Nežinau kaip jūs, Kolegos, bet aš jaučiuosi patyręs itin grubią mikro-agresiją

Kaip supratau iš aprašymo, knyga skirta dešimtmečiams?JokubasMas wrote: ↑2020-07-27 12:52neprivalome siekti to, ką paisekė kiti, o turime būti atsakingi už savo gyvenimą taip kaip mokame.
Taip
Kol kas nieko. Bet soon!O rimtai, ką iš dabartinių LT rašytojų verta skaityti?
Sutapimas, bet ir aš kartais akį užmetu ir paskaitau.
O kodėl būtent apie lietuvių autorius klausiate?
Kadangi kova prieš galimybių pasą išsikvėpusi ir taip auditorijos aistrų nebekursto, tai Nida ieško, prieš ką dar galima visus mobilizuoti. Tai ten buvo aišku ir Dostojevskio gynimas, ir Marcinkevičiaus gynimas, ir nelegalių Lukašenkos imigrantų gynimas, dabar bus ir gynimasis nuo NT mokesčio, bet man didžiausią įspūdį paliko kova prieš dirbtinį intelektą, visokius ten teksto generatorius ir panašiai.
Juokas juokais, bet aš jos blogą feisbuke skaitau truputį kaip knygą. Reikalas tas, kad ji nėra buka tikrąja to žodžio prasme, turi tam tikrus principus ir vertybes, kurių taip lengvai neatsisakys. Tuo tarpu jos potenciali auditorija ir elektoratas, į kuriuos ji orientuojasi, turi gana priešingas vertybes, jie ir prieš W pasuose, ir prieš gėjus, ir t.t. Todėl įdomu stebėti, kaip ji bando laviruoti, mėgindama savo sekėjus šiek tiek edukuoti, kartais net subtiliai apgauti, vieną neapykantos objektą pakeičiant kitu. Pastaruoju metu dar ir edukuoja juos, kokius plakatus neštis į mitingus ir kokių ne, nes, pripažinkime, dauguma tų plakatų, kuriuos matome, yra arba kvaili, arba sakytum, net parašyti liguisto proto žmogaus. Aš tiesiog manau, kad nieko jai su šita publika nepavyks, ji tiesiog su visais susipyks, niekas nesugebės pateisinti jos lūkesčių, o ji pati liks nekenčiama savų ir svetimų. Sakyčiau, visai knygos verta istorija, kaip didelės ambicijos virsta pelenais, bet kokia pabaiga tiksliai dar nežinau, todėl ir įdomu.
Manau, šiuo metu jau nesunkiai galėtų mobilizuoti žmones prieš save, jei būtų nors kiek reikšmingesnė.Lionginas wrote: Kadangi kova prieš galimybių pasą išsikvėpusi ir taip auditorijos aistrų nebekursto, tai Nida ieško, prieš ką dar galima visus mobilizuoti.
Gerai, bent jau nebus galima pripaišyti, kad yra avis, ar pataikauja kažkuriai bandai. Galėsim pakviesti į forumą parašinėti, pasijaus čia kaip namie. Kai jau jos facebooko skaitytojų ratas kiekybiškai liks panašus į skepforumo skaitytojų ratą.ji tiesiog su visais susipyks, niekas nesugebės pateisinti jos lūkesčių, o ji pati liks nekenčiama savų ir svetimų.
Nenuostabu. Jei Nida būtų koks grožinio kūrinio veikėjas, tai galima būtų sakyti, kad yra gerai ir įdomiai "parašytas" veikėjas. O kokie nors kiti "disidentai" kaip Celofanas, Ignas Vėgėlė, Artūras Orlauskas, Mindaugas Puidokas ar pan. būtų blogai "parašyti" veikėjai.Lionginas wrote: ↑2023-10-24 06:48Juokas juokais, bet aš jos blogą feisbuke skaitau truputį kaip knygą. Reikalas tas, kad ji nėra buka tikrąja to žodžio prasme, turi tam tikrus principus ir vertybes, kurių taip lengvai neatsisakys. Tuo tarpu jos potenciali auditorija ir elektoratas, į kuriuos ji orientuojasi, turi gana priešingas vertybes, jie ir prieš W pasuose, ir prieš gėjus, ir t.t.
Aš kaip šviežiai prieš 20 minučių pabaigiau skaityti „The Wisdom of Crowds“ (fantastiškai gera knyga, iš dalies - fentezi „Gyvulių ūkis“ ant steroidų, bet tik iš dalies), tai man ji irgi truputį asocijuojasi su vienu kitu veikėju iš ten. Bet visi tie fiktyvūs revoliucionieriai iš gerų kūrinių, be to kad yra įdomiai parašyti veikėjai, turi dar vieną bendrą bruožą - kažką darydavo ir kažko pasiekdavo. Net jei tų pasiekimų verčiau nebūtų. Nida tiek metų turėjo auditoriją, rašinėjo straipsnius į delfi, buvo žinomas ir skaitomas žmogus, tiek palaikančių, ypač vadinamoji LGBT bendruomenė, tiek heiterių, bet viskas, ko galiausiai pasiekė – tai nusirito iki vietinės reikšmės facebooko konspiracijų teorijų kultistės su mažyčiu rateliu priedurnių gerbėjų. Jai net iki revoliucijos roleplayinimo dar trūksta, ką jau kalbėti apie kažkokių tikrų pakeitimų įgyvendinimą (laimei). Net jei laikysime, kad norai kilnūs ir tikslai geri, ar tikrai tokiais būdais galima kažko pasiekti, kaip paklausė psichiatras šizofreniko poeto Benamio „Meistre ir Margaritoje“.