Kultūrų karai!

Muzika, poezija, dailė bei kitos su menais susijusios temos.
Šešėlis
senbuvis
Posts: 1127
Joined: 2007-08-01 21:58

2009-08-30 02:22

Nors tema jau senstelėjo, pakalbėkim truputį apie muzikinės kultūros karus.

Ar atkreipėte dėmesį į tai, kad visose šalyse bent jau Europoje visos radijo ir televizijos stotys teršia eterį vienu ir tuo pačiu principu?

Eterį sudaro:

a) populiari tos šalies muzika;
b) populiari Didžiosios Britanijos ir JAV muzika.

Populiari kurios nors šalies muzika praktiškai niekada nepatenka į kitos šalies radijo ar TV stotis, IŠSKYRUS jei ji išpopuliarėja DB ar JAV radijo stotyse.

Taip pat kiekvienoje šalyje yra radijo stočių, besispecializuojančių DB ir JAV muzika (à la M-1). Be to, tai, kas aidi prekybos centruose, baruose, kavinėse, įkvėpimo, su labai retom išimtim, irgi nesuteikia.

Tai kaip čia yra: angliška muzika yra tokia universali, kad ji tinka visų kartų ir tautų žmonėms?
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-08-30 08:49

O kas teigia, kad angliška muzika universali ? Manau, tą galima sakyti tik apie pačią kalbą, t.y. dauguma žmonių supras angliškai, nei kad, tarkim arabiškai. Jeigu teisingai tave supratau, žinoma.

Šiaip aš nesu radijo ekspertas ir jau seniai neklausiau to vadinamojo "mainstream'o" radijo, tačiau iš savo ankstesnės patirties sutinku su tais tavo išdėstytais dviem principais. Nors net ir jie nėra visiškai tikslūs, tiesiog "daugiau mažiau".


Kitavertus, jei žmonės neklausytų, radijas negrotų. T.y. aš nemanau, kad radijas BRUKA mums tą muziką, nes gi pats radijas yra privati bendrovė kaip ir, ir pati sprendžia, ką groti, ko ne. Todėl aš, turėdamas pasirinkimą, renkuosi išvis neklaustyti radijo grojančio manęs netenkinančią muziką ir mieliau klausau išskirtinai savo paties sukurtų "grojaraščių" arba ieškau specifinės radijo stoties (jos, kaip nekeista, būna pasiekiamos TIK internete), kuri groja tą muziką, kuri atitinka mano skonį.


Na, tikiuosi per daug nenukrypau nuo Šešėlio temos problemos.
Šešėlis
senbuvis
Posts: 1127
Joined: 2007-08-01 21:58

2009-08-30 11:17

Manau, tą galima sakyti tik apie pačią kalbą, t.y. dauguma žmonių supras angliškai, nei kad, tarkim arabiškai.
Tada čia atsiranda ir kita problema. Kiek svarbu, kad žmonės suprastų klausomą muziką? Paaiškinsiu. Tarkime, apie 2000 m. atlikto surašymo metu buvo klausinėjama, kiek žmonių moka įvairias kalbas. Apie 95 % atsakė laisvai kalbą lietuviškai, 75 % – rusiškai ir tik apie 25 % – angliškai. Bet ir tuo metu angliška muzika eteryje iš principo buvo vyraujanti bent jau kai kuriose radijo stotyse, nors nemažiau kaip 3/4 žmonių jos nesuprato. Pirmais nepriklausomybės metais, manau, labai laisvai galima nušnioti 10-15 % nuo mokančiųjų anglų kalbą, nors angliška muzika populiarėjo įspūdingais mastais.
Todėl aš, turėdamas pasirinkimą, renkuosi išvis neklaustyti radijo grojančio manęs netenkinančią muziką ir mieliau klausau išskirtinai savo paties sukurtų "grojaraščių" arba ieškau specifinės radijo stoties
Aš irgi taip darau, bet nuo to „meinstrymo“ pabėgti įmanoma tik užsidarius savo namuose. Vienas vaikinas kažkada mane bandė įtikinti, kad radijo neklausymas naikina įvairovę :) Kaži.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-08-30 15:34

Šešėlis wrote:Pirmais nepriklausomybės metais, manau, labai laisvai galima nušnioti 10-15 % nuo mokančiųjų anglų kalbą, nors angliška muzika populiarėjo įspūdingais mastais.

Manau čia ir "kabliukas", kad ji populiarėjo labai greitai. Tarkim mano tėvas buvo/yra didelis visokio roko gerbėjas, pradedant AC/DC baigianti Uriah Heep. Tada gi tai buvo deficitas, egzotika. Visi gi tais laikais angliškos muzikos (ne to dabartinio popso), klausė net ir nesuprasdami ką dainuoja, tiesiog mėgavosi pačia muzika. Tad manau natūralu, kad ilgainiui paklausa išaugo ir tos pačios mainstream'o radijo stotys pradėjo tiekti anglišką muziką į Lietuvos rinką, kurioje angliškai retas žmogus suprato. Ta prasme, aš nemanau, kad čia kažkas "iš dangaus" nurovė idėją ir pradėjo brukti mums tą muziką. Mano nuomonė, tai vyko natūraliai. Ir dar manau, kad tai viena iš priežasčių, dėl ko anglų kalba, berods, populiariausia po kinų.
Šešėlis
senbuvis
Posts: 1127
Joined: 2007-08-01 21:58

2009-08-30 16:58

Visi gi tais laikais angliškos muzikos (ne to dabartinio popso), klausė net ir nesuprasdami ką dainuoja, tiesiog mėgavosi pačia muzika.
Tu čia kalbi iš patirties? Nes jeigu aš kalbėčiau iš savo patirties, tai angliška muzika apskritai mano gyvenime atsirado tik po 1990 m. Mano motina turėjo kokį šimtą plokštelių. Reikėtų pasidomėti, ar buvo bent viena vakarietiška grupė iš jų.

Po 1990 m. sovietinę (iš principo rusišką) kolekciją pakeitė krūvos „Balių“, paltinienių ir vokiškų šlagerių tipo kasečių. Dievinama radijo stotis – „Pūkas“. Augau būtent tokioj aplinkoj ir būtent tokią muziką iki šiol dievina mano aplinkos vyresnioji karta. Apie jokį roką negalėjo ir iš principo negali būti nė kalbos.

Keista net, kad mano karta, aš su ja kartu, išsiugdė daugiau antipatiją tokiai muzikai.
Ta prasme, aš nemanau, kad čia kažkas "iš dangaus" nurovė idėją ir pradėjo brukti mums tą muziką.
Iš dalies taip, iš dalies ne. Pagimdžiau teoriją, pabandysiu išdėstyti.

Idėja, kad universali gali būti tik angliška muzika, gimė tada, kai pati muzika tapo masinio vartojimo preke. Šiandien muzikinis verslas generuoja milijonus, jei ne milijardus, o taip vyksta dėl kelių pagrindinių veiksnių: asmenų, pasirengusių vartoti, perkamosios galios, ir jų skaičiaus. Iškart po Antro pasaulinio išryškėjęs JAV ekonominis pranašumas, įtariu, smarkiai prisidėjo prie tos šalies kultūros ekspansijos. JAV atlikėjai gaudavo vis didesnį pelną, kūryba tapo vienu pelningiausių šaltinių, NES JAV vartotojai jų kūrybai suteikdavo didelę vertę ir buvo pasirengę mokėti daug. Atlikėjas, turintis galimybę rinktis kurią nors rinką, bus linkęs rinktis tą, kuri atneš jam didesnę šlovę ir pelną.

Jokia kita šalis negali prilygti JAV jos dydžiui, ekonominei galiai. Todėl visai gali būti, kad šaltojo karo laikotarpiu Vakarų Europoje ėmė formuotis troškimas patekti į JAV pramogų rinką (kas nėra įmanoma nedainuojant angliškai), kol apie 1990 m. tai iš esmės tapo standartu. Anglija čia ne prie ko – tai tiesiog mažoji JAV sesutė, kuriai dėl kultūrinių panašumų ir kalbos atiteko liūto dalis. Jei ispanakalbės šalys nebūtų trypčiojusios vietoje su savo idiotiškom revoliucijom, Lietuvos (gal net Anglijos) radijo stotyse būtų lengviau išgirsti dainuojant ispaniškai.

Po Berlyno sienos žlugimo visa Rytų Europa neišrado nieko naujo: tiesiog perėmė Vakarų Europos standartus. Atlikėjui alternatyva vis tik paliekama: likti nacionalinėj rinkoj ir dainuoti nacionaline kalba arba plaukti į tarptautinius vandenis ir dainuoti angliškai (nesvarbu kaip, svarbu dainuoti). Tuodu principus galima ir pakombinuoti, į albumą nacionaline kalba įkišant vieną kitą anglišką kūrinį – tai daugiau taikoma romanų šalių muzikai, kuri anksčiau buvo užėmusi stiprias pozicijas tarptautinėj arenoj. Tokios mikrošalys kaip Latvija užsiima ištisų kūrinių vertimais (à la „Prāta Vētra“ vs. „Brainstorm“).

Todėl aš labai abejoju, kad būtent toks „geros“ muzikos suvokimas susiformavo natūraliai. Radijo ir TV stotys tiesiog vadovaujasi tarptautine praktika ir mažiau rizikuoja. Vartotojai savo ruožtu pratinami prie tam tikrų komersantų nustatytų ribų, o atlikėjai mažiau linkę eksperimentuoti ir kuria daugiau šlamšto. Žodžiu, mažiau galvoti reikia.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-08-30 17:30

Šešėlis wrote: Tu čia kalbi iš patirties?
na ne, aš remiuosi tik savo tėvų pasakojimais kaip buvo tais laikais ir ką žmonės klausė ir pagal ką šoko kaimo diskotekose.

Nesakau, kad dauguma žmonių buvo tos vadinamosios "angliškos egzotikos" mėgėjai, nes gi naujovių ieškodavo tik "prisiekę" melomanai, negalintys gyvent be muzikos. Sakyčiau, kad netgi ir dabar tik maža dalis muzikos klausytojų ieško ko nors "įmantriau" ir nepasiduoda mainstream'o įtakai. Dabar kad ir Modern Talking nieko nebestebina, gal tik nostalgiją kam sukelia, bet tos grupės "kopijų" dabar apstu. Taigi, be išskirtinai amerikietiškos produkcijos, savo versijas pateikdavo ir europiečiai (nekalbu čia apie UK) t.y. vokiečiai, italai, švedai ir t.t. Taip ir užkariavo angliška muzika šalių rinkas. Kopijavo kopijavo ir prisikopijavo.


P.S. ir šioje vietoje sutinku su tavo teorija.
Post Reply