Kai darai ėjimus siekdamas abstrakčiai pagerinti savo poziciją, o ne su konkretesniais tikslais - nukirsti oponento figūrą po kelių ėjimų ar panašiai.Svetimas wrote: O tai kas šachmatų teorijoje yra taip vadinamas "pozicinis žaidimas"?
Ir dar seseris Botez. Klausiau visų, labai įdomu. Apskritai Lexo pokalbių laidos yra įdomios.
Netikėtumo faktoriaus čia tikrai nėra ir nebuvo nei Queens Gambit vaizduojamais laikais, nes kaip rodo paieška internete, tai standartinis populiarus ėjimas. Juo prasideda ne vienas išanalizuotas debiutas, pvz., Kataloniškas.Svetimas wrote: ↑2022-11-06 15:11Toks gan smalsiai naivus diletantiškas klausimas. Kažkuriame "The Queen's Gambit" epizode pastebėjau, kaip į standartinį baltųjų ėjimą su pėstininku pirmu ėjimu, juodi atsakė Žirgu. "1. d4 Nf6" berods.
Klausimas: kame tokiame juodųjų atsakyme teoriškai galėtų būti logika? Tam tikra galimų juodųjų atsakymų lankstumo galimybė? Netikėtumo faktorius? Kiti variantai?
Kuo toks ėjimas nėra panašiai "nevykęs", kaip kad, pavyzdžiui, juodųjų atsakymas/ėjimas su kokiu nors labiausiai kraštiniu pėstininku?
Neteigiau, nemaniau, kad jis turėtų būti nevykęs. Tiesiog iš smalsumo norisi potencialiai geriau ir giliau suprasti, kokius teoriškai privalumus juodieji įgautų su tokiu savo man gan neįprastu atsakymu. Tai gal tiesiog taip ir reikėjo man paklausti, neminint naivokų savo palyginimų.
Taip daug kam atrodė ilgą laiką, iki hipermodernistinių debiutų, kurių pavyzdys čia ir yra. Ir, greičiausiai, pradedančiųjų/mėgėjų lygyje gal ir geriau žaisti „normaliai“, t.y., tiesiog užsiimti centrą pėstininku. Kita vertus, pradėjęs žf6 vis dažnai vis tiek gali kitą ėjimą paeiti pėstininku, ir situacija galimai bus lygiai tokia pati, kaip tarsi šiuos ėjimus būtum padaręs kita tvarka.
Problema nėra, bet paprastai laikoma, kad žirgus geriausia išvesti kuo anksčiau. Nebūtinai pirmą ėjimą, bet antrą - trečią pats tas. Nebent žaidi kokį teorinį debiutą, kuriame žirgai išvedami vėliau, bet tvirtai žinai išankstinės analizės dėka, kad tame nieko blogo konkrečiai toje situacijoje. Bet pvz., labai dažna pradžia yra 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6, galinti peraugti į melejoną variacijų."Išvesti Žirgą" šachmatuose apskritai man atrodo dažniausiai nėra jokia problema dėl jų specifikos. Todėl atrodė, jog juodais žaidžiant, geriau kiek vėliau tam tikro lankstumo su kokiu atsakymu/kontraataka Žirgais pasilikti.
Manau, kad viskas gerai su tavo strategijom ir bendra intuicija, taip sakant, mąstai teisinga kryptim.Gali būti, jog su savo žaidimais su kompu savo laiku daug anksčiau būsiu sau prisirankiojęs keistų naivių "intuicijų" ar "strategijų".
Baisaus nieko, yra labai sunku debiute sukurti kažką baisaus, jei oponentas pats nenusigrybauja.Dabar, grubiai pažiūrėjus į išanalizuotus debiutus, atrodo, jog toks juodųjų "pagrasinimas" į e4 langelį lyg ir man neįprastos asimetrijos į baltųjų išsidėstymą įneša. Bandau dabar suprasti, kas čia tiek jau "baisaus" (potencialiai sunkiau apeinamo poziciškai iš "centro" pusės pėstininkus ir figūras vystant) iš baltųjų pusės žiūrint dėl to e4 pagrasinimo. Gal net tuomet tame yra kažkokia nauda ar pointas.
Dėkui. Matau jog tavo dėka būsiu atradęs sau naujų įdomių dalykų šalia savo ankstesnių "fukso strategijų".Seianus wrote: ↑2022-11-06 21:18Taip daug kam atrodė ilgą laiką, iki hipermodernistinių debiutų, kurių pavyzdys čia ir yra.
Dėkui. Seniai taip nesijuokiau, ypač šachmatuose. Nemažai vitamino C pagamino ta crazy AI partija. Kaip koks geras standup pasirodymas.
O šiaip, kiek rimčiau iš tam tikro nestandartiškumo pusės šachmatuose (jau šachmatų taisyklių rėmuose) kalbant. Kažkur maždaug dviejų savaičių bėgyje žiūrinėjau kažkurios Magnus Carlsen partijos kažkuriame šachmatų turnyre apžvalgą, kur Carlsen nedarė gan standartinės rokiruotės ir iš pirmo žvilgsnio įžūliai palikinėjo savo karalių "nepridengtą" ir kažkiek ignoravo tam tikrus pozicinio žaidimo ar figūrų vystymo principus. Bendras įspūdis iš tos partijos maždaug toks, jog Carlsen nuolatos bandė pateikinėti savotiškus netikėtumo spąstus savo priešininkui. Komentatorius gan nestandartinį Carlsen žaidimo stilių palygino su AI, o ne žmogaus.Duds wrote:If robots could have nightmares, this is 100% a recreation of stockfish's
Esu mokęs šachmatų pagrindų ne vieną žalią pradedantįjį, tai patvirtinu, kad turbūt visiems iš pradžių taip atrodo. Ir jie visi labai stipriai klysta, ką su laiku pastebi ir patys. Centre esantis karalius yra didžiulė skylė gynyboje, gręsia ne tiek greitas matas, kiek visokie pin'ai, šachai su šakutėmis ir panašūs išsidirbinėjimai, po kurių atsiduri „You resign now“ pozicijoje.Svetimas wrote: "Karaliaus saugumo" argumentas rokiruotės ėjime man kažkodėl atrodė skystokas. Gal dėl to, kad iki tol buvau prisižiūrėjęs daugybę pavyzdžių, kaip po rokiruotės "į aną galą" nukištas karalius vėliau palyginti lengvai užmatuojamas.
99,99 % tų atvejų garantuoju, kad užmatuoti būtų buvę sunkiau, jei nebūtų vaikiškų žioplų klaidų.Gan dažnai sau keldavau klausimą, o jei karalius nebūtų buvęs žaidimo eigoje ten nukištas, tai gal ir užmatuoti jį būtų buvę sunkiau?
Bet geras juoko perliukas. Net ir pakartotinai po pertraukos pažiūrėjus smagiai kelis kartus prisijuokiau.
Retoriškas pajuokavimas.Vaikystėje, jaunystėje kaip ir nešovė į galvą empiriškai rimčiau šito savo pakvestionavimo patestuoti. Norėdavosi bokštus kuo greičiau į žaidimą įvesti, labiau tada pasikliaudavau conventional wisdom ir pan. O jau daug vėliau buvau tam tikrų partijų analizių matęs, kur centre nepatogiai esantį karalių priešininkas savo puolimo pagalba panaudoja prieš tai esančių neblogai aplink karalių išdėliotų figūrų išblaškymui. Tik kaip diletantas nesupratau, ar čia tendencija tokia, ar tik tam tikra tų analizuotų partijų specifika/sutapimas.
Kur buvęs, kur nebuvęs, šachmatų pasaulį ir vėl drebina vietinės reikšmės skandaliukas. Įsijautęs į savo, kaip jis pats vadina, statistines analizes, Kramnikas netiesiogiai apkaltino sukčiavimu Hikaru Nakamurą. Tiesiogiai įvardinti neišdrįso, todėl naudoja žodį „įdomu“ nusakyti kas jam pačiam atrodo statistinė anomalija Nakamuros rezultatuose. Ta anomalija yra tai kad paėmus 46 žaidimų imtį, Nakamura iš jos turėjo 45 pergales ir 1 lygiasias, tai yra labai šaunus rezultatas. Imtį reikia imti ne iš bet kur ir ne bet kokią, o būtent taip, kad gautųsi 45 su puse pergalės iš eilės, hence 46 žaidimai, nei daugiau, nei mažiau. Patys žaidimai buvo kiek supratau 3 minučių blicas, kur sukčiauti labai sunku jei įmanoma apskritai, o Nakamura dažnai žaidžia transliuodamas online ir dar spėja pakomentuoti ir paaiškinti savo bei oponento ėjimus žiūrovams, tai kažkaip sunku patikėti, kad liktų laiko sukčiavimui, bet nesakau, kad neįmanoma. Tų žaidimų oponentai beje daugiausia ar gal net visi buvo tarptautiniai meistrai, net ne didmeistriai, o lygių skirtumas čia didžiulis. Nekalbant, kad lygių skirtumas savo ruožtu yra didžiulis ir tarp atsitiktinio didmeistrio ir Nakamuros. Žodžiu, internete netruko pasirodyti abejonių ne tik Kramniko statistikos supratimu, bet ir sveiku protu apskritai. O Nakamura pasinaudojo proga priminti ką tiesą sakant jau iš jo girdėjau labai daug kartų: kad popkultūroje nusistovėjęs šachmatininko kaip didaus intelektualo, išmintingo ir visapusiškai apsišvietusio žmogaus įvaizdis, turi nykstamai mažai bendro su realybe.
Jau šioks toks nedidelis progresas įvyko, žaidžiant Levy Rozman su ChatGPT (ir kartu nebe tiek juokinga):
Dėkui, nebuvau matęs, nelabai seku Levio.Svetimas wrote: ↑2023-12-14 21:41Jau šioks toks nedidelis progresas įvyko, žaidžiant Levy Rozman su ChatGPT (ir kartu nebe tiek juokinga):
GothamChess: ChatGPT Broke Chess
Gal kartais net dalinai prie kokio ale Stockfish varikliuko ChatGPT yra prisijungęs ir jį kažkaip išnaudoja.
Čia buvo ChatGPT 4, manau dar porą versijų ir tikėtina, kad su savo atitikmenių mėsiniame pasaulyje – standartiniu bendros paskirties vidutiniu žmogumi, specialiai šachmatais nesidomėjusiu – valys grindis.Spėčiau, jog čia ne tas atvejis.Seianus wrote: ↑2023-12-15 07:41Beje, vienoje vietoje Levis pasakė, kad jo žirgas gina pėstininką, iš tiesų turėdamas omeny valdovę. Visiem pasitaiko turėti omeny vieną, pasakyti kitą. Susimąsčiau, ar pasitaiko ir AI, kuris mokėsi iš žmonių kalbų? Gal tuo galima paaiškinti kai kuriuos jo nusvaigimus? Kol dar neišmoko žmogiškai pasitaisyti "oi, turėjau omeny c4 ne d4, silly me".
Visai įdomi tema AI sukčiavimas ar kitoks apgaudinėjimas žaidimuose ar pan.Seianus wrote: ↑2023-12-15 07:41Ir dar viena mintis kilo, nes kaip tik neseniai žiūrėjau kelis video apie sukčiavimo istoriją MtG – ar chat GPT nemėgintų sukčiauti, žaidimuose, kur tai įmanoma ir paplitę labiau, nei šachmatuose? Daryti taisyklių draudžiamus veiksmus, tarkime nelegalius ėjimus, o pagautas apsimesti, kad netyčia? Idealus efektyvus AI žinoma to nedarytų, nes jam to ir nereikėtų žaidžiant vs žmogų. Bet va toks apmokytas ant žmonių elgesio..?
delfi.ltŠokiruojančiame saugumo kamerų įraše buvo užfiksuotas momentas, kaip viena Rusijos šachmatininkė per vieną turnyrą gyvsidabriu apnuodija savo varžovę. Pranešama, kad 40 metų Amina Abakarova prisipažino, jog prie šachmatų lentos, kur turėjo žaisti 30 metų Umayganat Osmanova, papylė mirtinai pavojingos medžiagos. Po Dagestano šachmatų čempionato Machačkaloje, pietinėje Rusijos dalyje, U. Osmanova pasijuto labai prastai – ją kamavo „stiprus galvos svaigimas ir pykinimas“. A. Abakarova kaltinama tuo, jog slapta papylė gyvsidabrio iš termometro ant varžovės šachmatų lentos ir tuomet išsklaidė jį su viena šachmatų figūra. Teigiama, kad turnyro teisėjas pranešė apie šį incidentą policijai, o vaizdo kamerų įrašai vėliau patvirtino, kad tai padarė A. Abakarova.
