2006-07-10 09:38
Gerai, tuomet pažiūrėkim į viską kiek iš kitos pusės. Visų pirma, skeptikas yra tas, kuris prieš priimdamas kažkokius sprendimus ar idėjas, vadovaujasi kritiškuoju metodu. Kadangi šis metodas yra netaikytinas moraliniams teiginiams, skeptikui belieka pasirinkti politinę ideologiją pagal tai, kaip gerai ji padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kol jis šiuo metodu vadovaujasi - tol jis yra skeptikas. Tie tikslai gali būti patys įvairiausi, priklausomai nuo vertybių - skurdo sumažinimas, visokiausios asmeninės laisvės, ir panašiai. Taigi skeptikui belieka pasirinkti tą ideologiją, kuri labiausiai tinka tikslui pasiekti.
Savaime suprantama, idealių politinių ideologijų nėra, visos turi trūkumų. Pasirenkant kažkurią iš jų kartais tenka kažką paaukoti. Pavyzdžiui, žodžio laisvę, ypač tam tikrose srityse - uždraudžiant kritikuoti valdžią ir panašiai. Juk atidžiau pažvelgus, net ir tu pats, pasirinkdamas ideologiją, propaguojančią žodžio laisvę, padarai tam tikrų nuolaidų - leidi bet kam skleisti savo šarlatanizmus ir prasimanymus, suteiki visišką laisvę plisti tam, prieš ką pats kovoji.
Kadangi tai yra savotiškas prieštaravimas, galbūt būtų galima teigti, kad būtent tavoji ideologija yra nesuderinama su skepticizmu? Iš dalies, taip ir yra. Lygiai taip pat ir žodžio laisvės draudimo tam tikrose srityse atveju - skeptikas, viską kritiškai įvertinęs, gali nuspręsti, kad tam tikrų teiginių kvestionavimas gali padaryti nemažą žalą kažkokiems ypač svarbiems valstybiniams interesams, todėl tą laisvę galima ir paaukoti. Panašus atvejis būtų, kuomet dėl laiko trūkumo (kurio visuomet reikia bet kokiems tyrimams) skeptikas gali nuspręsti, kad neverta elgtis skeptiškai, o reikia pasikliauti intuicija, ir sprendimų pernelyg neapmąstyti, kad duotoje situacijoje labiausiai verta elgtis visiškai neskeptiškai. Galbūt tame yra šioks toks prieštaravimas, tačiau ne didesnis, nei tavo atveju, kuomet leidžiama laisvai plisti tam, prieš ką kovojama - visokiems pramanams ir panašiai.
Na, bet jei jau tu tvirtai laikaisi įsikandęs, kad žodžio laisvė absoliučiai visose srityse yra skepticizmui būtinas dalykas, ir kad be jos neįmanomas joks skepticizmas, tuomet kodėl neiti dar toliau? Tarkime, kodėl netvirtinti, kad eksperimentavimo laisvė - taip pat yra ne ką mažiau svarbus daiktas? Ir juk čia darosi akivaizdu, kad bet kokia valstybinė santvarka tą laisvę riboja. Juk eksperimentu patikrinti, kuri valstybinė santvarka geresnė, sunku ne tik praktiškai - santvarkų keitimas absoliučioje daugumoje valstybių yra visiškai nepageidaujamas.
Taigi - nepaeksperimentuosi. Tenka pasikliauti visokiais istoriniais pavyzdžiais, iš kurių, kaip jau aiškinomės kitoje temoje, sunku daryti užtikrintas prognozes. Tačiau jie yra vieninteliai duomenys, iš kurių esame priversti daryti tas prognozes, pagal kurias turime pasirinkti sau labiausiai priimtiną politinę sistemą. O eksperimentuoti ir praktiškai patikrinti, kuri politinė sistema geresnė, tau niekas neleis - netgi gali nutikti taip, kaip Burokevičiui. Tai galbūt galima tvirtinti, kad bet kokia valstybinė santvarka yra nesuderinama su skepticizmu? Juk praktiškai visos santvarkos siekia išlikti, ir priešinasi savo keitimui kita santvarka, net ir vardan skeptiško eksperimento.