Pamiklink Makaule!

[Vilius]

O aš galvojau, kad čia sinonimai...

Tiesa sakant, as irgi ilgai maisydavau tuos du zodzius. Netgi tada, kai jau zinojau kuo jie skiriasi

[Apostatas]

Kadangi malunsparnis ir sraigtasparnis yra lietuviski zodziai, gal kas paziuretu i lietuviu kalbos zodyna ar lietuviska enciklopedija, nesa po ranka neturiu ju apibrezimu. Turiu siokiu tokiu pamastymu siuo klausimu...

[Vilius]

Kadangi malunsparnis ir sraigtasparnis yra lietuviski zodziai, gal kas paziuretu i lietuviu kalbos zodyna ar lietuviska enciklopedija, nesa po ranka neturiu ju apibrezimu. Turiu siokiu tokiu pamastymu siuo klausimu...

mal¾nsparnis (1)
1. lėktuvas, kurio sparnus atstoja viršutinis laisvai besisukantis sraigtas, o traukia priekinis sraigtas.
2. psn. vėjo sukama dinamo mašina elektros srovei gauti

sraigtåsparnis (1)
lėktuvas (ppr. besparnis), kurį bet kuria norima kryptimi kelia ir traukia variklio sukami sraigtai

Kreivoki tie apibrezimai, bet ka padarysi

[Snukis]

Cia kalbi tik apie autorotacija, bet tai nevisiskai tinka sraigtasparniui. Helikopterio atveju sraigtas turi ne tik keliamaja kaip sparno savybe, bet ir traukiamaja kaip lektvo propeleris, taip kad apie slegiu skirtuma cia nera visai tikslu kalbeti.

As turiu omenyje slegiu skirtuma vienos mentes virsuje ir apacioje, o ne viso rotoriaus.

Dalis (viena mente) atlieka ta pacia funkcija kaip ir visas rotorius arba propeleris, t.y. uzgriebia tam tikro oro kieki. Kitaip sakant - helikopterio rotoriaus paskirtis kaip ir traukianciojo propelerio, todel yra dideli techniniai keblumai padaryti, kad sraigtasparnis galetu skristi aukstyn "kojom" kas nera problema paprasto lektuvo sparnui.

Tai yra skirtingi dalykai. T.y. visas rotorius yra veikiamas kitu jegu, i kurias cia nesileiskime gilintis,

Panasus dalykai, tik pritaikymas kitoks.

... nes tau ir aerodinamikos pagrindai kol kas per sudetingi.

Nu, nu...

... Jei tu isivaizduotum viena sraigtasparnio mente perpjauta skersai, tai jos profilis butu labai panasus i lektuvo sparno.

Cia jei kalbi apie nejudancios mentes skerspjuvi. Judejimo metu mentes issikreivina Bet cia, kaip sakei ir as sutinku, kad yra perdaug sudetingas dalykas.

Aerodinamines jegos, veikiancios mente taip pat butu analogiskos jegoms veikiancioms lektuvo sparna ... Butent del sio dalyko, sraigtasparniu greitis yra labai ribotas. Echhh... pasakociau ir pasakociau

Taip daug yra dalyku apie kuriuos galima daug sneketi, kaip pvz.: kas apriboja lektuvu ir sraigtasparniu maksimalu pakilimo auksti?

Pasiimi klasikine Archimedo jegos israiska ir tiesiog isirasai reikiama kuno tanki. Be abejo tai nebus labai tiksli formule, nes jau klasikine Archimedo jegos israiska nevisai tiksliai atspindi realybe.

As noreciau, kad tu uzrasytum ta formule. Kad ir netikslia..

Nu ok... Klasikine Archimedo jegos israiska isvedama is niutono II desnio: Kadangi Archimedo jega pagal klasikini teigini yra priesinga sunkio jegai, tai klasikine Archimedo jegos israiska butu F=-mg. Bet ji nera tiksli, nes neatspindi viso proceso, todel tiksliausia butu uzrasyti Archimedo jegos israiska per slegi, t.y. F=pV/h cia p - slegis susidarantis (pasipriesinantis) kunui judant medziagoje, V - judancio kuno turis, h - judancio kuno aukstis. Jau is sios formules matyti, kad didele reiksme Archimedo jegai turi santykis V/h arba plotas, na, o jei prisiminti Mendelejevo-Klapeirono lygti pamacius sandauga - pV:
cia is http://lt.wikipedia.org/wiki/Slėgis
tada akivaizdziai gali isitikinti kaip ta jega priklauso nuo aplinkos temperaturos, slegio, tankio, ir kt dalyku. Apie judejimo greicio itaka Archimedo jegai randama is slegio, Bernulis kaip tik ta ir padare nagrinedamas srautus.
Turbut tikejaisi, kad Archimedo jegos israiskos nera, kaip teigia daugelis internetiniu saltiniu? Taip, Archimedas pats tos israiskos neuzrase, bet is savo paties desnio jis numate panasia priklausomybe - jegos priklausomybe nuo medziagos tankio, nuo kuno judejimo greicio (arba slegio) ir nuo (cia biski jis suklydo, nes remesi savo desniu) turio. Archimedas neatsizvelge, kad jo jegai svarbiau yra plotas, o ne turis ir kad jega dar priklauso nuo temperaturos. Tai, kad aiskios ir isbaigtos formules nera nereiskia, kad isvis ta jega niekaip neapibrezta Kiek pamenu, mokykloje net buvo uzduotis isvesti Archimedo jegos formule remiantis idealiuju duju lygtimis, slegio israiska dujose ir Niutono II desniu.

[Snukis]

....Na tai tipiskas argumentas ad hominem- kai snukis neturi ko pasakyt, isvadina kitus neismaneliais. Taip ir toliau snuki...

Sutarem. Mars i mokykla, neismaneli!

[Vilius]

Cia jei kalbi apie nejudancios mentes skerspjuvi. Judejimo metu mentes issikreivina

Kad tu ne ta kryptimi mente "pjauni"

Nu ok... Klasikine Archimedo jegos israiska isvedama is niutono II desnio: Kadangi Archimedo jega pagal klasikini teigini yra priesinga sunkio jegai, tai klasikine Archimedo jegos israiska butu F=-mg. Bet ji nera tiksli, nes neatspindi viso proceso, todel tiksliausia butu uzrasyti Archimedo jegos israiska per slegi, t.y. F=pV/h cia p - slegis susidarantis (pasipriesinantis) kunui judant medziagoje, V - judancio kuno turis, h - judancio kuno aukstis. Jau is sios formules matyti, kad didele reiksme Archimedo jegai turi santykis V/h arba plotas, na, o jei prisiminti Mendelejevo-Klapeirono lygti pamacius sandauga - pV:

Ir pagal kuria is siu israisku tu galetum apskaiciuoti jega, kuri pakelia lektuva nuo zemes?
Sakykim, as turiu nauja sparna ir man norisi suzinoti, kokia bus jo keliamoji jega. Kokiu man duomenu reikes? Ir pagal kokia formule is tu duomenu as turesiu skaiciuoti jega, kuri veiks sparna skridimo metu?

[Snukis]

...
Sakykim, as turiu nauja sparna ir man norisi suzinoti, kokia bus jo keliamoji jega. Kokiu man duomenu reikes? Ir pagal kokia formule is tu duomenu as turesiu skaiciuoti jega, kuri veiks sparna skridimo metu?

Pagal kuria nori. Pagrinde reikes sparno ploto, nes oro tanki (nors tai svarbu maksimaliam lektuvo pakilimo auksciui nustatyti), temperatura bei turi gali laikyti nekintamais dydziais. Taip pat reikes lektuvo greicio. Trumpiau - is esmes reikes skaiciuoti slegi - Archimedo jega (priesinga sunkio jegai) ploto vienetui, kuris susidarys lektuvui judant dujose. Sparno profilis - svarbus, bet tik tiek, kad nesusidarytu nepageidaujama turbulencija duotiems greiciams. tai Randama Bernulio desniu pagalba, nes Bernulis tiksliau nustate apvalaus kuno aptekejima.

[Vilius]

Pagal kuria nori.

Ir pagal pirma (F=-mg)?!
Beje kieno ten mase?

Pagrinde reikes sparno ploto

Kadangi formules taip ir nepateikei, as pabandysiu is tavo zinutes issirinkti dydzius itakojancius ta jega.
1. sparno plotas

, nes oro tanki (nors tai svarbu maksimaliam lektuvo pakilimo auksciui nustatyti), temperatura bei turi gali laikyti nekintamais dydziais.

2. oro temperatura ir 3. tankis. Ok, sakykim, jie pastovus.

Taip pat reikes lektuvo greicio.

4. Greitis.

Trumpiau - is esmes reikes skaiciuoti slegi - Archimedo jega (priesinga sunkio jegai) ploto vienetui, kuris susidarys lektuvui judant dujose.

Cia nesupratau nieko, bet bala nemate.. Judam toliau.

Sparno profilis - svarbus, bet tik tiek, kad nesusidarytu nepageidaujama turbulencija duotiems greiciams. tai Randama Bernulio desniu pagalba, nes Bernulis tiksliau nustate apvalaus kuno aptekejima.

5. Sparno charakteristikos.

Ok. Rezultate turim 5 dydzius. Pagal kokia formule is ju gauti jega?

[Apostatas]

Sutarem. Mars i mokykla, neismaneli!

Mars i psichuske patologiskas melagi.

[Snukis]

Pagal kuria nori.

Ir pagal pirma (F=-mg)?!
Beje kieno ten mase?

Galima ir pagal pirma. Kaip minejau, kad Archimedo jegos formulavimas nera tikslus. Is sios formules tik parodoma, kad Archimedo jega F priesinga kuno patekusio i tam tikra medziaga svoriui. Tiksliau butu uzrasyti pV/h=-mg. Tada aiskiau, kad Archimedo jega yra slegis (medziagos pasipriesinimas) veikiantis kuna turinti svori = mg.

Pagrinde reikes sparno ploto

Kadangi formules taip ir nepateikei, as pabandysiu is tavo zinutes issirinkti dydzius itakojancius ta jega.

Nu kazka painioji. As be abejo nesurasiau visu formuliu reikalingu visiems apskaiciavimams, nes maniau, kad atlikti minimalius matematinius veiksmus kaip pV/h=pS kur s yra plotas, bei is vadovelio issitraukti pagrindine molekulines kinetines duju teorijos (termodinamikos pradmenys) lygti p=(mnv**2)/3 ir is to padaryti reikiamas isvadas, nera itin sunku.

Trumpiau - is esmes reikes skaiciuoti slegi - Archimedo jega (priesinga sunkio jegai) ploto vienetui, kuris susidarys lektuvui judant dujose.

Cia nesupratau nieko, bet bala nemate.. Judam toliau.

Nu gerai paaiskinsiu: "Archimedo jega ploto vienetui" yra gaunama is F=pV/h arba F=pS arba pertvarkius narius - F/S=p o, priesinga sunkio jegai, t.y. sunkio jega=mg, o priesinga butu su minuso zenklu, t.y. paprasciausias uzrasymas F=-mg.

Ok. Rezultate turim 5 dydzius. Pagal kokia formule is ju gauti jega?

Nu niekaip neizvelgiu sunkumo!

[RB]

Nu niekaip neizvelgiu sunkumo!

O gal taip be eilinės demagogijos imk ir parašyk tą formulę, jei jau sunkumo neįžiūri tame?

[Snukis]

Nu niekaip neizvelgiu sunkumo!

O gal taip be eilinės demagogijos imk ir parašyk tą formulę, jei jau sunkumo neįžiūri tame?

F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS; F=pV/h=pS....
Ar jau uzteks?

[RB]

O čia kurioje vietoje figūruoja tie tavo nurodyti parametrai, pvz., lėktuvo greitis ar sparno charakteristikos? Pagal formulę matau, kad keliamoji jėga nuo jų nepriklauso. Na, tai visiškai logiška – Archimedo jėgos pagalba skraidantiems aparatams greitis ar sparnų forma (ar jų nebuvimas) keliamosios galios tikrai neįtakoja na, galų gale tu sėkmingai įrodei tai, ką teigei nuo pat pradžių – lėktuvai ir sraigtasparniai tėra viso labo keistos formos oro balionai Ačiū

[Snukis]

O čia kurioje vietoje figūruoja tie tavo nurodyti parametrai, pvz., lėktuvo greitis ar sparno charakteristikos?

Kaip taisykle slegyje gali izvelgti ne tik greiti, bet ir tanki, turi, na o plotas S labai daug pasako bent laseli mastanciam zmogui apie sparno svarbiausia charaakteristika plota

Pagal formulę matau, kad keliamoji jėga nuo jų nepriklauso.

Dar biski pasistenk.

Na, tai visiškai logiška – Archimedo jėgos pagalba skraidantiems aparatams greitis ar sparnų forma (ar jų nebuvimas) keliamosios galios tikrai neįtakoja na, galų gale tu sėkmingai įrodei tai, ką teigei nuo pat pradžių – lėktuvai ir sraigtasparniai tėra viso labo keistos formos oro balionai Ačiū

Prasom. Nesusizeisk ir paprasyk aplinkiniu, kad visdelto tau suristu rankoves uz nugaros

[RB]

Kaip taisykle slegyje gali izvelgti ne tik greiti, bet ir tanki, turi, na o plotas S labai daug pasako bent laseli mastanciam zmogui apie sparno svarbiausia charaakteristika plota

Kitaip tariant, sparno profilis, atakos kampas ir t. t. neturi absoliučiai jokios įtakos? Reikalauju steigti Snukio aviacijos taurę

[Snukis]

Kaip taisykle slegyje gali izvelgti ne tik greiti, bet ir tanki, turi, na o plotas S labai daug pasako bent laseli mastanciam zmogui apie sparno svarbiausia charaakteristika plota

Kitaip tariant, sparno profilis, atakos kampas ir t. t. neturi absoliučiai jokios įtakos? Reikalauju steigti Snukio aviacijos taurę

Tai dar nepaprasei, kad suristu?

[RB]

Tai dar nepaprasei, kad suristu?

Tamstos argumentai neatremiami, kaip visada. Būdamas bejėgis prieš akivaizdžius faktus ir stiprią argumentaciją aš traukiuosi iš diskusijos gėdingai pabrukęs uodegą :D:D

[Vilius]

F=pV/h=pS

Patikrinkime sarasiuka:
1. sparno plotas +
2. oro temperatura -
3. tankis -
4. Greitis -
5. Sparno charakteristikos -

1. Kodel toje formuleje yra tik vienas is penkiu ta tavo jega itakojanciu veiksniu? Negi grieitis, temperatura, tankis ir sparno charakteristikos (pavirsiaus tekstura, forma ir padetis erdveje) gali sutilpti i viena dydi - slegi? Kas tai per stebuklingas slegis?

2. Visi be isimties aerodinamikos vadoveliai, iskaitant
NASA svetaineje esanti aerodinamikos ivada, vieningai teigia, kad ta jega yra lygi
F = Cl * S * r * v^2 / 2,
kur:
Cl - keliamosios jegos koeficientas, nusakantis sparno charakteristikas,
S - sparno plotas
r - oro tankis
v - oro srauto greitis

Kodel tavo formule skiriasi nuo pvz NASA pateiktos formules?

3. Jei tavo jega is tiesu butu tokia, kaip su takai, kodel tu ja vadini Archimedo jega?

Imkime ir palyginkime tikraja archimedo jega, pavyzdziui oro balionui ir, jega, kuri pasak taves kelia lektuvus:

Archimedo jega yra lyfi F = r*V*g. Taigi ji priklauso nuo oro tankio (r), objekto turio (V) ir laisvo kritimo pagreicio tame aukstyje (g).

Taigi lyginame jegas:
A1. Tikroji archimedo jega priklauso nuo 1. oro tankio; 2. objekto turio. Nukreipta visuomet priesinga gravitacijai kryptimi.
A2. Snukio-Archimedo jega priklauso nuo 1. sparno ploto; 2. oro temperaturos 3. oro tankio 4. Greicio 5. Sparno charakteristiku. Snukis neivardino, kur si jega nukreipta, taciau as galiu pasufleruoti, kad ji nukreipta statmenai sparno plokstumai. (visu kitu saltiniu teigimu, ta jega priklauso visai nuo kitu faktoriu, taciau laikykimes pirmosios Snukio versijos, kurios beje pats Snukis atsisake pateikdamas formule, kuri neapima jo isvardintu veiksniu. Vienu zodziu...)

Taigi mes turime dvi jegas, kurios veikia skirtingomis kryptimis ir priklauso tik nuo vieno bendro parametro - oro tankio. Snuki, negi tikrai manai, kad vienintelio bendro veiksnio uztenka, kad galetume dvi jegas laikyti ta pacia - Archimedo jega?
Pavyzdziui, kaktinio oro pasipriesinimo jega taip pat priklauso nuo oro tankio. Gal ir ja galime vadinti Archimedo jega?