CoolRB wrote:Ne visai „internetinis marazmas“, greičiau lietuviškoji kasdienybė – Šiaulių universitete – būrėjų kursas
Norėčiau tokio kurso 
Internetiniai marazmų lobynai
Greičiau įkalam raudoną tabletę
Egzistuoja 20 proc. tikimybė, kad gyvename virtualioje visatoje, taip tikroviškai sumodeliuotoje kažkokiu superkompiuteriu, kad fizinės realybės neįmanoma atskirti nuo menamosios, mano Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius.
http://www.technologijos.lt/n/pasaulio_ ... 28&l=1&p=1Profesoriaus N. Bostromo teigimu, yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmonija negalėtų sukurti tokio menamo pasaulio, tarp jų technologinės, etinės ir kitokios. Jis apskaičiavo, kad tikimybė, jog mes vieną gražią dieną sukursime menamą pasaulį, lygi 20 proc. Šis skaičius, anot mokslininko, yra lygus tikimybei, kad mes patys dabar gyvename „matricoje“.
Neskaitant abejotinų procentų, kur čia marazmai?Vajezus wrote:Greičiau įkalam raudoną tabletęEgzistuoja 20 proc. tikimybė, kad gyvename virtualioje visatoje, taip tikroviškai sumodeliuotoje kažkokiu superkompiuteriu, kad fizinės realybės neįmanoma atskirti nuo menamosios, mano Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius.http://www.technologijos.lt/n/pasaulio_ ... 28&l=1&p=1Profesoriaus N. Bostromo teigimu, yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmonija negalėtų sukurti tokio menamo pasaulio, tarp jų technologinės, etinės ir kitokios. Jis apskaičiavo, kad tikimybė, jog mes vieną gražią dieną sukursime menamą pasaulį, lygi 20 proc. Šis skaičius, anot mokslininko, yra lygus tikimybei, kad mes patys dabar gyvename „matricoje“.
"Abejotini procentai" (tiksliau - Patalausko koeficiento ir Čiapajevo konstantos sandauga) ir sudaro marazmo esmę. Beje, dar anksčiau vienas tikimybių teorijos apaštalas sugebėjo įrodyti, kad dievo egzistavimo tikimybė yra 82%.VYTS wrote:Neskaitant abejotinų procentų, kur čia marazmai?
http://www.lrytas.lt/-13351867781335052 ... kiosko.htm
Tačiau tikintiems subtiliųjų energetikų poveikiu ilgai stovėti Vilniaus centriniame taške nepatartina. Teigiamos energijos čia apsilankę nepasisems, aura nenušvis džiugiomis spalvomis. Atvirkščiai. Baltasis tiltas ir vieta aplink jį patenka į inžinieriaus bioenergetiko Vytauto Kapačiausko sudaryto Vilniaus gamtinių anomalijų žemėlapio geopatogeninę zoną.
Tai kažkas panašaus į juodąją skylę, tik labiau ne fizikine, o dvasine prasme. V. Kapačiausko teigimu, palei Nerį susikerta tektoninių lūžių juostos, driekiasi požeminis drenažas. Bioenergetiniu požiūriu tai – didelė blogybė.
„Daugiaaukščiai palei Nerį buvo statomi ne pagal upės krantų reljefą, tokiu būdu pažeista vietovės energetinė pusiausvyra. Zona tarp universalinės parduotuvės ir Pedagoginio universiteto yra geopatogeninė, labai avaringa. Čia avariją padarė ir signataras Egidijus Bičkauskas“, – apie geografinio centro apylinkėse tykančius pavojus perspėjo bioenergetikas.
Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir skamba juokingai, bet realybėje tai yra problema. Iliustruosiu: nemažai plėšrūnų, tokių kaip katės, naudojasi žmogaus buvimu gamtoje tam, kad surastų perinčių paukščių lizdus. Paukščiai, pamatę žmogų, visuomet sukelia triukšmą, ir taip išduoda savo perėjimo vietą plėšrūnams. Tai smulkus atvejis, bet kai žmonės su fotoaparatais masiškai patraukia į miškus, kai kam gyvenimas ženkliai pasunkėja. Todėl tokioje situacijoje būtų etiška bent pasvarstyti, ar tikrai tas kadras (kurių kiti fotografai jau yra padarę šimtus), yra to vertas.Vajezus wrote:http://www.grynas.lt/gyvenimas/nauja-ma ... d=58195192Gamtos fotografija tampa netgi savotiška mada. Matant tokias tendencijas net norisi garsiai sušukti: stop, sustokite, susimąstykite, paklausykite!
Juk nefotografuojate savo artimo, jei jis nesutinka, nesiveržiate su fotoaparatu į svetimo žmogaus vonią, miegamąjį. Fotografuojamas objektas turi sutikti būti fotografuojamas, na bent jau taip turėtų būti. Fotografuodami gamtą mes skverbiamės į svetimą pasaulį, svetimus namus, į kuriuos einame net nepasibeldę. Ar kas esate gavę sutikimą iš paukščio, žvėries ar vabalo prieš juos fotografuodami?
Iš antro žvilgsnio vis tiek juokinga.Pažiūrėk į mėsos industriją, žvejybą, medžioklę ir dar sykį pakartok kaip tau gaila vargšų paukščiukų, kad jų neatsiklausus fotografuoja.Kiek tų fotografų Lietuvos miškuose randa tą paukščiuko lizdą, 100 per metus geru atveju ?Lionginas wrote:Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir skamba juokingai, bet realybėje tai yra problema. Iliustruosiu: nemažai plėšrūnų, tokių kaip katės, naudojasi žmogaus buvimu gamtoje tam, kad surastų perinčių paukščių lizdus. Paukščiai, pamatę žmogų, visuomet sukelia triukšmą, ir taip išduoda savo perėjimo vietą plėšrūnams. Tai smulkus atvejis, bet kai žmonės su fotoaparatais masiškai patraukia į miškus, kai kam gyvenimas ženkliai pasunkėja. Todėl tokioje situacijoje būtų etiška bent pasvarstyti, ar tikrai tas kadras (kurių kiti fotografai jau yra padarę šimtus), yra to vertas.Vajezus wrote:http://www.grynas.lt/gyvenimas/nauja-ma ... d=58195192Gamtos fotografija tampa netgi savotiška mada. Matant tokias tendencijas net norisi garsiai sušukti: stop, sustokite, susimąstykite, paklausykite!
Juk nefotografuojate savo artimo, jei jis nesutinka, nesiveržiate su fotoaparatu į svetimo žmogaus vonią, miegamąjį. Fotografuojamas objektas turi sutikti būti fotografuojamas, na bent jau taip turėtų būti. Fotografuodami gamtą mes skverbiamės į svetimą pasaulį, svetimus namus, į kuriuos einame net nepasibeldę. Ar kas esate gavę sutikimą iš paukščio, žvėries ar vabalo prieš juos fotografuodami?
Aš jokios statistikos, žinoma, neturiu, bet gana akivaizdu, kad tokia fotografija tampa mada. O kadangi manau, kad žmogaus įtaka gamtai (miškams, pievoms, laukinei gyvunijai ir t.t.) yra itin didelė, ir galėtų būti šiek tiek sumažinta, man tokios mados neatrodo geros. Čia juk ne tas pats, kas mėsos ar maisto pramonė apskritai. Valgyti reikia. O fotkinti - tik pramoga. Pramogų atsisakyti galima, maisto - ne.Rated wrote:Iš antro žvilgsnio vis tiek juokinga.Pažiūrėk į mėsos industriją, žvejybą, medžioklę ir dar sykį pakartok kaip tau gaila vargšų paukščiukų, kad jų neatsiklausus fotografuoja.Kiek tų fotografų Lietuvos miškuose randa tą paukščiuko lizdą, 100 per metus geru atveju ?
Kas dėl lizdų skaičiaus ir pridaromų problemų... Na, kad dar voratinkliai ar žvirbliai būtų fotografuojami, tai nieko. Bet dažniausiai stengiamasi nufotografuoti retesnes rūšis. Tarkime, Lietuvoje peri kokios 10 žalvarnių porų (http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalvarnis). Kas nutiks, kai prie jų lizdų pasipils ekskursijos? Ne pasaulinis badas ar maras, bet viena faina rūšim mažiau - liūdna, ir tiek. Na, gal tau ir dar kažkam neliūdna, o man ir dar kam nors - liūdna, bet čia jau nei aš tave kuo nors įtikinsiu, nei tu mane.
Mėsos valgymas tiek pat gyvybiškai svarbus kiek paukščiukų fotografijos, tad nepizdišValgyti reikia. O fotkinti - tik pramoga.
p.s. nekalbu apie ekstremalius atvejus.Kalbu apie Lietuvą šiandien
Jo, ekskursijos turi žalvariniuose GPSus ir išsyk kai padeda kiaušinius sulekia ekskursija ir išsikepa kiaušinienės ;DTarkime, Lietuvoje peri kokios 10 žalvarnių porų (http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalvarnis). Kas nutiks, kai prie jų lizdų pasipils ekskursijos? Ne pasaulinis badas ar maras, bet viena faina rūšim mažiau - liūdna, ir tiek. Na, gal tau ir dar kažkam neliūdna, o man ir dar kam nors - liūdna, bet čia jau nei aš tave kuo nors įtikinsiu, nei tu mane.
Neliūdna.Netgi jei koks piktadarys ateitų pas tave į namus ir tavo katinui galvą nuėmęs padarytų kimštą rainį padėkos dienai, būtų labiau juokinga nei liūdna.Aišku pačio katino būtų šiek tiek gaila, bet būtų stipriai juokinga iš tavo dvigubų standartų ir veidmainybės pilnos reakcijos.
Jei kalba eitų apie tavo įvardytą problemą - mielai sutikčiau, kad apie ją kalbėti verta, lygiai taip pat kaip apie šiukšlinimą ir lizdų ar skruzdėlynų ardymus. Bet kadangi mūsų žalieji draugai eilinį sykį nesugeba rišliai suformuluoti minčių ir peza apie gyvūnėlių sutikimą ("Fotografuojamas objektas turi sutikti būti fotografuojamas"), šiems pezalams skyrelis "Internetinių marazmų lobynai" yra visai tinkama vieta.Lionginas wrote:Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir skamba juokingai, bet realybėje tai yra problema. Iliustruosiu: nemažai plėšrūnų, tokių kaip katės, naudojasi žmogaus buvimu gamtoje tam, kad surastų perinčių paukščių lizdus. Paukščiai, pamatę žmogų, visuomet sukelia triukšmą, ir taip išduoda savo perėjimo vietą plėšrūnams. Tai smulkus atvejis, bet kai žmonės su fotoaparatais masiškai patraukia į miškus, kai kam gyvenimas ženkliai pasunkėja. Todėl tokioje situacijoje būtų etiška bent pasvarstyti, ar tikrai tas kadras (kurių kiti fotografai jau yra padarę šimtus), yra to vertas.
Kad straipsnyje neaiški argumentacija tai sutinku.Vajezus wrote:Jei kalba eitų apie tavo įvardytą problemą - mielai sutikčiau, kad apie ją kalbėti verta, lygiai taip pat kaip apie šiukšlinimą ir lizdų ar skruzdėlynų ardymus. Bet kadangi mūsų žalieji draugai eilinį sykį nesugeba rišliai suformuluoti minčių ir peza apie gyvūnėlių sutikimą ("Fotografuojamas objektas turi sutikti būti fotografuojamas"), šiems pezalams skyrelis "Internetinių marazmų lobynai" yra visai tinkama vieta.
Ne, jis ne tiek pat gyvybiškai svarbus.Rated wrote:Mėsos valgymas tiek pat gyvybiškai svarbus kiek paukščiukų fotografijos, tad nepizdiš
Ekskursijos iš tiesų vyksta.Rated wrote:Jo, ekskursijos turi žalvariniuose GPSus ir išsyk kai padeda kiaušinius sulekia ekskursija ir išsikepa kiaušinienės ;D
Ok, aš mėgsdtu mėsą, ir man patinka laukinės gamtos įvairovė. Kokių problemų tu turi dėl to?Rated wrote:Neliūdna.Netgi jei koks piktadarys ateitų pas tave į namus ir tavo katinui galvą nuėmęs padarytų kimštą rainį padėkos dienai, būtų labiau juokinga nei liūdna.Aišku pačio katino būtų šiek tiek gaila, bet būtų stipriai juokinga iš tavo dvigubų standartų ir veidmainybės pilnos reakcijos.
O aš paukščiukų lizdus spardyti mėgstu, kokių problemų turi dėl to ? Neturiu problemų dėl tavo mėsos mėgimo, turiu problemų dėl tavo veidmaniško požiūrio.Tas pats kas būti rasistu ir sumušinėti gatvėje juodukus ir tada verkšlenti, kad kitame rajone tokie pat rasistai sumušė Jordaną, o jis taip gražiai kamuolį varinėja.Lionginas wrote:Ok, aš mėgsdtu mėsą, ir man patinka laukinės gamtos įvairovė. Kokių problemų tu turi dėl to?Rated wrote:Neliūdna.Netgi jei koks piktadarys ateitų pas tave į namus ir tavo katinui galvą nuėmęs padarytų kimštą rainį padėkos dienai, būtų labiau juokinga nei liūdna.Aišku pačio katino būtų šiek tiek gaila, bet būtų stipriai juokinga iš tavo dvigubų standartų ir veidmainybės pilnos reakcijos.
Pasitikrink galvą.Rated wrote:O aš paukščiukų lizdus spardyti mėgstu <...>
Iš principo jokių. Skambučiai į 112 nemokami, taigi mano sąskaita nenukentėų, o problemų turėtum tu.Rated wrote:<...> kokių problemų turi dėl to ?
Suprask, aš nematau problemos gyvūnų žudyme apskritai. Žinoma, tai turi būti daroma be skausmo ir panašiai. Bet kaip valgėme gyvūnus taip ir valgysime. Problema ta, kad yra dar kažkiek ir tos laukinės gamtos, kuri svarbi įvairiais aspektais - tiek ekologiniais, tiek ir mažiau praktiškais - didelėje įvairovėje gyventi įdomiau. Tai visiškai vienas kitam neprieštaraujantys dalykai: jei nori medžioti, tai medžiok, bet daryk tai tausodamas gamtą. Žinoma, ką nors šaudyti ar spardyti lizdus vien dėl pasimėgavimo - tai jau iškrypimas, nuo to reikėtų gydytis.Rated wrote:Neturiu problemų dėl tavo mėsos mėgimo, turiu problemų dėl tavo veidmaniško požiūrio.Tas pats kas būti rasistu ir sumušinėti gatvėje juodukus ir tada verkšlenti, kad kitame rajone tokie pat rasistai sumušė Jordaną, o jis taip gražiai kamuolį varinėja.
Kultūrinis reikalas tie "iškrypimai", šiandien medžioklė bei žvejyba gerbiami netgi vyriški "sportai".Žinoma, ką nors šaudyti ar spardyti lizdus vien dėl pasimėgavimo - tai jau iškrypimas, nuo to reikėtų gydytis.
Ką be galiu pasakyti, kai dvigubi standartai įsitvirtinę, ne tik kultūroje, bet ir įstatyme.Iš kiauliuko kotletus galiu kepti, o iš rainio ar rekso - ne.Tiesa pagal tavo logiką tai neturėtų sudaryti problemų, kadangi nei čia laukinė gamta, nei išnyks jie, o ekologiniais aspektais jų perteklius(benamių) miestuose daugiau ligų nešioja nei ką gero padaro.Bet kaip valgėme gyvūnus taip ir valgysime. Problema ta, kad yra dar kažkiek ir tos laukinės gamtos, kuri svarbi įvairiais aspektais - tiek ekologiniais, tiek ir mažiau praktiškais - didelėje įvairovėje gyventi įdomiau. Tai visiškai vienas kitam neprieštaraujantys dalykai: jei nori medžioti, tai medžiok, bet daryk tai tausodamas gamtą.
Taip, kai kuriuose visuomenės rateliuose taip ir yra.Rated wrote:Kultūrinis reikalas tie "iškrypimai", šiandien medžioklė bei žvejyba gerbiami netgi vyriški "sportai".
Pagal kokią "mano logiką"? Ir prie ko čia visokie mitybos tabu? Ne apie tai juk kalbame. Ir aš nelabai suprantu, ar tau kiauliuko gaila, ir tu noretum, kad niekas jo nevalgytų, ar tau tiesiog norisi katienos, bet negali gauti? Abiem atvejais - gili užuojauta.Rated wrote:Ką be galiu pasakyti, kai dvigubi standartai įsitvirtinę, ne tik kultūroje, bet ir įstatyme.Iš kiauliuko kotletus galiu kepti, o iš rainio ar rekso - ne.Tiesa pagal tavo logiką tai neturėtų sudaryti problemų, kadangi nei čia laukinė gamta, nei išnyks jie, o ekologiniais aspektais jų perteklius(benamių) miestuose daugiau ligų nešioja nei ką gero padaro.
Tavo dvigubų standartų logiką, prie to pačio ir mitybos tabu, kas yra ne tik, tabu bet ir įstatymas.Koks skirtumas tie paukščiukai yra ar nėra jei vis tiek jų nepamatysi, kadangi bijosi prišaukti kates.Nuotraukų pilna ir netgi paukščiukams išnykus jos liks.Lionginas wrote:Pagal kokią "mano logiką"? Ir prie ko čia visokie mitybos tabu? Ne apie tai juk kalbame. Ir aš nelabai suprantu, ar tau kiauliuko gaila, ir tu noretum, kad niekas jo nevalgytų, ar tau tiesiog norisi katienos, bet negali gauti? Abiem atvejais - gili užuojauta.