protinga būtybė kokius klausimus spręstume, koks būtų žmonijos požiūris, kaip egltumėmės susidūrę su problemomis. Iš tikrovės perpektyvos gana reali interpretacija atsiževlgiant į šiandienos kai kurių šalių politiką. Filme gana taikliai pastebėta, nors istorijoje jau ne kartą yra buvę panašių situacijų, kada labiau pažengusi civilizacija nukariauja mažiau išsivysčiusias, filme žmonija vistiek galų gale mato svečius priešu pavidalu, nors tuo pačiu ir supranta kokioje nepavydėtinoje padėtyje esame.
Nesutiksiu, labai prastas filmas, vienas prasčiausių ką Villeneuve yra pastatęs, o jam šiaip nebūdinga statyti prastus. Visos tos tavo išvardintos idėjos yra labai pigus populizmas ir žinoma dažniausiai neteisingos realybėje. Tas filmas, beje, yra statytas pagal nuostabų Ted Chiang apsakymą „Story of your life“, ir suprantama, apsakyme nebuvo nei tų seiliojimųsi, nei tavo minėtų paauglių lygio moralų. Čia tik Holyvudas pridėjo, matyt kad labiau patrauktų vidutinį popcornų prisikišusį amerikoną. Apsakyme žmonėms pavyko suprasti ateivius ir jokių konfliktų neįvyko, nei dėl nesusipratimų nei dėl ko kito. Vienintelius sunkumus sukėlė tas didžiulis skirtumas tarp mūsų ir jų, bet esant abipusiam norui, suprasti vieni kitus galiausiai tapo įmanoma.
Susikalbėjimas tampa paskutinėje vietoje, atsiradus nesusupratimui ar nesutarimui. Keletas scenų kuo puikiausiai parodo žmonijos minusus kasdienybėje, kaip mes nors ir daug pasiekėme per paskutinius šimtmečius mokslo, moralės ar religijos klausimais, vis dar evoliucionuojame lėtai ir kartojame tas pačias klaidas. Kad ir kaip banaliai skambėtų, žmonija anksčiau ar vėliau norėdama pasiekti tolimas kosmoso platybes turės susitvarkyti savo daržą, tavo minėtasis "aukštesnis sąmonės levelis" ateity - neišvengiamas judant moderniojo mokslo ir filosofijos keliu.
JAV ir Rusijai pavyko susikalbėti šaltojo karo metais, nors įvairių nesusipratimų buvo. Indija su Pakistanu nuolat nesutaria, bet kažkaip susikalba nepaleisdami į darbą branduolinių ginklų. Tarp tokių skirtingų kultūrų kaip Japonija ir Europos valstybės susikalbėti labai sunku, bet pavykdavo. Nors galiausiai kilo karai, jie kilo dėl konkrečių „racionalių“ priežasčių. Žinoma, yra buvę konfliktų, kilusių dėl nesusipratimo, ypač kas liečia bendravimą su visokiais puslaukiniais. Mat puslaukiniams iš tiesų susikalbėti ne taip rūpi, jie kažkaip ūmesni ir greičiau pereina prie veiksmo. Bet čia išimtis o ne taisyklė. Taisyklė yra, kad žmonėms rūpi susikalbėti su kitais žmonėmis ir tai pavyksta gana sėkmingai. Tikėtina, kad pavyks ir su nežemišku protu, jei jis bus nors kiek suinteresuotas – ir atsitiktinumai bei nesusipratimai tam gali sutrukdyti nebent filmuose, bet ne realybėje.

User avatar
vvv2
Cirkulis
Posts: 526
Joined: 2007-08-02 11:24

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by vvv2 » 2018-05-18 08:25

Starman wrote:
2018-05-17 19:20
Žvaigždės sukurtos žmonėms, rašoma šventame rašte.
- taip, imant visą Visatą, kuri dabartinio mokslo manoma baigtinė, pilnai galima visų žvaigždžių Visatoje paskirtis yra žmonėms. Gi Dievui mūsų Visata maždaug kaip mokslininkui PC ar gulbei kiaušinis - viskas viduje skirta vidaus procesams. Kada išeisime už šio "kiaušinio" ribų, patys kursime naujas Visatas.

:)
(c) by "vvv2", aš žinau, kad tu žinai, bet tu nežinai, kad tu žinai klaidingai..

User avatar
Starman
Beatsispaudimis
Posts: 77
Joined: 2018-02-10 13:56

Re: Fermi taip vadinamas paradoksas

Post by Starman » 2018-05-18 11:07

Sejanus wrote:
2018-05-17 21:06
Ačiū už nuomonę.
Gi Dievui mūsų Visata maždaug kaip mokslininkui PC ar gulbei kiaušinis - viskas viduje skirta vidaus procesams.
Jeigu bendrauji su dievais, tau geriau žinoti.

Post Reply