Lietuvos rašytojai klasikai

Muzika, poezija, dailė bei kitos su menais susijusios temos.
Godamite
naujokas
Posts: 27
Joined: 2010-02-22 13:45

2010-03-26 20:44

D3monas wrote:Kadangi daugmaž pasisakėte, išduosiu paslaptį kodėl sumąsčiau sukurti šią temą.
Mano draugė neseniai sakė tokią kalbą...
Gan įdomus, bandymas mąstyti savarankiškai labai, pagirtinas, bet kolkas bandymas ir lieka bandymų.
Panagrinėkim.
Mano draugė wrote: Jonas Biliūnas – pirmasis Lietuvos rašytojas, rašymui pasiruošęs profesionaliai. Jis laikomas lietuvių literatūros klasiku, o šis titulas ne tik suteikia garbės, bet užverčia ir didelę atsakomybę.

Visų pirma, Biliūnas buvo ligotas žmogus, tai byloja ne tik ankstyva mirtis, tačiau ir jo kūriniai. Biliūno nuolatiniai blaškymaisi, nevykę mėginimai visur įsitvirtinti ir galutinis smūgis, kai teko palikti rimtą universitetą dėl ligos – visa tai negalėjo nepalikti randų. Šiais laikais toks gyvenimas būtų laikomas nesubrendusio asmens desperatišku mėginimu atrasti save... Pati Biliūno kūryba persmelkta gilios depresijos, perdėto kaltės jausmo ir mėginimo moralizuoti dalykus virš jų reikšmės. Tokios istorijos kaip „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“ ar „Vagis“ tinkamos gal tik mažiems vaikams, kaip moralizuojančios pasakos prieš miegą, mat kad jos gali palikti įspūdi tik nesubrendusiai asmenybei. Tačiau, nežinau nė vieno sveiko žmogaus, kuris savo vaikams norėtų skaityti tokias slegiančias noveles.
Vienintelis dalykas, kuri iš šios tirados galima suprasti, kad “tavo draugė” yra jauna mergina, vargu ar daugiau 30- ešimties. Pats tas amžius kai išmanoma viskas apie viską ir į viską žiurimą iš aukšto.
Regis O. Vaildas (dabar negarantuoju) apie tai yra replikavęs “aš jau per senas, kad viską išmanyčiau”.
Mano draugė wrote:Visų pirma, Biliūnas buvo ligotas žmogus, tai byloja ne tik ankstyva mirtis, tačiau ir jo kūriniai. Biliūno nuolatiniai blaškymaisi, nevykę mėginimai visur įsitvirtinti ir galutinis smūgis, kai teko palikti rimtą universitetą dėl ligos – visa tai negalėjo nepalikti randų.
Daug maž tas pats tinka Baironui, Šeliui… Balzakas išvis buvo psichinis ligonis.
Sąrašas žymių ir nežymių rašytojų kurie turėjo fizinių ar psichinių ligų begalinis.
Aplamai beveik kiekvienas žmogus per savo gyvenimą ir susergą, ir patyrią smugių, sugriuvus planams ir t.t. Taigi Biliūnas buvo homo sapiens.
Mano draugė wrote: Šiais laikais toks gyvenimas būtų laikomas nesubrendusio asmens desperatišku mėginimu atrasti save...
Išbraukim epitetus ir gausim paprasčiausia “mėginimą atrasti savę”.
Mano draugė wrote:... Pati Biliūno kūryba persmelkta gilios depresijos, perdėto kaltės jausmo ir mėginimo moralizuoti dalykus virš jų reikšmės. Tokios istorijos kaip „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“ ar „Vagis“ tinkamos gal tik mažiems vaikams, kaip moralizuojančios pasakos prieš miegą, mat kad jos gali palikti įspūdi tik nesubrendusiai asmenybei. Tačiau, nežinau nė vieno sveiko žmogaus, kuris savo vaikams norėtų skaityti tokias slegiančias noveles.
Be komentarų. Galų galę, kaip ir bekomentuosi, kai tau apreiškiama subrendusios asmenybės ir sveiko proto etalono ištarmė.
Mano draugė wrote:Sunku suprasti kam buvo skirta Biliūno kūryba, mat joje dominuoja kaimas. Sunku patikėti, kad tais laikais kaimiečiai skaitė knygas. Juk tada knygos buvo ne taip lengvai prieinamos, ar ne?
Gal taip, gal ir ne. Pažiurėkim į šitai iš logikos taško: “man sunku patikėti, taigi…”. Sunku juk patikėti, kad tamsus kaimiečiai skaitė? Ogi teks. Kiekvienam kaime tuo metų bibliotekos nebuvo, bet skaitė. Apskritai šie sakyniai:
Mano draugė wrote:Sunku suprasti kam buvo skirta Biliūno kūryba, mat joje dominuoja kaimas. Sunku patikėti, kad tais laikais kaimiečiai skaitė knygas. Juk tada knygos buvo ne taip lengvai prieinamos, ar ne? Taigi, įsivaizduokite kas jas galėjo skaityti. Miestiečiai? Ir ką būtent jie jose rado? Regis, Biliūno tikslinė auditorija taip ir netapo pajėgi skaityti, ji tiesiog išnyko.
Yra tiesiog beprasmiai ir neverti demėsio. Kalbant apie XX pr. Lietuvą, neabėjotinai reikalingas žiupsnelis žinių, kurių beję nesunku gauti. Tačiau autorė nesiteikė to padaryti ir suramstė savo argumentus “sunku patikėti”, “sunku suprasti”, “įsivaizduokitę”…
Mano draugė wrote: Sunku suprasti to meto mentalitetą, tačiau dabartinis lietuvis yra nepalyginamai moralesnis ir geresnis už Biliūno amžininkus. Suprantu, žmonėms sunku tuo patikėti, tačiau remiuosi mokslu ir statistika. (Jei kam kyla klausimų, rekomenduoju: Steven Pinker – „The Blank Slate“).
Jeigu čia turima omenyje šita knyga, tai, regis ji “truputi” apie kitką. O aplamai tai teigti, kad žmonės yra geresni, morališkesni ar protingesni ar dar kaip kitaip –sni, nei buvo prieš šimtą ar penkis tūkstančius metų yra nepagrista, nepasakius stipriau.
Mano draugė wrote: Tokiu atveju tenka nulenkti galvą iš gėdos, kad galime pasigirti tik tokiais autoriais, kaip jis.
Net jeigu Biliūno tekstai šiandien ir butų nebeaktualus, jo technika nuostabi. Joks prozininkas nebuvo taip gerai įvaldęs lietuvių kalbos.
Mano draugė wrote: Dostojevskis taip pat rašė apie tuos pačius išgyvenimus, tačiau tai darė nepalyginamai geriau. Lyginame klasiką su klasiku, tačiau Biliūnas prieš Dostojevskį – lyg kirminas prieš milžiną. Jei norite suprasti kas yra sąžinės graužatis ir jums daugiau nei trys metai, rekomenduoju ne Biliūno apsakymus „Vagis“ ar „Kliudžiau“, bet Dostojevskio šedevrą „Nusikaltimas ir Bausmė.“
Vėlgi- dar viena subrendusios asmenybės etalono ištarmė, iš kurios aišku tik tiek, kad Dostojevskis dar ir jai pačiai niekaip neįkandamas.
Mano draugė wrote: Būkime teisingi ir nesipūskime. Tai, kad Biliūnas yra klasikas reiškia tik tai, kad Lietuva tuo metu neturėjo gerų rašytojų. Šiuo metu Lietuvoje yra daug daugiau ir daug geresnių rašytojų.
quod erat demonstrandum
Apskritai šitas visas tekstukas mažai ką sako apie Biliūną. Tiesa sakant, kaip ir nieko.
Bet štai apie autorę- niekinamųjų epitetų ir apeliacijų į subrendimą skaičius kalbą pats už savę.
P.S. Aš čia kiek piktokai drėbtelėjau, bet ne iš meilės Biliūnui ar piktų intencijų. Tiesiog pats dar neperseniausiai išaugau iš amžiaus, kai išmaniau ir žinojau viską apie viską. Kiek pats tokių “demistifikacijų” prileidau….
Ir vis tik nuoširdžiai patarių bent jau stengtis vengti šitokio tono ir leksikos. Už tai mušama. Ir pelnytai.
User avatar
suvirintojas
pradedantis
Posts: 202
Joined: 2007-10-03 22:46
Location: Laipėda

2010-03-26 21:52

Alchi wrote:Sakysiu tiesiai šviesiai - man pochui ką tas žmogus išgyvena.

O lyrikos esmė ir yra išreikšti jausmus, non?

Kai jausmus išreiškia vaidyba, muzika tapyba - tai suprantu. Bet žodžiais? Nepripažįstu to. Perskaitęs aš tų poezijų ir ne vien tik mokykloje ir nieko iš to. Būna kartais įdomiai žodžius sudėlioja, kad gražiau skambėtų, bet be įdomių sąskambių ten nieko nerandu. Paprasčiausiai neužkabina ir viskas. Subjektyvūs jausmai - nesigilinkit.
Ar negalėtum apsispręst apie ką šneki, ar apie poeziją ar apie lyriką? Lyrika tik vienas iš poezijos žanrų. "Muzika. tapyba - suprantu". Bet kai prasideda poezija, vietoj paprasto "nesuprantu" sakai "nepripažįstu to". Šitoj vietoj, manau, jau prasideda problema subjekte, o ne objekte. Kitaip sakant, ne kiaušiniai kalti, jei šokėjas prastai šoka. :D
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-26 23:26

Godamite, gerbiamasai... Suprask mane, jei tavo žodžių nelaikysiu rimta kritika. :lol:
Jei taip kritikuotum kokius mokslinius darbus ar panašius dalykus... Na gaaaaal, gal... Argumentus lyg ir sudedi. Tačiau labai jaučiasi nusistatymas ad hominem.
Pati kalba nebuvo mokslinio ar tiriamojo pobūdžio. Tai buvo 3 minučių kalba, kurios tikslas - paveikti klausytoją ir jį įtikinti. Taip, joje daug sofistinių elementų. Tačiau jie ten ir turi būti.
Visgi, su kalbos esme nesutikti neįmanoma. Dostojevskis gi taip pat buvo nestabilios psichikos, tačiau jo kūryba nepalyginamai geresnė už Biliūno.
Visgi, pati kalbą parodo temos aktualumą. Su ja galima sutikti arba nesutikti. Tai tamstos nuomonė.
Asmeniškai, manau, vienintelis pakankamai stiprus būdas ginti lietuvių literatūrą, yra apeliavimas į sociokultūrinę aplinką. Taip ir padarė RB.

(taip, mėgini cituoti Oskarą Vaildą)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-26 23:35

Alchi, gal tiesiog neteko susidurti su gera poezija? Kaip suprantu, tau nepatinka pagraudenimai, tačiau tikiuosi, šis eilėraštis pakeis tavo požiūrį. Jis vaikiškas (nors šis vaikiškumas labiau "Anderseno stiliaus"), bet turėtų patikti. Atskleidžiama sena kaip Pasaulis netolerancijos problema, ir per daug gilintis nereikia, nes didelės potekstės nėra. Viskas išsakoma tiesiai ir aiškiai. Perskaityk ir pasakyk ką manai.

R. Skučaitė
BALTA PELYTĖ

Mane nelaimė lydi:
Esu balta pelytė.
Sesutės ir broliukai -
Visi pilki peliukai.

Pilki pilki, kaip dera,
Visiems drauge jiems gera,
Jie vieną šaknį graužia,
Šakelę vieną laužia…

Paskui į šiltą olą
Pilki peliukai puola,
Pilkiems peliukams vaišės -
Žvakelė ir ragaišis.

Oloj – jauku jauku…
Tik aš lauke lieku:
Manęs nelaukia niekas,
Nes aš – balta kaip sniegas,
Balta kaip rytą rūkas,
Balta kaip pienės pūkas,-
Ne man žvakelė švyti,
Nes aš – balta pelytė…

Tik argi aš kalta,
Užgimusi balta?
Godamite
naujokas
Posts: 27
Joined: 2010-02-22 13:45

2010-03-27 00:01

D3monas wrote:Godamite, gerbiamasai... Suprask mane, jei tavo žodžių nelaikysiu rimta kritika.

Rimta kritika vienų prisėdimų ir nerašoma :)
D3monas wrote:Tačiau labai jaučiasi nusistatymas ad hominem.
To ir yra, tiesiog tokia kalbos stilistika ir autorės pozicija naturaliai sukelia atoveiksmį, (beje, tai įtakos argumentams, kaip tokiems, kaip ir neturi)
D3monas wrote: Tai buvo 3 minučių kalba, kurios tikslas - paveikti klausytoją ir jį įtikinti. Taip, joje daug sofistinių elementų. Tačiau jie ten ir turi būti.
Tačiau ar turi ten buti pasažai apie asmenybės subrendimą, sveiką protą ir pan.
D3monas wrote:Visgi, su kalbos esme nesutikti neįmanoma. Dostojevskis gi taip pat buvo nestabilios psichikos, tačiau jo kūryba nepalyginamai geresnė už Biliūno.
Visgi, pati kalbą parodo temos aktualumą. Su ja galima sutikti arba nesutikti. Tai tamstos nuomonė.
Asmeniškai, manau, vienintelis pakankamai stiprus būdas ginti lietuvių literatūrą, yra apeliavimas į sociokultūrinę aplinką. Taip ir padarė RB.
Dėl to, kad Dostojevskis n kartų geresnis už Biliūną aš nesiginčijų ( nors kažkada jau dalyvavau panašioje diskusijoje, kur buvo mesteltas klausimas- o ką Dostojevskis parašė iki 1850 m.). Bet esmė čia ne ta.
Esmė ta, kad, jūsų draugė supriešindama Biliūną ir Dostojevskį parodė kad visiškai neturi supratimo, nei kas tai yra literatūra, nei kaip, ir iš kur ji atsiranda.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-27 00:16

Godamite, toliau eskaluodamas šią temą parodai savo nesupratimą kokia buvo tos kalbos paskirtis. :lol:
P.S.
Dar vienas įdomus eilėraštis skirtas Alchi ausims ir akims: http://www.youtube.com/watch?v=FID1CiB4bcU
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2010-03-27 12:31

Godamite wrote:Taigi Biliūnas neišreiškė etinių idėjų, tiesiog "bičas nušovė katę", o socialinių problėmų nagrinėjimas apskritai tinkamas tik "atsilikusios provincijos apgailėtiniems kūriniūkščiams"?
Tai aišku išreiškė. Ar tu, tamsta Godamitai, nutuoki kaip nepaprastai sunku knyga neperteikti jokių minčių? Tai, manyčiau, beveik neįmanoma ir jei tokių aukštumų būtų pasiekęs Biliūnas, tikrai iškasčiau jo lavoną ir paspasčiau jam ranką. Problema tame, kad lietuviška literatūra banali. Nu kokius etikos klodus tau atskleidė Kliudžiau? Kokių įžvalgų iš Žemaitės pasisėmei apie kaimo gyvenimą ar moters padėtį? Tai visiems savaime suprantamos ir banalios problemos. Gal savo laikmečiu savo terpėje tai buvo progresyvu, dabar tai yra tiesiog pasenęs šlamštas.
Godamite wrote:skirtos tokiems pasaulinės literatūros šedevrams kaip "Haris Poteris" ir "Plieninė žiurkė".
Žinok galėjau galvą guldyti, kad paminėsi HP. "Skaityk savo Harry Potter'į, jei nesupranti lietuviškojo genijaus". Mat tu irgi banalus. Ir nuspėjamas. Ką gali man dar prikišti, nu aišku - juk mėgstu nesveiką Rowling popsą, skaitau bet kokį įžymų šūdą, kokį man įkiša, tad neturiu atrankos, skonio ir mano nuomonės, to pasekmėje, negalima laikyti validžia.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2010-03-27 14:08

D3monas wrote:(...)R. Skučaitė
BALTA PELYTĖ
Mane nelaimė lydi:
Esu balta pelytė.
(....)
Žiūriu, čia jau bendrą albinosinę siužetinę liniją sugeneruoti galima:
Bėgiojo balta Skučaitės pelytė. Tada atsėlino balta Biliūno katytė. Paėdė, bet suvirškinti nespėjo :cry:
O po poros dienų atskrido baltoji S. Gedos varnelė :ax:

P.S. Jungiuosi prie Balio Sruogos "Dievų miško" fanų - šiaip tas kūrinys tikrai ne apie sociokultūrinę Lietuvos aplinką :wink:
Alchi
pradedantis
Posts: 249
Joined: 2010-01-01 18:48

2010-03-27 16:56

suvirintojas wrote: Ar negalėtum apsispręst apie ką šneki, ar apie poeziją ar apie lyriką? Lyrika tik vienas iš poezijos žanrų. "Muzika. tapyba - suprantu". Bet kai prasideda poezija, vietoj paprasto "nesuprantu" sakai "nepripažįstu to". Šitoj vietoj, manau, jau prasideda problema subjekte, o ne objekte. Kitaip sakant, ne kiaušiniai kalti, jei šokėjas prastai šoka. :D
Žinai kodėl aš neskiriu poezijos nuo lyrikos?
Cituoju save:
Aš wrote:man pochui
Man nerūpi, nes aš nemoku ir nesugebu rasti ten grožio, ar įdomumo, kadangi aš to nemoku, automatiškai aš to pradedu nemėgti ir tuo nesidomiu ir nieko apie tai nežinau. Taip, tai yra mano problema - todėl ir sakiau:
Aš wrote:neaiškinkit man, kaip ten gražu ir visa kita.
Nes tai yra bergždžias reikalas.
Poeziją paminėjau tik dėl to, kad būtų aiškiai matoma jog vertindamas lietuvių literatūros klasikus nekalbu apie poeziją. Visai nenorėjau veltis į diskusiją kodėl man nepatinka poezija. Esu kaltas, labai kaltas, nusidėjau daugiau stengsiuos to nedaryti - prastai parinkau žodžius. Stengsiuos lengvus sąmojus laidyti atidžiau, kad neduok die, nepataikyčiau kokiam puristui į langus.

P.S. Nemeskite man linkų į kažkokius tai poezijos vakarus. Čia tas pats kas kiaulei paduoti paprastą morką ir iš morkos padarytą skulptūrėlę - taip pat suvalgys abi morkas.
P.P.S. Kaip tik dabar groja A.M. "Savižudžio kupletai" - jeigu ta daina yra poezija, tada galima sakyti, kad man patinka tam tikra poezija.
grrr
naujokas
Posts: 34
Joined: 2005-08-03 13:00

2010-03-30 11:35

7x wrote:
Godamite wrote:Paprastai tokių pareiškimų autoriai pasižymi tuo, kad jų pažintis su literatūra apsiriboja tuo, ką beveik per prievarta teko perskaityti ir išgirsti per literatūros pamokas mokykloje.
"Lietuvių literatūra" yra oksimoronas. Mes turim žmonių, kurie žodžius sudėliojo į sakinius ir pasivadino rašytojais. Sveikinu. Net "Dievų miškas", kad ir kokia padori knyga bebūtų, liks padori tik lietuviškais standartais. Galim žaisti žaidimą - pasakykit lietuvišką knygą, kurią perskaitėt ir aš jums pasiūlysiu užsienietišką, kurią vietoj jos reikėjo skaityt. Mūsų laikas žemėje ribotas, tad neužsikiškime kažkokios atsilikusios provincijos apgailėtinais kūriniūkščiais vien dėl to, kad mums teko nelaimė toje provincijoje gimti.
Knygos juk stebuklingos. Jomis galima sukurti ryškius veikėjus, patalpinti skaitytoją į jų galvas ar virš jų viršugalvių, galima sukurti ištisus pasaulius - ir fantastiškus ir realistiškus, papasakoti istoriją, įtraukiančią, nenuspėjamą ir nepakartojamą. Fikcijos pagalba galima ginti ar kritikuoti filosofines, etines idėjas. O knygos gale reikia daugmaž sudaužyti skaitytojui širdį. Lietuvių literatūra? Yeah, bičas nušovė katę, o boba kaime buvo atiduota prasigėrusiam bernui.
Nu tai parekomenduok kokių knygų ta proga, nes mokykloj neprasilavėjau, tikėdamas, kad pasaulyje randasi tikrai daugiau protingų žmonių rašančių geresnes knygas nei lietuvių liaudies vyrija ar moterija.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2010-05-12 00:04

del lietuviskuju klasiku tai pritariu 7x kad tai nieko daugiau nei provincijos evoliucionavimo etapas neturintis jokios kitos vertes kaip to meto socialini galbut labiau buitini atspindi. na kas del demono drauges mineto dostojevskio "sedevrines" kurybos tai tiesa sakant sunku man butu ivardinti kas ten tokio nuostabaus paranojos pertvelktoj to meto socialines aplinkos aprasuose. kaip niekad nemegau "lazdos perlenkimu" besislepianciu tarakonu ar suns sirdziu metamorfozese (kafka ar bulgakovas jei kam neaisku) uzmaskuojant socialines tematikos gvildenimu kurie man dazniau atrodo zoles apsirukiusiuju kuryba nei meginimas perteikti zmonija slegiancias nuospaudas.

kas del poezijos tai kai buvau jaunas ir grazus o sudraugais "sukant rata" ar kirkinant merginas labai pravartu budavo omaro hajamo eiles (tad cia siulymas alchi pasidometi kas tai). o siaip labiau man patinka skaityti chrestomatijas ir recenzijas aiskinancias apie eilerasti negu pati eilerasti nes daug dazniau "aiskintojai" prigalvoja ko greiciausiai autorius net nesapnavo ji kurdamas..


Viena gera taurė - ir graudžio nebėra.
O šiandien jau antra statinė atdara.
Aš trečiąsyk skiriuos su išmintim dievota -
Sutuokite mane su vynmedžio dukra!

***
Kas buvom aš ir tu? Lašeliai tarp šlaunų,
Ištryškę iš vidaus nuo geidulio liepsnų,
O vėtra jau rytoj išgainios mūsų dulkes -
Tai džiaukimės bent šią akimirką vynu!

***
Gražuolės aš geidžiu kaip hurijos jaunos,
Ir vyno aš prašau taurės pilnų pilnos.
Man sako: "Atgailauk, dangus tau dovanos!" -
Nereikia, neprašau tokios jo dovanos

***
Tariau: "Nuo šiol daugiau aš vyno nebegersiu
Ir vynmedžių krauju savęs maitint neversiu".
Bet proto balsas vėl paklausė: "Tu rimtai?"
Ir vėl aš atsakiau: "Ai, ne! Juk neištversiu".
Pirate
naujokas
Posts: 51
Joined: 2011-03-27 18:54
Location: Tarkim Kaunas

2011-03-27 19:50

asmeniskai man lietuviu literatura visai nepatinka (isimtis tik Sruoga). as esu optimiste, ir lietuviu kuryba man pernelyg persisunkiusi depresijos. na, dar Radauskas man labai patinka :) apie grozi.. gamta taip graziai sneka :)
Post Reply