Ar aš vienas non-sequitur įžiūriu?
vėl apie jūsų politines pažiūras :)
Dėl manęs, tai tebūnie tas fašizmas žodžio laisvę varžo labiausiai. Ne tame esmė. Klausimas kitas - ar tai tikrai yra toks svarbus dalykas? Štai pavyzdžiui demokratiškos šalys žodžio laisvę turi, tačiau nepastebėjau, kad tikėjimo burtais jose būtų mažiau. Taigi žodžio laisvė nėra labai efektyvus įrankis, vedantis į skepticizmo suklestėjimą. Maža to - tokių tikėjimų skleidimas demokratinėse santvarkose yra leistinas dalykas, kurį netgi gina įstatymai, o, jei reikia - ir jėgos struktūros! Kokiu būdu tai atitinka skepticizmo dvasią labiau, nei draudimas kvestionuoti tam tikrus, konkrečios srities, tvirtinimus, ypač jei tokia sistema su draudimais, kritiškai ją įvertinus, pasirodo žymiai geresnė už visas kitas? Juk jei turime užsibrėžę kažkokius tikslus, tai skepticizmas lyg ir reikalauja pasirinkti geriausią būdą jų siekti. Ir jei, kritiškai įvertinę visas aplinkybes pamatome, kad fašizmas tam tinka labiausiai, tačiau pasirenkame visai kitą sistemą, ką skeptiško šiame absurdiškame sprendime įžvelgi?
Na, bet kokios politinės sistemos paskirtis nėra vien skepticizmo palaikymas ir puoselėjimas - tų paskirčių gyva galybė. Todėl, skeptiškai pasirenkant politinę sistemą, būtina ją kritiškai įvertinti, ir iš daugelio variantų pasirinkti patį geriausią ir efektyviausią. Ir tas įvertinimas turi apimti daugelį aspektų, o ne vieną vienintelį - ar palankus tas sprendimas skepticizmo plėtojimui, ar ne. Tas pasirinkimas gali būti ir toks, kad jo pasekoje bus uždraustas tam tikrų dalykų kvestionavimas, taip apribojant patį skepticizmą. Svarbu tik tai, kad priimant tą sprendimą būtų vadovaujamasi skepticizmo principais. Tai - vienintelis reikalavimas, kurį aš keliu. Lygiai tokį patį reikalavimą kelia ir pats skepticizmas. Ir tas reikalavimas yra toks, kad politinė sistema turi būti pasirenkama vadovaujantis skeptiškuoju metodu.Ramzajus wrote:Aš nebepagaunu.Jei iš pradžių apie skepticizmą kalbėjai kaip apie metodą, kur sugyvenimas su sistema priklauso nuo galimybių jį taikyti, tai dabar tam sugyvenimui iškeli kažkokius pragmatinius reikalavimus - tipo, reikia, kad jis dar ir veiktų pagal žmogaus tikslus.
Akivaizdu, kad politinės sistemos pasirinkimas atsižvelgiant vien į kažkokią siaurą kriterijų (pavyzdžiui, tos sistemos palankumą tam tikrų teiginių kvestionavimui) nėra toks sprendimas, kurį galėtume laikyti pakankamai apgalvotu. Yra gerokai daugiau įvairių faktorių. Žinoma, atsižvelgiant į vieną vienintelį iš jų, mes galime atrasti tokią sistemą, kuri labiausiai tiks skepticizmo klestėjimui. Tarkime, kad tai - demokratija. Tačiau tai dar nereiškia, kad ją pasirinkęs žmogus, net jei jis ją pasirinko dėl būtent šios priežasties, taip pasielgė kritiškai įvertinęs visas aplinkybes. Jis nebūtinai yra skeptikas! Skeptikas yra tas, kuris priimdamas kažkurią politinę ideologiją, visas jas įvertina skeptiškai, ir pasirenka pačią geriausią, o ne tas, kuris pasirenką tą, kuri labiausiai tinka skepticizmo suklestėjimui (na, nebent skepticizmo suklestėjimas yra svarbiausias to žmogaus tikslas).
Tame ir reikalas, kad skepticizmas yra metodas. Ir skeptikas yra tas, kuris juo vadovaujasi (pavyzdžiui, priimdamas politinę ideologiją), o ne tas, kuris siekia skepticizmo suklestėjimo, priimdamas visiškai neskeptiškus veiksmus - ne tik tuo, jog neatsižvelgia į jokius kitus tikslus, bet ir tuo, kad jo priimami sprendimai neveda į jokį skepticizmo suklestėjimą - juk net ir ten, kur žodžio laisvė klesti, skepticizmas nėra labai populiarus. Toks veiksmas ne tik nesuteikia teisės vadintis skeptiku - jis dar ir visiškai neskeptiškas.Ramzajus wrote:Prie ko čia tas "skepticizmo suklestėjimas", kai kalbame apie metodą, o asmeniniai tikslai turi likti nuošalyje?
Žinoma, nedaug kas pasirenka politinę sistemą atsižvelgdami vien į tai, ar ji palanki skepticizmui. Atsižvelgiama į gyvą galybę kitų faktorių. Ir tik matydami, kaip į juos atsižvelgiama, mes galime vertinti, skeptikas tas žmogus ar ne. Todėl visiškai nenustebčiau, išvydęs skeptiką fašistų tarpe, ir neskeptiką - demokratijos šalininkų. Ir jie bus skeptikais ne tiek, kiek jų politinės ideologijos palankios visokiausių teiginių kvestionavimui, bet tiek, kiek kritiški jie buvo, pasirinkdami savo ideologijas.