Pamiklink Makaule!

[Snukis]

Jei yra pakankamai galingas variklis "pripuciantis" reikiama kieki oro i sparnus, tai lektuvas vertikaliai pakils nepriklausomai ar sukasi jo ratai ar ne

Beje gal tamsta atsakysite i kieno sparnus ar subine pripucia oro reaktyviniai naikintuvai ar raketos ?

O tamsta bent sugebate atskirti, kad kalbate apie labai skirtingus judejimo principus? Jei nori pakalbeti apie "anties" tipo lektuvus su stumiamuoju sraigtu, tai ir nepripucia kaip ir reaktyviniai lektuvai, todel nuo subines pusdamas vertikaliai nepakilsi. Raketos yra visai kitas dalykas.

Tai gal pagal jus reaktyvinis lektuvas ant to besisukancio takelio taip pat nepakils ?

Be abejones! Gal jau turi paruoses pavyzdiu kaip reaktyvinis lektuvas taip pakyla? Tik nepasakok apie Harier ir panasius lektuvus jei nezinai kaip jie veikia

O gal sitoks vandens lektuvelis taip pat negaletu pakilti upeje, jeigu tik ji spetu didinti savo tekmes greiti ?
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/e ... ur_Air.jpg

Be abejo! Surask tokia upe kurios tekmes greitis yra apie 150km/h ir pabandyk pakilti pries srove
Beje, kaip ten su garbanu plevenimu ant begimo takelio Kazkaip su pavyzdiziais tau nesiseka Gal kas tribometru kokiu uzvaziavo

[Snukis]

...
snuki,ratai liecia pagrinda kajp ir kojos, bet shio atvejo kojos tave varo i prieki, ratai lektuvo niekur nevaro, jie suteikia tik shiektiek priesingos lektuvo judejimui jegos, del trinties guoliuose. bet ta trintis labai maza palyginus su variklio traukos jega. todel neissivaizduoju kokiu greiciu turetu judeti pakilimo takas, ....
p.s. va ir pirmasis mano postas sitam forume sheip skaitineju jusu panastymus is shalies nes mane labiau domina klausimo atsakymas, o ne pats atsakymo iskojimo procesas, todel tik stebiu, ir is jusu isvadu pac shveciuosi , bet pamates kajp beviltiskai kovojate pries snuki, nesusilaikiau

Galejai ir susilaikyti Uzduoties esme susideda is dvieju esminiu klausimu: Yra isibegejus pakylantis lektuvas.
Klausimai: 1 Kokiem velniam jam reikalingas tas isibegejimas?
2 Ar pakils isibegejus pakylantis lektuvas jei jam neleisim isibegeti?
Teisingai atsakius i siuos klausimus gali gauti reikiama ataskyma.
Deja, daugeliui tai nepavyksta padaryti

[RB]

Galejai ir susilaikyti Uzduoties esme susideda is dvieju esminiu klausimu: Yra isibegejus pakylantis lektuvas.
Klausimai: 1 Kokiem velniam jam reikalingas tas isibegejimas?
2 Ar pakils isibegejus pakylantis lektuvas jei jam neleisim isibegeti?
Teisingai atsakius i siuos klausimus gali gauti reikiama ataskyma.
Deja, daugeliui tai nepavyksta padaryti

Jei dar tu suprastum, kad duotu atveju lėktuvas įsibėgės...

Bet taip ir neatsakei į puikiai pateiktą starkio pavyzdį:
taigi, stoviu aš ant to paties bėgimo takelio su riedučiais. Takelis sukasi, aš riedučiais stoviu ant jo, o rankomis prisitraukinėju už turėklų. Pristrauksiu aš ar ne (t. y. judėsiu aš į priekį, nepaisant bėgimo takelio judėjimo atgal ar ne)? Gali paprastai atsakyti, be nereikalingų išvedžiojimų?

Nors šiaip nesuprantu, kokio velnio aš čia kišuosi. Если человек идиот, то это на долго. Kad Snukis patologiškai nesugeba pripažinti, jog nusišnekėjo, aišku seniai

[Apostatas]

Jei pavyktu Tau suvokti, kad kalbama apie aerodinamika, o ne aerostatika, tai gal ir nepasimautum pats

Deja, to nepavyksta Jums, jei kabetume apie aerostatika, tai butumet teisus tikrai - oro balionas kyla i virsu todel, kad jo bendras svoris [paties baliono ir gondolos] yra lengvesnis uz isstumta ora, bet lektuvas butent yra aeorodinamikos sryties objektas ir kyla visai del kitko. Kaip matote, aerodinamika maisote su aeorstatika Jus, ne as

Lektuvas isstumia oro atskirais momentais visada vienodai, bet kai kalbame apie dinamika, tai reikia sumuoti daugelio momentu isstumta oro kieki.

Mes kalbame apie tai kodel kyla lektuvas. Pradzioje stovedamas ant zemes jis, aisku, istumia vienoda kieki oro. Toliau lektuvas juda pakilimo mtaku ir jei judejima suskaidyt i be galo mazas atkarpas, pamatytume, kad istumia oro kiekvienoj laiko atkarpoj jis tiek kiek pats uzima turio t.y. vel tiek pat.

Todel ir sakiau, kad kaip aerostatas lektuvas tikrai yra netinkamas.

O kas sake, kad lektuvas yra aerostatas, ogi Snukis, kuris kalbejo, kad lektuvas kyla del Archimedo jegos. Nustokit izuliai meluot.

Remiuosi mokyklos (daugiausiai, nes tai turetu buti visiems zinoma ir prieinama) saltiniu, o mokyklos kurse turejo buti pasakyta, kad nors aerodinamika ir prasideda nuo mechanikos dalies, bet didesne dalis aerodinamikos yra is termodinamikos srities, todel aerodinamika priskiriama termodinamikai.

Tai vis tik aerodinamika yra termodinamikos dalis ar tik naudoja kai kurias matematines priklausomybes, kurios priskiriamos termodinamikai, bet tokiu atveju ir chemija, ir dar daug mokslu butu termodinamikos dalys. Nejau manot, jog tai, kad kazkoks mokslas naudoja kitame moksle nagrinejamas formules, ji daro antrojo mokslo dalimi. Nebukit dar juokingesnis nei esat.

Gerai, kad prisipazisti, jog nezinai ar to moke

Kodel Jus toks patologiskas melagis? As sakiau nezinau, kurioje klaseje to moke, o ne ar to moke, nustokit iskraipyt mano zodzius.

O mokykloje turejo pasakyti, kad visi kunai pluduriuja tik kiekvienas savaip. Svino svoris vandenyje sumazes per isstumto vandens svori, o tai reiskia jis tiek ir pluduriuos. pluduriavimas nereiskia, kad kunas turi butinai buti pavirsiuje

Tai svinas pluduriuos ant dugno? Kazka Jus cia maisote, as niekur nesakiau, kad svinas vandenyje svers tiek kiek sveria tarkim ore, bet kad jis ten [dugne] pluduriuos, manau, semantiskai yra neteisinga. Nebent jus bet koki svorio sumazejima vadinate pluduriavimu, t.y ir menulyje svinas Jums pluduriuos?

nes pagal si tavo pareiskima izobarinis, izochorinis ir adiabatinis procesai nepriklauso termodinamikai, o - mechanikai(?).

Kodel Jus manote, kad sitie procesai nera susije su siluma? Nejau temeperaturos raides T aprasinejat siuos procesus niekur nebuna, jai nepriskiriama kokia nors reiksme? Nejuokinkit.

Be to izoterminis procesas (kai temperatura nekinta) nepriklauso ne tik termodinamikai, bet ir mechanikai.

Kodel Jus taip manote?

Taip pat Gei Liusako, Boilio-Marioto desniai, Van DerValso, Mendelejevo-Klapeirono lygtys, Maksvelo, Gauso, Niutono pasiskirstymai ir t.t. taip pat nepriklauso termodinamikai.

Dar graziau. Visai kliedite. Jei norite galima panagrineti kiekviena is ju, ir pamatysite, kad su siluma kiekvienas ju turi rysi ir netgi betarpiska.

Gal pavartyk visgi termodinamika

Na jei jau Jus jos nevarteta, kodel tai tureciau daryt as?

Sakyciau - BUTENT del tos priezasties.

As pateikiau apibrezimu, ka kiekvienas is tu mokslu nagrineja, Jus nepateikete nieko. Negeda?

Vo ble

Tai pateikite savo versija, ka nagrineja aerodinamika.

[Apostatas]

Sakinio esme - "jeigu butu aerodinaminis vamzdis sau paciam, tai pakiltu".

Tai nieko nekeicia, lektuvas kyla ne del to kad yra pats sau aerodinaminis vamzdis.

As tai esu girdejes ir sprendes uzdaviniu, bet va ar tu supranti kas toje israiskoje yra svarbu?

O Jus bent pacia israiska esat mates?

Be to, ar teko girdeti, kad Archimedo jegos uzrasymas nera tikslus?

Tai jau ne tik Einsteinas neteisus, dar ir Archimedas? O kaip del Niutono? Atsiverkit, teisus Jus vienas ar ne?

Juk buvo kalbeta, kad skridimo sraigtasparnio principas siek tiek skirtingas, nei lektuvo, beje, jei labai nori, tai tas daiktas vadinamas sraigtasparniu turi sparnus kuriais mojuodamas "susipucia" ta reikiama oro kieki.

Aisku skirtingas, sraigtaspranis turi du propelerius, kuriu vienas ji pakelia i ora, kitas judina kitomis kryptimis. Lektuvui sraigtas reikalingas suteikti jam dideli greiti del ko zymiai pasikeistu slegiu skirtumas i lektuvo sparnu apacia ir virsu, ir lektuvas del to pakiltu.
Dabar del pavadinimo, sraigtasparniu jis vadinamas todel, kad jo sparnai ir yra propeleris, kuris matyt pavadinimo davimo metu primine sraigta arba jo sukimasis primine sraigto judejima, pavadinimo davimo autoriui.

Del malunsparnio tiksliai nepamenu, bet mano ziniomis tai lektuvas, kuris be sparnu dar turi virsuje ir propeleri, t.y kaip tik yra atvirksciai - Jus maistose sraigtasparni su malunsparniu.

[Vilius]

Del malunsparnio tiksliai nepamenu, bet mano ziniomis tai lektuvas, kuris be sparnu dar turi virsuje ir propeleri, t.y kaip tik yra atvirksciai - Jus maistose sraigtasparni su malunsparniu.

Malunsparnis veikia labai panasiai, kaip lektuvas, tik vietoj sparno naudoja rotoriu (taip vadinamas tas "propeleris"), kuris laisvai sukdamasis (autorotacija) sukuria keliamaja jega.

Idomu yra tai, kad is esmes sraigtasparnio ir malunsparnio rotorius veikia lygiai tuo paciu principu, kaip ir paprasto lektuvo sparnas. Skirtumas tik toks, kad rotoriaus mentes sukasi, o ne juda kartu su lektuvu. Taciau nepriklausomai nuo judejimo krypties, keliamoji jega sukuriama del to paties slegiu skirtumo rotoriaus mentes (lektuvo atveju - sparno) virsutineje dalyje ir apatineje. Nori Snukis to, ar ne

As jau velniai zino kiek kartu buvau nusprendes ignoruoti snuki, bet vistiek negaliu iskesti, kai sitaip tyciojamasi is mano megstamos srities..

Taigi, Snuki, gal gali pateikti formule, kaip yra skaiciuojama Archimedo jega kietajam kunui?

[Snukis]

Galejai ir susilaikyti Uzduoties esme susideda is dvieju esminiu klausimu: Yra isibegejus pakylantis lektuvas.
Klausimai: 1 Kokiem velniam jam reikalingas tas isibegejimas?
2 Ar pakils isibegejus pakylantis lektuvas jei jam neleisim isibegeti?
Teisingai atsakius i siuos klausimus gali gauti reikiama ataskyma.
Deja, daugeliui tai nepavyksta padaryti

Jei dar tu suprastum, kad duotu atveju lėktuvas įsibėgės...

Sakai isibeges? Nu tai turetu uzrasyti ir isibegejimo kelio ilgi. Let's go

Bet taip ir neatsakei į puikiai pateiktą starkio pavyzdį:
taigi, stoviu aš ant to paties bėgimo takelio su riedučiais. Takelis sukasi, aš riedučiais stoviu ant jo, o rankomis prisitraukinėju už turėklų.

Analogiska pavyzdi pateike ir senis. Nemaciau reikalo dar karta aptarineti. Bet dlia osobo tupych: Tureklai (remimasis i juos) butu tas pats kas isorine veikianti jega aparata, t.y. aparatas nesavaeigis. Lektuvo atveju jis remiasi tik i takeli, o sis sukasi tokiu greiciu kiek tik gali pajudeti lektuvas, t.y. lektuvas islieka vietoje.

Pristrauksiu aš ar ne (t. y. judėsiu aš į priekį, nepaisant bėgimo takelio judėjimo atgal ar ne)? Gali paprastai atsakyti, be nereikalingų išvedžiojimų?

Tai nori, kad pateikciau isvedziojimus, tai nenori. Apsispresk galu gale.

Nors šiaip nesuprantu, kokio velnio aš čia kišuosi. ???? ??????? ?????, ?? ??? ?? ?????.

Va, va apie tavo nuomones as visada tai norejau pasakyti

Kad Snukis patologiškai nesugeba pripažinti, jog nusišnekėjo, aišku seniai

Parodyk ta vieta kur nusisnekejau, o as tau parodysiu, kad tu ir dabar nusisneki.

[Snukis]

...
Idomu yra tai, kad is esmes sraigtasparnio ir malunsparnio rotorius veikia lygiai tuo paciu principu, kaip ir paprasto lektuvo sparnas. Skirtumas tik toks, kad rotoriaus mentes sukasi, o ne juda kartu su lektuvu. Taciau nepriklausomai nuo judejimo krypties, keliamoji jega sukuriama del to paties slegiu skirtumo rotoriaus mentes (lektuvo atveju - sparno) virsutineje dalyje ir apatineje. Nori Snukis to, ar ne

Cia kalbi tik apie autorotacija, bet tai nevisiskai tinka sraigtasparniui. Helikopterio atveju sraigtas turi ne tik keliamaja kaip sparno savybe, bet ir traukiamaja kaip lektvo propeleris, taip kad apie slegiu skirtuma cia nera visai tikslu kalbeti. Kylancio sraigtasparnio atveju slegis virs sraigto ir po sraigtu mazdaug vienodi, nes jei virs sraigto butu mazesnis slegis, tai sraigtasparnis nepakiltu

As jau velniai zino kiek kartu buvau nusprendes ignoruoti snuki, bet vistiek negaliu iskesti, kai sitaip tyciojamasi is mano megstamos srities..

Jeigu as tyciociausi, tai pasiusciau pas stiuardeses pasimokyti aerodinamikos, nes jos pasirodo geriau ja ismano

Taigi, Snuki, gal gali pateikti formule, kaip yra skaiciuojama Archimedo jega kietajam kunui?

Pasiimi klasikine Archimedo jegos israiska ir tiesiog isirasai reikiama kuno tanki. Be abejo tai nebus labai tiksli formule, nes jau klasikine Archimedo jegos israiska nevisai tiksliai atspindi realybe.

[Snukis]

Jei pavyktu Tau suvokti, kad kalbama apie aerodinamika, o ne aerostatika, tai gal ir nepasimautum pats

Deja, to nepavyksta Jums, jei kabetume apie aerostatika, tai butumet teisus tikrai - oro balionas kyla i virsu todel, kad jo bendras svoris [paties baliono ir gondolos] yra lengvesnis uz isstumta ora, bet lektuvas butent yra aeorodinamikos sryties objektas ir kyla visai del kitko. Kaip matote, aerodinamika maisote su aeorstatika Jus, ne as

Ir kokia ta mistine jega? Kokia tos "kitos" jegos prigimtis, jei jau taip nemaisai aerostatikos su aerodinamika?

Lektuvas isstumia oro atskirais momentais visada vienodai, bet kai kalbame apie dinamika, tai reikia sumuoti daugelio momentu isstumta oro kieki.

Mes kalbame apie tai kodel kyla lektuvas. Pradzioje stovedamas ant zemes jis, aisku, istumia vienoda kieki oro. Toliau lektuvas juda pakilimo mtaku ir jei judejima suskaidyt i be galo mazas atkarpas, pamatytume, kad istumia oro kiekvienoj laiko atkarpoj jis tiek kiek pats uzima turio t.y. vel tiek pat.

Kitaip sakant susumuot tau niekaip nepavyksta jua nekabant, apie tai, kad neturi supratimo apskritai apie dinamika

Todel ir sakiau, kad kaip aerostatas lektuvas tikrai yra netinkamas.

O kas sake, kad lektuvas yra aerostatas, ogi Snukis, kuris kalbejo, kad lektuvas kyla del Archimedo jegos. Nustokit izuliai meluot.

Cia Liocikas sake, kad tik aerostatai kyla del Archimedo jegos, as visad sakaiu, kad ir paprasti lektuvai kyla del tos pacios jegos. Taip, kad nekaltink melavimu kito, jei pats nesupratai apie ka buvo kalbama

Remiuosi mokyklos (daugiausiai, nes tai turetu buti visiems zinoma ir prieinama) saltiniu, o mokyklos kurse turejo buti pasakyta, kad nors aerodinamika ir prasideda nuo mechanikos dalies, bet didesne dalis aerodinamikos yra is termodinamikos srities, todel aerodinamika priskiriama termodinamikai.

Tai vis tik aerodinamika yra termodinamikos dalis ar tik naudoja kai kurias matematines priklausomybes, kurios priskiriamos termodinamikai, bet tokiu atveju ir chemija, ir dar daug mokslu butu termodinamikos dalys.

O kas sake, kad cheminiai varikliai nera termodinaminiai varikliai. Matau, kad jau po truputi arteji prie liepto galo, nes tenka pripazinti, kad apie termodinamikos dydi ir panaudojimo ribas net mokyklinio lygio supratimo neturi.

Nejau manot, jog tai, kad kazkoks mokslas naudoja kitame moksle nagrinejamas formules, ji daro antrojo mokslo dalimi. Nebukit dar juokingesnis nei esat.

Zinai, nueik pravirkdyk savo mokytoja su savo "ziniomis".

Gerai, kad prisipazisti, jog nezinai ar to moke

Kodel Jus toks patologiskas melagis? As sakiau nezinau, kurioje klaseje to moke, o ne ar to moke, nustokit iskraipyt mano zodzius.

Iskreipiau? Nu gerai pasiziurekim: Sakai nezinai kurioje klaseje to moke, tai vadinasi net nebuvai atsivertes jokio vadovelio, net nezinai kur ieskoti, t.y. net nezinai ar tai buvo, tiesiog sapalioji is lempos.
Cia buvo mano per geras ivertinimas, kad prisipazisti klydes, bet jei jau nenori...

...Tai svinas pluduriuos ant dugno? Kazka Jus cia maisote, as niekur nesakiau, kad svinas vandenyje svers tiek kiek sveria tarkim ore, bet kad jis ten [dugne] pluduriuos, manau, semantiskai yra neteisinga. Nebent jus bet koki svorio sumazejima vadinate pluduriavimu, t.y ir menulyje svinas Jums pluduriuos?

As galiu tik eilini karta patarti atsiversti mokyklini vadoveli ir pamatysi, kad pluduriavimas nera vien tik pavirsiuje. O del Menulio, tai cia nebus pluduriavimas, nes pluduriavimas yra sunkio jegos atsverimas Archimedo jega, t.y. paprastoje medziagoje, o ne vakuume. Vakuume Archimedo jegos nera, taigi nera ir pluduriavimo.

nes pagal si tavo pareiskima izobarinis, izochorinis ir adiabatinis procesai nepriklauso termodinamikai, o - mechanikai(?).

Kodel Jus manote, kad sitie procesai nera susije su siluma? Nejau temeperaturos raides T aprasinejat siuos procesus niekur nebuna, jai nepriskiriama kokia nors reiksme? Nejuokinkit.

Kolkas tai tu mane prajuokinai (tiksliau - graudini savo nemoksiskumu), kai apie termodinamikos dydi ir pritaikyma sprendei is zodyno, o taip pat pareiskes, kad aermodinamika nenagrineja turio, tankio, slegio ir temperaturos kitimo.

Be to izoterminis procesas (kai temperatura nekinta) nepriklauso ne tik termodinamikai, bet ir mechanikai.

Kodel Jus taip manote?

Buvo parasyta - is tavo to pasisakymo taip iseina.

Taip pat Gei Liusako, Boilio-Marioto desniai, Van DerValso, Mendelejevo-Klapeirono lygtys, Maksvelo, Gauso, Niutono pasiskirstymai ir t.t. taip pat nepriklauso termodinamikai.

Dar graziau. Visai kliedite. Jei norite galima panagrineti kiekviena is ju, ir pamatysite, kad su siluma kiekvienas ju turi rysi ir netgi betarpiska.

Bet tau tai nedasunta, kad visos paminetos lygtys yra daugiau maziau naudojamos aerodinamikoje ir nori manyti, kad aerodinamika tik primityvi mechanika, nors argumentu nepateiki. Argumentais nevadinu zodynu perskaityma. Bent mokyklos kurso zinios butu argumentas.

Gal pavartyk visgi termodinamika

Na jei jau Jus jos nevarteta, kodel tai tureciau daryt as?

Nes supratimo apie ja neturi.

Sakyciau - BUTENT del tos priezasties.

As pateikiau apibrezimu, ka kiekvienas is tu mokslu nagrineja, Jus nepateikete nieko. Negeda?

Apibrezimu? Is zodyno? Nepateikiau nieko? Mokyklos kurso pakartojimo nesiuliau? Ar man negeda? Tiesa sakant, tikejausi, kad tu susigesi nezinodamas net termodinamikos pagrindu ir nuo ko mokyklos termodinamikos kursas prasideda bei pasistengsi neissiduoti toliau

Vo ble

Tai pateikite savo versija, ka nagrineja aerodinamika.

O kas dar neaisku? Slegis, turis, tankis, temperatura yra svarbus aerodinamikoje. Jei vis dar manai, kad nors vienasis tu dalyku nerupi aerodinamikai, tai papasakok apie lekutvu projektavima Menulyje. Gali pasirinkti variantus Veneroje, Merkurijuje, Marse, Jupiteryje, Plutone. Trumpiau kalbant papasakok apie lektuvu projektavima skirtingoms atmosferoms arba isvis nesant atmosferai, t.y. neatsizvelgiant i atmosferu tanki, slegi, turi ir temperatura.
Gal pagaliau dasus koki brieda stumi

[Snukis]

Sakinio esme - "jeigu butu aerodinaminis vamzdis sau paciam, tai pakiltu".

Tai nieko nekeicia, lektuvas kyla ne del to kad yra pats sau aerodinaminis vamzdis.

Ir tai gerai, kad nors tiek tau dasuto

As tai esu girdejes ir sprendes uzdaviniu, bet va ar tu supranti kas toje israiskoje yra svarbu?

O Jus bent pacia israiska esat mates?

Pasitaiko nebrendylu, bet kad tu is ju stropiai "mokaisi" - nesitikejau.

Be to, ar teko girdeti, kad Archimedo jegos uzrasymas nera tikslus[?

Tai jau ne tik Einsteinas neteisus, dar ir Archimedas? O kaip del Niutono? Atsiverkit, teisus Jus vienas ar ne?

Gerai, kad cia tema "Prie alaus", nes kitur butu tiesiog nemalonu aiskinti suaugusiam zmogui zodziu "tikslus" ir "teisus" skirtumo.

Juk buvo kalbeta, kad skridimo sraigtasparnio principas siek tiek skirtingas, nei lektuvo, beje, jei labai nori, tai tas daiktas vadinamas sraigtasparniu turi sparnus kuriais mojuodamas "susipucia" ta reikiama oro kieki.

Aisku skirtingas, sraigtaspranis turi du propelerius, kuriu vienas ji pakelia i ora, kitas judina kitomis kryptimis.

Nu Liocikas daugmaz paaiskino veikima, gali palyginti savus "ismastymus" su realybe

Lektuvui sraigtas reikalingas suteikti jam dideli greiti del ko zymiai pasikeistu slegiu skirtumas i lektuvo sparnu apacia ir virsu, ir lektuvas del to pakiltu.

Hmmm... o ka dar sugalvosi?

Dabar del pavadinimo, sraigtasparniu jis vadinamas todel, kad jo sparnai ir yra propeleris, kuris matyt pavadinimo davimo metu primine sraigta arba jo sukimasis primine sraigto judejima, pavadinimo davimo autoriui.

Oho jau sukurei semantikos ir aerodinamikos hibrida!

Del malunsparnio tiksliai nepamenu, bet mano ziniomis tai lektuvas, kuris be sparnu dar turi virsuje ir propeleri, t.y kaip tik yra atvirksciai - Jus maistose sraigtasparni su malunsparniu.

Vo ble, gerai dar kad parasei, jog tai tavo "ziniomis"

[RB]

Analogiska pavyzdi pateike ir senis. Nemaciau reikalo dar karta aptarineti. Bet dlia osobo tupych: Tureklai (remimasis i juos) butu tas pats kas isorine veikianti jega aparata, t.y. aparatas nesavaeigis. Lektuvo atveju jis remiasi tik i takeli, o sis sukasi tokiu greiciu kiek tik gali pajudeti lektuvas, t.y. lektuvas islieka vietoje.

Snuki, jei nežinojai – kylantį lėktuvą varo ne ratai. Daugelio lėktuvų važiuoklė apskritai su jokiu varikliu nesujungta. Lėktuvą varo sraigtas/turbinos, o va jos „remiasi“ ne į takelį, o į orą.

Anyway, atsiprašau, kad įsikišau. Nesitikėjau, kad tau daeis

[Vilius]

Cia kalbi tik apie autorotacija, bet tai nevisiskai tinka sraigtasparniui. Helikopterio atveju sraigtas turi ne tik keliamaja kaip sparno savybe, bet ir traukiamaja kaip lektvo propeleris, taip kad apie slegiu skirtuma cia nera visai tikslu kalbeti.

As turiu omenyje slegiu skirtuma vienos mentes virsuje ir apacioje, o ne viso rotoriaus. Tai yra skirtingi dalykai. T.y. visas rotorius yra veikiamas kitu jegu, i kurias cia nesileiskime gilintis, nes tau ir aerodinamikos pagrindai kol kas per sudetingi.

Kylancio sraigtasparnio atveju slegis virs sraigto ir po sraigtu mazdaug vienodi, nes jei virs sraigto butu mazesnis slegis, tai sraigtasparnis nepakiltu

Kaip jau sakiau, nesiimkime nagrineti viso rotoriaus veikimo, nes tai yra gan sudetinga. Kalba siuo atveju eina apie viena mente. Jei tu isivaizduotum viena sraigtasparnio mente perpjauta skersai, tai jos profilis butu labai panasus i lektuvo sparno. Aerodinamines jegos, veikiancios mente taip pat butu analogiskos jegoms veikiancioms lektuvo sparna (oro pasipriesinimas bei keliamoji jega). vienintelis skirtumas yra tik tas, kad sparnas yra pritvirtintas prie lektuvo, o mente sukasi. Todel skaiciavimuose lektuvo atveju yra naudojamas lektuvo judejimo greitis oro atzvilgiu, o rotoriaus atveju - mentes sukimosi (kiekvieno tasko) linijinis greitis. Cia su rotorium kyla nekuriu problemu, nes sraigtasparniui/malunsparniui judant, vienoje puseje menciu greitis gaunasi didesnis (nes susideda judejimo greitis ir sukimosi greitis), o kitoje - mazesnis. Si problema yra sprendziama naudojant ivairius rotoriaus mechanizacijos metodus, bet tai jau kita istorija. Butent del sio dalyko, sraigtasparniu greitis yra labai ribotas. Echhh... pasakociau ir pasakociau

Pasiimi klasikine Archimedo jegos israiska ir tiesiog isirasai reikiama kuno tanki. Be abejo tai nebus labai tiksli formule, nes jau klasikine Archimedo jegos israiska nevisai tiksliai atspindi realybe.

As noreciau, kad tu uzrasytum ta formule. Kad ir netikslia..

[starkis]

Galejai ir susilaikyti Uzduoties esme susideda is dvieju esminiu klausimu: Yra isibegejus pakylantis lektuvas.
Klausimai: 1 Kokiem velniam jam reikalingas tas isibegejimas?

as teigiu kad lektuvui begejantis, veixmai po jo ratais itakos tam nedaro. nelygink to su autotransportu, kuris naudoja kelio trinties jega, traukos jegai atsipirti

2 Ar pakils isibegejus pakylantis lektuvas jei jam neleisim isibegeti?

o kas jam maiso? ...ziureti atsakyma nr.1

Teisingai atsakius i siuos klausimus gali gauti reikiama ataskyma.
Deja, daugeliui tai nepavyksta padaryti?

shiuos klausimus, kajp "kam lektuvui issibegeti", laikau izeidimu, nes netikiu jog jus nuosirdziai abejojate ar shio forumo dalyviai gali nezinoti atsakymo i shi klausima. nejaugi pritrukote argumentu, kad pradedate kandziotis?

Sakai isibeges? Nu tai turetu uzrasyti ir isibegejimo kelio ilgi. Let's go

lektuvas isibegedamas naudoja propeleriu traukos jega. shiai jegai atramos taskas yra oras (ne keliais kaip automobiliam). kadangi kelias oro (atramos tasko) atzvilgiu nejuda, kajp isibegejimo atskaitos tasko, kelio dangos taska paimt negalima. bet galime paimt tarkim medi, auganti aerodrome, nes medis atramos tasko atzvilgiu nejuda. tajgi jei lektuvui reikia 200m. kad pakilt, tiek jam prireix ir su judanciu takeliu (jis nuo medzio tols vienodu atstumu). beja as suprantu kad propeliariams sukantis oras prades judeti medzio atzvilgiu, tik noriu pabrezti kad oro (atramos tasko traukos jegai) judejimas nepriklauso nuo tako judejimo.

Tureklai (remimasis i juos) butu tas pats kas isorine veikianti jega aparata, t.y. aparatas nesavaeigis. Lektuvo atveju jis remiasi tik i takeli, o sis sukasi tokiu greiciu kiek tik gali pajudeti lektuvas, t.y. lektuvas islieka vietoje.

isorine jega manes neveikia, as su savo rankom (taj ne isorine jega), remiuosi i isoriny atramos taska. tajp ir propeleris remesi i ora. (kadangi oras ne kietos busenos, dvirasmybe su zodziu remesi, tikiuosi nesutrukdys jum suprasti ka norejau pasakyt, ce jau mano lietuviu kalbos ziniu trukumas, ne fizikos).
beja gal galite man pasakyti savaeigia masina kuri nenaudotu aplinkos kajp atramos tasko? chia jau teigianys priestaraujantis niutono desniui, kad bet kox veixmas, turi atoveixmy. gal pabandykite save pakelti uz plauku, ir tajp shi teigini paneigti? p.s. kad drasiau butu, pasakysiu kad baroniui Miunchauzenui tai pavyko

[Apostatas]

Ir kokia ta mistine jega? Kokia tos "kitos" jegos prigimtis, jei jau taip nemaisai aerostatikos su aerodinamika?

Jau koki desimta karta karotojam, kad lektuva kelia slegiu skirtumas tarp slegio i sparno virsu ir i apacia. Tokia tos jegos prigimtis ir lektuvo judejima ore nagrineja ne aerostatika, o aerodinamika.
Beje, jau pateikiau apibrezimus aerodinamikos ir termodinamikos, kadangi visai nesigaudote apibrezimuose pateiksiu dar ir aerostatikos bei aeromechanikos.
Aerostatika [ aero... + statika], moklas apie duju pusiausvyra ir nejudanciu duju poveiki jose esantiems kunams.
Aeromachanika [aero... + mechanika], mokslas, tiriantis duju ir jose esanciu kunu pusiausvyra ir judejima.
Saltinis tas pats. psl 18-19
Kaip matome aeromechanika sudaro aerostatika ir aerodinamika. Kaip zinia tai kas yra mechanikos dalis negali but termodinamikos dalimi, nes tai principinai skirtingos fizikos mokslo sakos. Tikiuosi dabar Jums paaiskejo, kad aerodinamika niekiap negali buti termodinamikos dalimi.

Kitaip sakant susumuot tau niekaip nepavyksta jua nekabant, apie tai, kad neturi supratimo apskritai apie dinamika

Na tai tipiskas argumentas ad hominem- kai snukis neturi ko pasakyt, isvadina kitus neismaneliais. Taip ir toliau snuki.

Cia Liocikas sake, kad tik aerostatai kyla del Archimedo jegos, as visad sakaiu, kad ir paprasti lektuvai kyla del tos pacios jegos. Taip, kad nekaltink melavimu kito, jei pats nesupratai apie ka buvo kalbama

Tai liocikas ir yra teisus, sakydamas, kad aerostatai kyla del Archimedo jegos, nes yra lengvesni uz ora, gi lektuvai priesingai Jusu fantazijoms kyla jau del ne karta mineto slegiu skirtumo. Nustokit nukreipinet diskuija, kaltindamas oponentus.

O kas sake, kad cheminiai varikliai nera termodinaminiai varikliai.

O argi as sakiau, kad cheminiai varikliai nera termodinaminiai varikliai savo prigimtimi? Jus vel darote Siaudynes baidykles klaida. As tik sakiau, kad chemija kaip mokslas nera termodinamikos dalis.

Matau, kad jau po truputi arteji prie liepto galo, nes tenka pripazinti, kad apie termodinamikos dydi ir panaudojimo ribas net mokyklinio lygio supratimo neturi.

kaip matau vel argumentas ad hominem. As lygiai ta pati galiu pasakyt apie Jus, bet ka tai pakeis? Tureciau nusileist iki jus prasciokisko lygio, kada nepateikiami argumentai, o oponentas kaltinamas neismanymu?

Zinai, nueik pravirkdyk savo mokytoja su savo "ziniomis".

Jusu mokytojas ko gero jau verkia skaitydamas, kad lektuvai kyla del Archimedo jegos.

Sakai nezinai kurioje klaseje to moke, tai vadinasi net nebuvai atsivertes jokio vadovelio, net nezinai kur ieskoti, t.y. net nezinai ar tai buvo, tiesiog sapalioji is lempos.

As zinau kad to moke, bet neprisimenu kurioje klaseje tiksliai 8 ar devintoje, o kad nesumeluot tai ir atsakiau, kad neatsimenu tiksliai, ar dabar tapo aisku?

Cia buvo mano per geras ivertinimas, kad prisipazisti klydes, bet jei jau nenori...

Kodel man turetu rupet patologisko melagio ivertinimai?

As galiu tik eilini karta patarti atsiversti mokyklini vadoveli ir pamatysi, kad pluduriavimas nera vien tik pavirsiuje.

Tai aisku kunas gali pluduriuot skystuje ir tam tikru atstumu nuo pavirsiaus, bet tik ne dugne. Dugne kunas remiasi i pagrinda, o ne pluduriuoja.

O del Menulio, tai cia nebus pluduriavimas, nes pluduriavimas yra sunkio jegos atsverimas Archimedo jega, t.y. paprastoje medziagoje, o ne vakuume.

Tai gerai kad nors tiek pripazinote, o tai atrode, jog bet koks kuno svorio sumazejimas jums yra pluduriavimas.

Kolkas tai tu mane prajuokinai (tiksliau - graudini savo nemoksiskumu), kai apie termodinamikos dydi ir pritaikyma sprendei is zodyno, o taip pat pareiskes, kad aermodinamika nenagrineja turio, tankio, slegio ir temperaturos kitimo.

Buvo uzduotas klausimas kodel Jums atrodo, kad tie procesai nesusije su siluma, bet Jus nesivargindamas i juos atsakyt toliau nukreipinejate diskusija, matyt del to, kad tiesiog nezinote ka atsakyt. Apibrezimus as pateikiau is zodyno, kadangi ten jie mano manymu tiksliausi, Jus gi nepateiekt jokio apibrezimo, jokio saltinio ar nuorodos, o tenorite, kad Jusu kalbom zmones pasikliautu, tai daugiau nei apgailetina.

Buvo parasyta - is tavo to pasisakymo taip iseina.

Ne, is mano pasakymo taip neiseina. Kaip tik priesingai.

Bet tau tai nedasunta, kad visos paminetos lygtys yra daugiau maziau naudojamos aerodinamikoje ir nori manyti, kad aerodinamika tik primityvi mechanika, nors argumentu nepateiki.

Tai, kad vartojamos lygtys, nedaro to mokslo termodinamikos dalimi. Na pats pagalvokit, kadangi visi mokslai naudoja raides tai visi anot Jusu yra gramatikos dalys, o kadangi dar naudojas ir matematines priklausmybes, kartu visi mokslai yra ir matematikos dalys. Na matot koks absurdas iseitu pagal Jusu analogija.
Beje, argumentu pries ir Jus nepateikiate, o ir mechanika ten ne tokia jau ir primityvi, bijau Jums ji nebutu ikandama.

Argumentais nevadinu zodynu perskaityma. Bent mokyklos kurso zinios butu argumentas.

Tai pateikit mokyklos zinias su nuorodomis ir as pripazinsiu klydes.

Nes supratimo apie ja neturi.

Tai kad kaip tik Jus neturit, kaip aiskeja, jeigu mechanika priskiriate termodinamikai.

Apibrezimu? Is zodyno? Nepateikiau nieko? Mokyklos kurso pakartojimo nesiuliau?

Taip, galiu nurodyt postus, kuriuose yra pateikti apibrezimai. Taip, tai tarptautiniu zodziu zodynas. Ne, Jus nepateiket nieko, nebent baksteletumet pirstu i tai. O tai, kad visiems siulote pakartot mokyklos kursa dar nereiskia, kad kitiems ji ir reikia kartoti. As Jums irgi savo ruoztu ta pati galiu pasiulyt.

Tiesa sakant, tikejausi, kad tu susigesi nezinodamas net termodinamikos pagrindu ir nuo ko mokyklos termodinamikos kursas prasideda bei pasistengsi neissiduoti toliau

Tai, kad as zinau kas yra termodinamika, bet va Jus matosi to nezinote. Kaip Jus galite zinoti termodinamikos pagrindus, jei net nezinote kas yra termodinamika? Apgailetina.

O kas dar neaisku? Slegis, turis, tankis, temperatura yra svarbus aerodinamikoje. Jei vis dar manai, kad nors vienasis tu dalyku nerupi aerodinamikai, tai papasakok apie lekutvu projektavima Menulyje.

O argi as sakiau, kad nesvarbus? Tiesiog Jus nesuprantat, kad ten svarbiausias mechanines jegos, bijau taip ir nesuprasite.

Gal pagaliau dasus koki brieda stumi

As va pagalvojau gal cia be reikalo as taip arsiai su Jumis diskutuoju, gal Jums tiesiog problemos su psichika, kitaip sakant nesuvokiate ka kalbate.

[Apostatas]

Ir tai gerai, kad nors tiek tau dasuto

Tai Jus cia fantazavote apie aerodinami vamzdi, as gi sakau, kad lekuvas juda ne delto.

Pasitaiko nebrendylu, bet kad tu is ju stropiai "mokaisi" - nesitikejau. /quote]Jus atsakysite i klausima ar kaip koks nebrendyla toliau nukreipinesite pokalbi i sali?

Gerai, kad cia tema "Prie alaus", nes kitur butu tiesiog nemalonu aiskinti suaugusiam zmogui zodziu "tikslus" ir "teisus" skirtumo. /quote]Gerai, kad cia tema prie alaus, nes kiti pagalvos, kad snukui didybes manija, jei jis laiko teisiu tik save.

Nu Liocikas daugmaz paaiskino veikima, gali palyginti savus "ismastymus" su realybe

Tai tegul liocikas ir atsako ar mano interpretacija buvo teisinga?

Hmmm... o ka dar sugalvosi?

Tai kad liociko nuorodos ta sako, ne as sugalvojau.

Oho jau sukurei semantikos ir aerodinamikos hibrida!

O Jus maote, kad pavadinimus daiktams duoda Dievas? Acha cha. Nu tas snukis ir duoda.

Vo ble, gerai dar kad parasei, jog tai tavo "ziniomis"

Na suklydau tai suklydau, as skirtingai nuo tokiu kaip Jus moka ta pripazint.

[Apostatas]

Malunsparnis veikia labai panasiai, kaip lektuvas, tik vietoj sparno naudoja rotoriu (taip vadinamas tas "propeleris"), kuris laisvai sukdamasis (autorotacija) sukuria keliamaja jega.

Gal galima malunsparnio paveiksleli?

[Vilius]

Gal galima malunsparnio paveiksleli?

http://en.wikipedia.org/wiki/Autogyro
http://images.google.lt/images?hl=lt&q= ... a=N&tab=wi

Siaip jie vizualiai labai panasus i sraigtasparnius (todel daznai su jais painiojami). Nuo sraigtasparniu jie skiriasi tuo, kad ju rotorius sukasi laisvai (neprijungtas prie variklio), o trauka sukuriama iprasto variklio (su propeleriu arba turbina) deka.

[Nomad]

O aš galvojau, kad čia sinonimai...