Jeigu visata laikyti erdvelaikio visuma - tada nera tokio dalyko kaip "ankstesne" ar "dabartine" visata - tera tik nuolat kintantis dinamiskas erdvelaikio darinys, kuri ir butu galima vadinti visataMaikUniversum wrote: Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai.
Apie muziką, gyvenimo prasmę, Visatą ir pan.
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
senis wrote:Jeigu visata laikyti erdvelaikio visuma - tada nera tokio dalyko kaip "ankstesne" ar "dabartine" visata - tera tik nuolat kintantis dinamiskas erdvelaikio darinys, kuri ir butu galima vadinti visataMaikUniversum wrote: Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai.
hm įdomiai
Sutinku. Man tas nuolat greitėjantis ir amžinas plėtimasis irgi neaiškus: iš kur tada imama energija tam greitėjančiam plėtimuisi? Tačiau iš to neseka, kad dėl to kažkada privalo atsirasti atsirasti neigiamas plėtimosi arba teigiamas traukimosi pagreitis.senis wrote:Na jeigu yra kazkoks proceso pagreitis, tai dar nereiskia, kad jis turi buti stabilus ir niekada nekintantis.Svetimas wrote: Pvz. jeigu mokslininkai teisingai išmatavo, kad Visata šiuo metu plečiasi vis greitėjančiai ir nežada trauktis, tai šiek tiek kertasi su "Didžiojo Atšokimo" teorija, nes kyla natūralus klausimas: kodėl prieš tai Visata traukėsi ir "atšoko" "Didžiojo sprogimo" pavidalu, jei dabar lyg ir nesiruošia to daryti.
Kitas ekspromtu kilęs durnas pamąstymas-klausimas: kaip reikėtų įsivaizduoti subatominių dalelių pvz. elektronų judėjimą erdvėje sudarytoje iš erdvės "atomų". Pvz. kažkada žaidžiau su algoritmais, kurie piešdavo paprasčiausias figūras kompiuterio ekrane, kuris sudarytas iš pikselių (laikykim, jog savotiškų Euklidinės erdvės atomų ). Tai man tas ekrano pikseliškumas, atsimenu, šiek tiek nepatikdavo, nes pvz. paprasčiausia tiesi linija (jei ji nėra visiškai horizontali arba vertikali) gaudavosi laužyta, negraži ir kas svarbiausia gana nelengvai tų pikselių pagalba nutaškuojama. Nemanau, kad ir Gamtai, patiktų toks užsiėmimas, kuomet judinant kokį elektroną per erdvės atomus reikėtų skaičiuoti, kur kokį erdvės "atomą" ir kaip užpildyti, kad tai gražiai derėtų su dėsniais. Aišku, minėtas pavyzdys yra Euklidinis, žiauriai primityvus ir supraprastintas požiūris į ervę, bet man įdomu ar ir su kitais ervės modeliais, kuriuose judėjimas suprantamas kaip judančio kūno erdvės koordinačių priklausomybė nuo laiko, neišlenda panašių sudėtingumų Okamo skustuvo požiūriu.
Kitas naivus klausimas dėl erdvės "atomų". Pagal reliatyvumo teoriją erdvės konfigūracija priklauso nuo atskaitos sistemos, t.y. žiūrėdami iš skirtingų viena kitos atžvilgiu judančių atskaitos sistemų, erdvinį materijos išsidėstymą matytumėm vis kitokį. Kyla klausimas: ką tuomet laikyti ervės "atomu", jeigu erdvinis materijos išsidėstymas pagal skirtingas atskaitos sistemas skiriasi? Tam reikalui reikalinga kažkokia absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galėtumėm ervę supikseliuoti ir paskaičiuoti, kokią energiją savyje tas erdvės atomas "talpina". Tai tuomet kokia ta absoliuti atskaitos sistema?
Apie abu dalykus. Reikės Vajėzaus paprašyti, kad visą offtopiką ne apie muziką prie progos iškeltų į kitą temą.MaikUniversum wrote:sorry, bet čia šnekama apie muziką ar visatą ?
Na, ir mūsų nuomonės nėra kažkuom jau labai kompetetingos. Bent jau aš savosios nelaikau tokia. Taigi, neverta tau taip jau labai kuklintis.MaikUniversum wrote:Pareikšiu savo nekompetentingą nuomonę.
Na, jeigu laikysime, kad laikas laiko ašyje (jeigu ši laiko ašis realiai turi kažkokią prasmę) neturi pradžios, tai natūraliai kyla klausimas kažkada užduotas E.Kanto: kas begalybę laiko vyko iki dabar? Arba iki Didžiojo Sprogimo (šiek tiek pakeitus ankstesnį klausimą)?MaikUniversum wrote:Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai. Ar aš čia ratą išradinėju ?
Pulsuojančių Visatų modeliai į tai kaip ir atsakytų, jog Visata visą tą laiką pulsavo (susitraukė-išsipūtė, susitraukė-išsipūtė). Remiantis kasdieniu laiko supratimu, toks atsakymas atrodo labai vaizdus ir aiškus.
Sutinku,- neseka. Berods as niekur priesingai ir neteigiau. Atvirksciai- sakiau kad viskas gali priklausyti nuo pradiniu salygu.Svetimas wrote: Man tas nuolat greitėjantis ir amžinas plėtimasis irgi neaiškus: iš kur tada imama energija tam greitėjančiam plėtimuisi? Tačiau iš to neseka, kad dėl to kažkada privalo atsirasti atsirasti neigiamas plėtimosi arba teigiamas traukimosi pagreitis.
T.y. sakykim tas pulsavimas galbut yra nestabilus,- tai kad visata kolapsavo jau N kartu,- tai dar nereiskia kad kolapsuos ir N+1 karta.
Bet siaip man atrodo, kad mes su tavimi per toli cia nusivaziavome apie ta LQG modeli, tuoj pralenksime ir LQG astrofizikus
Tai as ir nemanau, kad Gamta kazka ten skaiciuoja uzpildant erdves "atomus", lygiai kaip gamta neskaiciuoja kokia, kur ir kaip upes vaga reikia isgrauzti ar per kokias varzas reikia praleisti elektros srove.Tas pats ir su "erdves atomais"Svetimas wrote: Nemanau, kad ir Gamtai, patiktų toks užsiėmimas, kuomet judinant kokį elektroną per erdvės atomus reikėtų skaičiuoti, kur kokį erdvės "atomą" ir kaip užpildyti, kad tai gražiai derėtų su dėsniais.
As tai suvokiu paprastai - erdves "atomas",- tai tiesiog erdves gabaliukas/fragmentas. Kuo cia deta BRT ? Be to ta patiSvetimas wrote: Kyla klausimas: ką tuomet laikyti ervės "atomu", jeigu erdvinis materijos išsidėstymas pagal skirtingas atskaitos sistemas skiriasi?
BRT tampo ta erdve kaip tik nori (pvz. prie juoduju skyliu/skylese). LQG prie to BRT erdves tampymo tik prideda ideja, kad tas
erdves tampymas negali buti begalinis (singuliariniame taske). Kas cia tokio keisto ? Man atvirksciai daug keisciau kai BRT zongliruoja su begalybemis ir net nemirkteli.
Kaip jau tamsta minejote as irgi nesu ekspertas tos LQG, todel negaliu pasakyti ar to modelio veikimui reikalinga absoliuti atskaitos sistema, ar ne. Siaip suprantu i kur lenkiate (i tas senasias gerasias eterio paieskas ). Bet sitoje vietoje as siulyciau mums palaukti ir paziureti ar astronomai atras ta LQG "ispranasauta" sviesos dispersija del erdves atomu,- ar ne. Gal tai ir bus atsakymas i jusu klausima ?Svetimas wrote: Tam reikalui reikalinga kažkokia absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galėtumėm ervę supikseliuoti ir paskaičiuoti, kokią energiją savyje tas erdvės atomas "talpina". Tai tuomet kokia ta absoliuti atskaitos sistema?
Atsakysiu Einsteino zodziais: "Everything should be made as simple as possible, but not simpler".Singuliaras wrote: tai po Big Bango iš singuliarumo turėjo išsirutulioti du skirtingi dalykai: pats erdvėlaikis ir materija. – Kažkaip komplikuota. Juk "du" yra sudėtingiau nei "vienas". Todėl: ne paprasčiau būtų įsivaizduoti, kad po Big Bango Visata vystėsi iš vieno statybinio bloko – tiek pats erdvėlaikis, tiek materija?
Tas pažintinis straipsnelis "Scientific American" žurnale yra gana klaidinantis, nes ten buvo kalbama apie erdvės "atomus", o tai nėra visiškai tas pats, kas erdvėlaikio kvantuotumas. Todėl ne aš, o tas straipsnelis pagal savo prasmę lenkia į tam tikrą kvantuotą "eterį". Dėl to ir kyla neaiškumai: kaip šitas kvantuotas eteris dera su reliatyvumo teorija, kuri istoriškai atsirado, kaip eterio nebuvimo teorija. Kitaip sakant, jeigu vienoje atskaitos sistemoje esančiam stebėtojui erdvė atrodo vienaip, o kitoje atskaitos sistemoje, judančioje tam tikru greičiu pirmosios atskaitos sistemos atžvilgiu, erdvė atrodo jau kitaip, tai kaip, šiuo požiūriu, reikėtų įsivesti ar modeliuoti erdvės "atomus"? Juk jeigu aš apsibrėšiu ervės "atomus" vienos atskaitos sistemos požiūriu, tai kitos atskaitos sistemos požiūriu mano apsibrėžimas gali nebeturėti prasmės (dėl tavo minėto "erdvės tampymosi"). Pvz. 1 m^3 "gabalas" erdvės (su neva 10^N erdvės "atomų") pirmoje atskaitos sistemoje, antroje atskaitos sistemoje jau atrodytų kaip 0,1 m^3. Man atrodo, kad žiūrint iš šitos pusės nelabai išeitų vienareikšmiškai paskaičiuoti, kiek energijos "savyje talpina" tie erdvės "atomai".senis wrote:As tai suvokiu paprastai - erdves "atomas",- tai tiesiog erdves gabaliukas/fragmentas. Kuo cia deta BRT ? Be to ta patiSvetimas wrote: Kyla klausimas: ką tuomet laikyti ervės "atomu", jeigu erdvinis materijos išsidėstymas pagal skirtingas atskaitos sistemas skiriasi?
BRT tampo ta erdve kaip tik nori (pvz. prie juoduju skyliu/skylese). LQG prie to BRT erdves tampymo tik prideda ideja, kad tas
erdves tampymas negali buti begalinis (singuliariniame taske). Kas cia tokio keisto ? Man atvirksciai daug keisciau kai BRT zongliruoja su begalybemis ir net nemirkteli.
Kaip jau tamsta minejote as irgi nesu ekspertas tos LQG, todel negaliu pasakyti ar to modelio veikimui reikalinga absoliuti atskaitos sistema, ar ne. Siaip suprantu i kur lenkiate (i tas senasias gerasias eterio paieskas ).Svetimas wrote: Tam reikalui reikalinga kažkokia absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galėtumėm ervę supikseliuoti ir paskaičiuoti, kokią energiją savyje tas erdvės atomas "talpina". Tai tuomet kokia ta absoliuti atskaitos sistema?
Dėl to aš tame straipsnelyje matau arba LQG teorijos perteikimo problemą, t.y. kuomet neitin vykusiai bandoma labai sudėtingą teoriją "išversti" į ne specialistams suprantamą kalbą, arba straipsnelio autorius pats nelabai supranta, kuo jis užsiima. Įtariu, kad LQG teorijoje bandoma sumodeliuoti tam tikrą absoliutų kvantuotą erdvėlaikį, kuris ir gamina viską, kas jame juda, t.y. ir tas pačias skirtingas įprastines atskaitos sistemas, iš kurių atskaitos taško mes paprastai žiūrim ir viską suvokiam. Tokiu atveju, į viską reikėtų žiūrėti iš to absoliutaus erdvėlaikio, kuris modeliuojamas, atskaitos taško. Šitas dalykas (ervėlaikio absoliutumas) straipsnelyje nėra akcentuojamas ir todėl spėju, kad jame minimus erdvės "atomus" daugelis skaitytojų įsivaizdavo kaip kažkokius "atomus" erdvės, kurią jie suvokia įprastine buitine (Niutoniškąja) prasme.
O.K. Galime ir palaukti. Tačiau kad nebūtų taip nyku laukti, galime tarpusavyje surengti ir nedideles lažybas, t.y. ar pavyks astronomams tą spėjamą šviesos dispersiją atrasti, ar ne. Nenorėtum?senis wrote:Bet sitoje vietoje as siulyciau mums palaukti ir paziureti ar astronomai atras ta LQG "ispranasauta" sviesos dispersija del erdves atomu,- ar ne.
As pasakyciau paprasciau - galbut jie tiesiog bando sukvantuoti erdvelaiki. Jie nieko tame staipsnyje nesneka apie kazkoki absoliutuma,- cia jau jusu "damastymai".Svetimas wrote: Įtariu, kad LQG teorijoje bandoma sumodeliuoti tam tikrą absoliutų kvantuotą erdvėlaikį
Mokslas uzsiima modeliu TIKRINIMU- ar jie teisingi. Vien isivaizdavimu uzsiima filosofai. Tuo tarpu mes paprasti zmogeliai nesame nei filosofai, nei mokslininkai. Taigi is tokio zurnalo mes galime tik kazka pavirsutiniskai suzinoti, kazka pavirsutiniskai pamastyti ir tiek. Jokiu kalbu apie kazkoki tikresni/gilesni/teisingesni isivaizdavima is to zurnalo medziagos,- ir buti negali. Todel jusu sita pastaba visiskai neturi prasmes, mat tam kad gerai suvokti reikalo esme- turi buti tos srities specialistas. Mes tokie nesame, tame tarpe - nei tu, nei as.Svetimas wrote: spėju, kad jame minimus erdvės "atomus" daugelis skaitytojų įsivaizdavo kaip kažkokius "atomus" erdvės, kurią jie suvokia įprastine buitine (Niutoniškąja) prasme.
Nuo kada noras lazintis/nesilazinti patapo argumentu ? Jeigu jau prakalbom apie subjektyvius dalykus - mano atsakymas - ne nenoriu lazintis. Todel, kad paprasciausiai nezinau kuri puse yra teisi (berods as niekur ir neteigiau, kad ta LQG yra teisi).Svetimas wrote: Tačiau kad nebūtų taip nyku laukti, galime tarpusavyje surengti ir nedideles lažybas, t.y. ar pavyks astronomams tą spėjamą šviesos dispersiją atrasti, ar ne. Nenorėtum?
Ar patenkintas mano atsakymu ? Beje jei toliau pratesti tema apie lazinimasi - as mielu noru susilazinciau klausimu, kad singuliariniu tasku nebuna ir but negali (as uz tai), ir kad si dalyka anksciau ar veliau irodys kazkokia kvantines gravitacijos teorija (man nesvarbu kuri). Aisku as tokiu lazybu pabaigos ko gero galiu ir nesulaukti, tai tokios lazybos ko gero neturetu prasmes
Ir manyčiau gana nuoseklūs "damastymai", nes jeigu nelaikysime, kad erdvėlaikis yra nuo atskaitos sistemų nepriklausantis darinys, tai bandymas jį sukvantuoti, mano supratimu, neturės prasmės.senis wrote:As pasakyciau paprasciau - galbut jie tiesiog bando sukvantuoti erdvelaiki. Jie nieko tame staipsnyje nesneka apie kazkoki absoliutuma,- cia jau jusu "damastymai".
Tam, kad paklausti, kaip modeliuojami tame žurnale paminėti erdvės "atomai", kuomet pagal reliatyvumo teoriją materijos išsidėstymas erdvėje nėra vienareikšmis ir priklauso nuo atskaitos sistemų, daug proto nereikia. Be to, tokie klausimai net nekiltų, jeigu straipsnelyje tam tikri dalykai būtų šiek tiek tiksliau išdėstyti (būtų užtekę ir poros papildomų patikslinančių sakinių). O prie to paties norėjau pasakyti, kad mokslinių teorijų pernelyg supaprastintas "vertimas" į parastų žmonių kalbą, neretai duoda tik priešingą efektą.senis wrote:Mokslas uzsiima modeliu TIKRINIMU- ar jie teisingi. Vien isivaizdavimu uzsiima filosofai. Tuo tarpu mes paprasti zmogeliai nesame nei filosofai, nei mokslininkai. Taigi is tokio zurnalo mes galime tik kazka pavirsutiniskai suzinoti, kazka pavirsutiniskai pamastyti ir tiek. Jokiu kalbu apie kazkoki tikresni/gilesni/teisingesni isivaizdavima is to zurnalo medziagos,- ir buti negali. Todel jusu sita pastaba visiskai neturi prasmes, mat tam kad gerai suvokti reikalo esme- turi buti tos srities specialistas. Mes tokie nesame, tame tarpe - nei tu, nei as.
Kas dėl specialistų, tai nereikia savęs taip nuvertinti. Esmės (ne detalių) suvokimas nėra ir neturėtų būti tik specialistų privilegija. Tuo labiau, kad po tuo "tai gali suprasti tik specialistai" kartais galima prakišti ir įvairų fuflo: šarlatanizmus, "diplomų malūnus", beviltiškus projektus ir pan.
Lažybos buvo pasiūlymas for fun, ne argumentas. O dėl singuliarinių taškų nenoriu ir aš lažintis, nes irgi kritiškai į juos žiūriu. Vat, galėčiau lažintis, kad iki kokių 2015 m. Higgs'o bozonas Šveicarijoj neseniai pastatyto LHC pagalba, nebus rastas. Gal tokioms lažyboms pasirašytum?senis wrote:Nuo kada noras lazintis/nesilazinti patapo argumentu ? Jeigu jau prakalbom apie subjektyvius dalykus - mano atsakymas - ne nenoriu lazintis. Todel, kad paprasciausiai nezinau kuri puse yra teisi (berods as niekur ir neteigiau, kad ta LQG yra teisi).Svetimas wrote:kad nebūtų taip nyku laukti, galime tarpusavyje surengti ir nedideles lažybas, t.y. ar pavyks astronomams tą spėjamą šviesos dispersiją atrasti, ar ne. Nenorėtum?
Ar patenkintas mano atsakymu ? Beje jei toliau pratesti tema apie lazinimasi - as mielu noru susilazinciau klausimu, kad singuliariniu tasku nebuna ir but negali (as uz tai), ir kad si dalyka anksciau ar veliau irodys kazkokia kvantines gravitacijos teorija (man nesvarbu kuri). Aisku as tokiu lazybu pabaigos ko gero galiu ir nesulaukti, tai tokios lazybos ko gero neturetu prasmes
As supratau, kad jie ten bando modeliuoti pacia ERDVE,- materijos issidestymas cia nelabai prie ko. Dristu teigti, kad BRT nieko nesneka apie kazkokio erdves fragmento reliatyvuma, kito erdves fragmento atzvilgiu (t.y. BRT nieko nesneka apie pacios erdves struktura ar jos "reliatyvuma")Svetimas wrote: Tam, kad paklausti, kaip modeliuojami tame žurnale paminėti erdvės "atomai", kuomet pagal reliatyvumo teoriją materijos išsidėstymas erdvėje nėra vienareikšmis ir priklauso nuo atskaitos sistemų, daug proto nereikia.
Ne, nepasirasyciau, nes nieko doro neismanau apie tuos bozonusSvetimas wrote: Vat, galėčiau lažintis, kad iki kokių 2015 m. Higgs'o bozonas Šveicarijoj neseniai pastatyto LHC pagalba, nebus rastas. Gal tokioms lažyboms pasirašytum?
Nors visatos atsiradimo klausimas man labai įdomus, bet noriu pasidalinti su jumis šiuo gana išsamiu straipsniu apie muziką:
http://www.economist.com/printedition/d ... D=12795510
Jame aptariamos kelios hipotezės dėl muzikos paskirties, viena jų kažkiek panaši į fizikano, jog muzikos pagalba galima parodyti savo tinkamumą giminės pratesimui.
http://www.economist.com/printedition/d ... D=12795510
Jame aptariamos kelios hipotezės dėl muzikos paskirties, viena jų kažkiek panaši į fizikano, jog muzikos pagalba galima parodyti savo tinkamumą giminės pratesimui.
Nesikabinek prie zodziu Nezinau, kas ta erdve,- palieku nuspresti tau Esme ta, kad maciau jog tu bandai LQG paneigti pasikinkes BRT. Nieko is to neiseis, nes LQG is esmes yra bendresne teorija, taigi is esmes is LQG turetu isplaukti BRT modelis; taip kaip is SRT isplaukia supaprastintu atveju Niutono desniai. Akivaizdu, kad pasikinkes Niutono desnius- nieko apie SRT nei BRT nepatikrinsi (atvirksciai galima- su BRT/SRT patikrinti ir patikslinti Niutono desnius). Taigi ir siuo atveju pasikinkes paprastesne BRT teorija - nieko nepatikrinsi apie LQG. Gi atvirksciai galima - is LQG pabandyti isvesti BRT modeli, ir prognozuoti/paaiskinti tiksliau stebejimu duomenis su LQG, nei ta sugeba BRT.Svetimas wrote:Tai kas, tavo manymu, yra toji ERDVĖ, jei materijos išsidėstymas čia ne prie ko?senis wrote:As supratau, kad jie ten bando modeliuoti pacia ERDVE,- materijos issidestymas cia nelabai prie ko.
Tikrai, Seni, nenoriu, kad pokalbis apie mus dominantį dalyką virstų ginču. Aš tik remdamasis reliatyvumo teorijos žiniomis užsiminiau, kad erdvė LQG teorijoje negali būti tapatinama su įprastine erdve, nes priešingu atveju "erdvės atomų" sąvoka dėl reliatyvumo prarastų nusakomumą. Ir tai nėra LQG teorijos neigimas. Taigi, peace.
Suprantu, kalba eina apie teisingesnes erdves analogijas is LQG. Be abejo LQG nusakoma erdve nera tokia pati kaip BRT erdve, antraip ir pacios LQG teorijos nebutu Gi kas liecia geresnes LQG erdves analogijas - galbut is vis sunku jas sugalvoti (jei imanoma). Mat teorijoms besidarant vis sudetingesnems tampa vis sunkiau ir sunkiau paprastam skaitytojui "ant pirstu" parodyti kas yra tas ir anas is teorijos... (Kaip pavyzdi imkime kvantines mechanikos bangos-daleles dualizma, ar koki neapibreztmo principa, ar pvz. is SRT mases didejima su greiciu, ar laiko letejima. Siems dalykams labai sunku sugalvoti geras analogijas (jei is vis imanoma), todel kad iprastineje buityje zmones to nemato ir todel jiems sunku tuos reiskinius suvokti. Del erdves strukturos - dar baisiau... Todel as asmeniskai nesitikiu kazkokiu labai ten geru analogiju is tokiu zurnalu, ypac nauju desningumu/reiskiniu atveju. Norint tureti kazkokias geras analogijas galbut reiketu sukviesti tos srities keleta simtu specialistu, leisti jiems "pasimusti" keleta metu ir ju atstovui isnesti liaudziai daug maz vieninga nuomone "geros ukiskos analogijos" klausimu. Taigi peace ir tauSvetimas wrote:Tikrai, Seni, nenoriu, kad pokalbis apie mus dominantį dalyką virstų ginču. Aš tik remdamasis specialiosios reliatyvumo teorijos žiniomis užsiminiau, kad erdvė LQG teorijoje negali būti tapatinama su įprastine erdvė, nes priešingu atveju "erdvės atomų" sąvoka dėl reliatyvumo prarastų nusakomumą. Ir tai nėra LQG teorijos neigimas. Taigi, peace.
Kažkaip nematau tame problemos. Kai kurie savo srities specialistai sugeba labai paprastai, aiškiai ir korektiškai perteikti tavo minėtus dalykus. Taip pat, manau, kad nereikia sureikšminti analogijų, nes neatsargiai su jomis elgiantis lengva nusiprimityvinti. Analogijos paprastai naudojamos tam, kad jau žinomo dalyko pagalba būtų galima vaizdžiau paaiškinti, nupasakoti tam tikrą menkiau žinomą reiškinį (kurio specifiniai, unikalūs aspektai dažnai būna ne ką mažiau svarbūs, nei neunikalūs). Žmonės, tuo tarpu, yra linkę suabsoliutinti analogijas ir perketi per daug jau pažįstamo dalyko savybių naujam dalykui, todėl svarbu žinoti šią gana dažną klaidą analogijų supratime ir į ją atsižvelgti. Aišku, labai daug kas priklauso ir nuo konteksto. Pvz. kokiam eiliniam mokyklinės fizikos mokytojui elektrono, kaip labai mažo neigiamai įelektrinto rutuliuko, analogija labai patinka, nes mokiniams tokį elektroną daug lengviau įsivaizduoti ir toks supratimas su mokyklinės fizikos žiniomis iš esmės nesipjauna. Tuo tarpu, kokiam nors aukštosios fizikos dėstytojui tokia analogija tikriausiai nepatiktų, nes jam turbūt ir taip nuolatos tenka savo studentams akcentuoti ir pabrėžti, kad elektrono, kaip labai mažo neigiamai įelektrinto rutuliuko, įsivaizdavimas yra pernelyg primityvus ir todėl rimtesniam supratimui toks įsivaizdavimas nėra tinkamas. Taigi, mano subjektyvia nuomone, "erdvės atomų" paminėjimas tame Scientific American straipsnelyje, gilesniam smalsesnių žmonių supratimui apie LQG teoriją daro tik meškos paslaugą.senis wrote:Mat teorijoms besidarant vis sudetingesnems tampa vis sunkiau ir sunkiau paprastam skaitytojui "ant pirstu" parodyti kas yra tas ir anas is teorijos... (Kaip pavyzdi imkime kvantines mechanikos bangos-daleles dualizma, ar koki neapibreztmo principa, ar pvz. is SRT mases didejima su greiciu, ar laiko letejima. Siems dalykams labai sunku sugalvoti geras analogijas (jei is vis imanoma), todel kad iprastineje buityje zmones to nemato ir todel jiems sunku tuos reiskinius suvokti.