Page 2 of 4

Re:

Posted: 2008-12-12 22:52
by senis
Svetimas wrote: tačiau klausimas apie tai, kas buvo prieš šią Visatos "pradžia", bus beprasmis dėl jau minėtų priežasčių
Nevisai noreciau sutikti. As ziuriu kitaip - jei buvo singuliarinis taskas - tada taip, sutinku, klausimas "kas buvo pries singuliarinio tasko susiformavima" - beprasmis, mat singuliarinis taskas kaip ir laikomas erdvelaikio pradzia. TACIAU jei nebuvo/negali buti singuliariniu tasku, kaip pavyzdziui teigia kilpu kvantines gravitacijos teorija (angl. loop quantum gravity, toliau LQG), tada gauname isvada, kad tam tikra erdvelaikio struktura turi egzistuoti visada. Na tokiu atveju jau klausimas "kokia buvo visata pries labai didelio tankio busena (bet ne singuliarine, kai tankis = begalybe !!!) jau tampa prasmingas. Aisku mes galbut niekada nesuzinosime/nepatikrinsime kas buvo pries, nes kvantines fliuktacijos "istryne" visa pries tai buvusios (kolapsavusios) visatos informacija. Taciau as visgi laikausi nuomones, kad "negalejimas kazko suzinoti" NELYGU "klausimas neturi prasmes".
Ir pabaigai - atsimenu kazkada is manes visi smarkiai saipesi - snukis ir dar keli veikejai, kai as kazka buvau postringaves apie erdves kvantus/atomus (aisku kad tiesiog fantazavau). Taciau dabar man labai idomu pastebeti, kad tula kilpu kvantines gravitacijos teorija teigia kaip ir mano fantazijos :-), tipo kad erdve turi savo struktura ir yra sudaryta is "erdves atomu". Tipo pagrindine mintis del ko negali buti singuliarinio tasko- del to kad "erdves atomas" gali talpinti tik ribota kieki energijos.
Tai energijai virsijus limita,- gravitacijos jega pradeda veikti kaip stumos jega. Aisku yra labai rimtas klausimas - ant kiek si LQG teorija teisinga/pagrista. Bet skirtingai nuo "stringu teorijos", kurios praktiskai neimanoma patikrinti, LQG duoda kelias gana "paprastas" idejas kaip patikrinti LQG.
Viena is ju,- kad atseit tos erdves gardeles turetu kazkiek iskraipyti skirtingu bangos ilgiu sviesa.
T.y. turetu pasireiksti tam tikra sviesos bangu dispersija. Ji turetu buti labai labai maza, taciau spejama, kad sviesai/elektromagnetinems bangoms nuejus labai labai didelius atstumus,- galbut ta dispersija butu galima astronomams pastebeti. Pvz. tyrinejant labai tolimu objektu elektromagnetines bangas,- pvz. gama spinduliu saltinius ir pan.
Taigi klausimas "ar buvo singuliarinis taskas" yra labai prasmingas ir svarbus ir aisku susijes su klausimu "kas buvo pries didziulio tankio busena".
Detaliau pasiskaityti:
Scientific American, Lietuviskas Leidimas, Nr. 15, 2008/12, Straipsnis is Kosmologijos "Didziojo visatos atsokimo pedsakais".

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-14 13:05
by Singuliaras
senis wrote:erdve turi savo struktura ir yra sudaryta is "erdves atomu".
Aš kažkada daug fantazavau apie erdvę, skaitydamas Dekartą. :) O pavartęs senus konspektus, radau, kad tada išfantazavau truputi daugiau nei erdvę, sudarytą iš a la “erdvinių atomų”. Priėjau prie išvados, kad materija yra ta pati erdvė, tik sutirštėjusi. Man buvo vienas keistas dalykas: jeigu erdvėlaikis yra kažkas kita negu materija (atomai, spinduoliuotė), tai po Big Bango iš singuliarumo turėjo išsirutulioti du skirtingi dalykai: pats erdvėlaikis ir materija. – Kažkaip komplikuota. Juk "du" yra sudėtingiau nei "vienas". Todėl: ne paprasčiau būtų įsivaizduoti, kad po Big Bango Visata vystėsi iš vieno statybinio bloko – tiek pats erdvėlaikis, tiek materija? Tada Visatos vaizdas būtų maždaug toks: Visata – tai kažkoks kisielius, kurio tam tikri regionai sutirštėja ir sutankėja. Tie sutirštėjimai – tai įprastinė barioninė materija (žvaigždės ir t.t.), o nesutirštėjusios vietos – tai erdvėlaikis. Beje, panašiai sako ir BRT. Pagal ją erdvė yra elastinga, ji tamposi ir susitraukia. Nu, kaip kisielius. :mrgreen:

O su kokiu dievišku siurbliu iš Visatos išsiurbus visus tuos materijos sutirštėjimus, liktų didelis izotropiškas kisieliaus okeanas - erdvėlaikis, sudarytas iš kažkokių nežinomų elementų. :mrgreen:

Re: Re:

Posted: 2008-12-14 20:35
by Svetimas
senis wrote:Scientific American, Lietuviskas Leidimas, Nr. 15, 2008/12, Straipsnis is Kosmologijos "Didziojo visatos atsokimo pedsakais".
Jėga. :D Aš kaip tik šią savaitę skaičiau tą patį straipsniuką apie "Didijį Atšokimą" ir pagalvojau, kad reikėtų skeptikų forume apie tai užsiminti. O čia pasirodo manęs jau laukia maloni staigmena: žmonės kaip tik apie tai jau ir kalba. :mrgreen:

Na, minėtoji "Didžiojo Atšokimo" idėja visai žavi. Savotiškas sugrįžimas prie pulsuojančios Visatos modelių, kurie lyg ir yra be laiko paradoksų ir todėl žmonių labai lengvai lengvai įsivaizduojami. Apie erdvės kvantuotumą mokykloj ir univere irgi pats sau pamąstydavau, nors, tiesa, labai jau dilentantiškam lygyje. :)

Šiaip, jeigu nagrinėti šito modelio pagrįstumą, reikėtų prisiminti visus opius klausimus, tinkamus seniesiems pulsuojančios visatos modeliams ir pasinagrinėti, kaip į juos atsako straipsnelyje paminėtas modelis. Pvz. jeigu mokslininkai teisingai išmatavo, kad Visata šiuo metu plečiasi vis greitėjančiai ir nežada trauktis, tai šiek tiek kertasi su "Didžiojo Atšokimo" teorija, nes kyla natūralus klausimas: kodėl prieš tai Visata traukėsi ir "atšoko" "Didžiojo sprogimo" pavidalu, jei dabar lyg ir nesiruošia to daryti. :?

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-14 20:48
by Svetimas
Singuliaras wrote:Aš kažkada daug fantazavau apie erdvę, skaitydamas Dekartą. :) O pavartęs senus konspektus, radau, kad tada išfantazavau truputi daugiau nei erdvę, sudarytą iš a la “erdvinių atomų”. Priėjau prie išvados, kad materija yra ta pati erdvė, tik sutirštėjusi. Man buvo vienas keistas dalykas: jeigu erdvėlaikis yra kažkas kita negu materija (atomai, spinduoliuotė), tai po Big Bango iš singuliarumo turėjo išsirutulioti du skirtingi dalykai: pats erdvėlaikis ir materija. – Kažkaip komplikuota. Juk "du" yra sudėtingiau nei "vienas". Todėl: ne paprasčiau būtų įsivaizduoti, kad po Big Bango Visata vystėsi iš vieno statybinio bloko – tiek pats erdvėlaikis, tiek materija? Tada Visatos vaizdas būtų maždaug toks: Visata – tai kažkoks kisielius, kurio tam tikri regionai sutirštėja ir sutankėja. Tie sutirštėjimai – tai įprastinė barioninė materija (žvaigždės ir t.t.), o nesutirštėjusios vietos – tai erdvėlaikis. Beje, panašiai sako ir BRT. Pagal ją erdvė yra elastinga, ji tamposi ir susitraukia. Nu, kaip kisielius. :mrgreen:
:) Does matter differ from vakuum? Ir tu ant kažko panašaus į šį klausimą užsirovei. :) O kodėl tas sutirštėjęs kisielius pvz. elektrono pavidale yra gana stabilus? :wacko:

Re: Re:

Posted: 2008-12-14 22:40
by senis
Svetimas wrote: Pvz. jeigu mokslininkai teisingai išmatavo, kad Visata šiuo metu plečiasi vis greitėjančiai ir nežada trauktis, tai šiek tiek kertasi su "Didžiojo Atšokimo" teorija, nes kyla natūralus klausimas: kodėl prieš tai Visata traukėsi ir "atšoko" "Didžiojo sprogimo" pavidalu, jei dabar lyg ir nesiruošia to daryti. :?
Na jeigu yra kazkoks proceso pagreitis, tai dar nereiskia, kad jis turi buti stabilus ir niekada nekintantis.
Antra,- kodel sekantis "atsokimas" turi vykti taip pat kaip ir pries tai buves ? Viska nulemti gali pradines salygos.

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-14 23:52
by MaikUniversum
sorry, bet čia šnekama apie muziką ar visatą ? :lol:

Pareikšiu savo nekompetentingą nuomonę. Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai. Ar aš čia ratą išradinėju ? :D

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-15 09:17
by senis
MaikUniversum wrote: Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai.
Jeigu visata laikyti erdvelaikio visuma - tada nera tokio dalyko kaip "ankstesne" ar "dabartine" visata - tera tik nuolat kintantis dinamiskas erdvelaikio darinys, kuri ir butu galima vadinti visata :-)

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-15 12:54
by MaikUniversum
senis wrote:
MaikUniversum wrote: Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai.
Jeigu visata laikyti erdvelaikio visuma - tada nera tokio dalyko kaip "ankstesne" ar "dabartine" visata - tera tik nuolat kintantis dinamiskas erdvelaikio darinys, kuri ir butu galima vadinti visata :-)

hm :) įdomiai :)

Re: Re:

Posted: 2008-12-15 13:27
by Svetimas
senis wrote:
Svetimas wrote: Pvz. jeigu mokslininkai teisingai išmatavo, kad Visata šiuo metu plečiasi vis greitėjančiai ir nežada trauktis, tai šiek tiek kertasi su "Didžiojo Atšokimo" teorija, nes kyla natūralus klausimas: kodėl prieš tai Visata traukėsi ir "atšoko" "Didžiojo sprogimo" pavidalu, jei dabar lyg ir nesiruošia to daryti. :?
Na jeigu yra kazkoks proceso pagreitis, tai dar nereiskia, kad jis turi buti stabilus ir niekada nekintantis.
Sutinku. Man tas nuolat greitėjantis ir amžinas plėtimasis irgi neaiškus: iš kur tada imama energija tam greitėjančiam plėtimuisi? Tačiau iš to neseka, kad dėl to kažkada privalo atsirasti atsirasti neigiamas plėtimosi arba teigiamas traukimosi pagreitis.

Kitas ekspromtu kilęs durnas pamąstymas-klausimas: kaip reikėtų įsivaizduoti subatominių dalelių pvz. elektronų judėjimą erdvėje sudarytoje iš erdvės "atomų". Pvz. kažkada žaidžiau su algoritmais, kurie piešdavo paprasčiausias figūras kompiuterio ekrane, kuris sudarytas iš pikselių (laikykim, jog savotiškų Euklidinės erdvės atomų :) ). Tai man tas ekrano pikseliškumas, atsimenu, šiek tiek nepatikdavo, nes pvz. paprasčiausia tiesi linija (jei ji nėra visiškai horizontali arba vertikali) gaudavosi laužyta, negraži ir kas svarbiausia gana nelengvai tų pikselių pagalba nutaškuojama. Nemanau, kad ir Gamtai, patiktų toks užsiėmimas, kuomet judinant kokį elektroną per erdvės atomus reikėtų skaičiuoti, kur kokį erdvės "atomą" ir kaip užpildyti, kad tai gražiai derėtų su dėsniais. Aišku, minėtas pavyzdys yra Euklidinis, žiauriai primityvus ir supraprastintas požiūris į ervę, bet man įdomu ar ir su kitais ervės modeliais, kuriuose judėjimas suprantamas kaip judančio kūno erdvės koordinačių priklausomybė nuo laiko, neišlenda panašių sudėtingumų Okamo skustuvo požiūriu.

Kitas naivus klausimas dėl erdvės "atomų". Pagal reliatyvumo teoriją erdvės konfigūracija priklauso nuo atskaitos sistemos, t.y. žiūrėdami iš skirtingų viena kitos atžvilgiu judančių atskaitos sistemų, erdvinį materijos išsidėstymą matytumėm vis kitokį. Kyla klausimas: ką tuomet laikyti ervės "atomu", jeigu erdvinis materijos išsidėstymas pagal skirtingas atskaitos sistemas skiriasi? Tam reikalui reikalinga kažkokia absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galėtumėm ervę supikseliuoti ir paskaičiuoti, kokią energiją savyje tas erdvės atomas "talpina". Tai tuomet kokia ta absoliuti atskaitos sistema?

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-15 13:43
by Svetimas
MaikUniversum wrote:sorry, bet čia šnekama apie muziką ar visatą ? :lol:
Apie abu dalykus. :) Reikės Vajėzaus paprašyti, kad visą offtopiką ne apie muziką prie progos iškeltų į kitą temą.
MaikUniversum wrote:Pareikšiu savo nekompetentingą nuomonę.
Na, ir mūsų nuomonės nėra kažkuom jau labai kompetetingos. :) Bent jau aš savosios nelaikau tokia. Taigi, neverta tau taip jau labai kuklintis.
MaikUniversum wrote:Manau, kad mes NIEKO nežinome, kokia buvo ANKSTESNĖ visata iki šio "atšokimo" (Big Bango), jeigu ankstesnė visata apskritai egzistavo, tad ir negalima šios visatos "taisyklių" primesti tai ankstesniajai. Ar aš čia ratą išradinėju ? :D
Na, jeigu laikysime, kad laikas laiko ašyje (jeigu ši laiko ašis realiai turi kažkokią prasmę) neturi pradžios, tai natūraliai kyla klausimas kažkada užduotas E.Kanto: kas begalybę laiko vyko iki dabar? Arba iki Didžiojo Sprogimo (šiek tiek pakeitus ankstesnį klausimą)?
Pulsuojančių Visatų modeliai į tai kaip ir atsakytų, jog Visata visą tą laiką pulsavo (susitraukė-išsipūtė, susitraukė-išsipūtė). Remiantis kasdieniu laiko supratimu, toks atsakymas atrodo labai vaizdus ir aiškus.

Re: Re:

Posted: 2008-12-15 15:00
by senis
Svetimas wrote: Man tas nuolat greitėjantis ir amžinas plėtimasis irgi neaiškus: iš kur tada imama energija tam greitėjančiam plėtimuisi? Tačiau iš to neseka, kad dėl to kažkada privalo atsirasti atsirasti neigiamas plėtimosi arba teigiamas traukimosi pagreitis.
Sutinku,- neseka. Berods as niekur priesingai ir neteigiau. Atvirksciai- sakiau kad viskas gali priklausyti nuo pradiniu salygu.
T.y. sakykim tas pulsavimas galbut yra nestabilus,- tai kad visata kolapsavo jau N kartu,- tai dar nereiskia kad kolapsuos ir N+1 karta.
Bet siaip man atrodo, kad mes su tavimi per toli cia nusivaziavome apie ta LQG modeli, tuoj pralenksime ir LQG astrofizikus :-)
Svetimas wrote: Nemanau, kad ir Gamtai, patiktų toks užsiėmimas, kuomet judinant kokį elektroną per erdvės atomus reikėtų skaičiuoti, kur kokį erdvės "atomą" ir kaip užpildyti, kad tai gražiai derėtų su dėsniais.
Tai as ir nemanau, kad Gamta kazka ten skaiciuoja uzpildant erdves "atomus", lygiai kaip gamta neskaiciuoja kokia, kur ir kaip upes vaga reikia isgrauzti ar per kokias varzas reikia praleisti elektros srove.Tas pats ir su "erdves atomais" :-)
Svetimas wrote: Kyla klausimas: ką tuomet laikyti ervės "atomu", jeigu erdvinis materijos išsidėstymas pagal skirtingas atskaitos sistemas skiriasi?
As tai suvokiu paprastai - erdves "atomas",- tai tiesiog erdves gabaliukas/fragmentas. Kuo cia deta BRT ? Be to ta pati
BRT tampo ta erdve kaip tik nori (pvz. prie juoduju skyliu/skylese). LQG prie to BRT erdves tampymo tik prideda ideja, kad tas
erdves tampymas negali buti begalinis (singuliariniame taske). Kas cia tokio keisto ? Man atvirksciai daug keisciau kai BRT zongliruoja su begalybemis ir net nemirkteli.
Svetimas wrote: Tam reikalui reikalinga kažkokia absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galėtumėm ervę supikseliuoti ir paskaičiuoti, kokią energiją savyje tas erdvės atomas "talpina". Tai tuomet kokia ta absoliuti atskaitos sistema?
Kaip jau tamsta minejote as irgi nesu ekspertas tos LQG, todel negaliu pasakyti ar to modelio veikimui reikalinga absoliuti atskaitos sistema, ar ne. Siaip suprantu i kur lenkiate (i tas senasias gerasias eterio paieskas :-) ). Bet sitoje vietoje as siulyciau mums palaukti ir paziureti ar astronomai atras ta LQG "ispranasauta" sviesos dispersija del erdves atomu,- ar ne. Gal tai ir bus atsakymas i jusu klausima ?

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-15 15:41
by senis
Singuliaras wrote: tai po Big Bango iš singuliarumo turėjo išsirutulioti du skirtingi dalykai: pats erdvėlaikis ir materija. – Kažkaip komplikuota. Juk "du" yra sudėtingiau nei "vienas". Todėl: ne paprasčiau būtų įsivaizduoti, kad po Big Bango Visata vystėsi iš vieno statybinio bloko – tiek pats erdvėlaikis, tiek materija?
Atsakysiu Einsteino zodziais: "Everything should be made as simple as possible, but not simpler". :)

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-19 12:59
by Svetimas
senis wrote:
Svetimas wrote: Kyla klausimas: ką tuomet laikyti ervės "atomu", jeigu erdvinis materijos išsidėstymas pagal skirtingas atskaitos sistemas skiriasi?
As tai suvokiu paprastai - erdves "atomas",- tai tiesiog erdves gabaliukas/fragmentas. Kuo cia deta BRT ? Be to ta pati
BRT tampo ta erdve kaip tik nori (pvz. prie juoduju skyliu/skylese). LQG prie to BRT erdves tampymo tik prideda ideja, kad tas
erdves tampymas negali buti begalinis (singuliariniame taske). Kas cia tokio keisto ? Man atvirksciai daug keisciau kai BRT zongliruoja su begalybemis ir net nemirkteli.
Svetimas wrote: Tam reikalui reikalinga kažkokia absoliuti atskaitos sistema, pagal kurią galėtumėm ervę supikseliuoti ir paskaičiuoti, kokią energiją savyje tas erdvės atomas "talpina". Tai tuomet kokia ta absoliuti atskaitos sistema?
Kaip jau tamsta minejote as irgi nesu ekspertas tos LQG, todel negaliu pasakyti ar to modelio veikimui reikalinga absoliuti atskaitos sistema, ar ne. Siaip suprantu i kur lenkiate (i tas senasias gerasias eterio paieskas :-) ).
Tas pažintinis straipsnelis "Scientific American" žurnale yra gana klaidinantis, nes ten buvo kalbama apie erdvės "atomus", o tai nėra visiškai tas pats, kas erdvėlaikio kvantuotumas. Todėl ne aš, o tas straipsnelis pagal savo prasmę lenkia į tam tikrą kvantuotą "eterį". Dėl to ir kyla neaiškumai: kaip šitas kvantuotas eteris dera su reliatyvumo teorija, kuri istoriškai atsirado, kaip eterio nebuvimo teorija. Kitaip sakant, jeigu vienoje atskaitos sistemoje esančiam stebėtojui erdvė atrodo vienaip, o kitoje atskaitos sistemoje, judančioje tam tikru greičiu pirmosios atskaitos sistemos atžvilgiu, erdvė atrodo jau kitaip, tai kaip, šiuo požiūriu, reikėtų įsivesti ar modeliuoti erdvės "atomus"? Juk jeigu aš apsibrėšiu ervės "atomus" vienos atskaitos sistemos požiūriu, tai kitos atskaitos sistemos požiūriu mano apsibrėžimas gali nebeturėti prasmės (dėl tavo minėto "erdvės tampymosi"). Pvz. 1 m^3 "gabalas" erdvės (su neva 10^N erdvės "atomų") pirmoje atskaitos sistemoje, antroje atskaitos sistemoje jau atrodytų kaip 0,1 m^3. Man atrodo, kad žiūrint iš šitos pusės nelabai išeitų vienareikšmiškai paskaičiuoti, kiek energijos "savyje talpina" tie erdvės "atomai".

Dėl to aš tame straipsnelyje matau arba LQG teorijos perteikimo problemą, t.y. kuomet neitin vykusiai bandoma labai sudėtingą teoriją "išversti" į ne specialistams suprantamą kalbą, arba straipsnelio autorius pats nelabai supranta, kuo jis užsiima. :) Įtariu, kad LQG teorijoje bandoma sumodeliuoti tam tikrą absoliutų kvantuotą erdvėlaikį, kuris ir gamina viską, kas jame juda, t.y. ir tas pačias skirtingas įprastines atskaitos sistemas, iš kurių atskaitos taško mes paprastai žiūrim ir viską suvokiam. Tokiu atveju, į viską reikėtų žiūrėti iš to absoliutaus erdvėlaikio, kuris modeliuojamas, atskaitos taško. Šitas dalykas (ervėlaikio absoliutumas) straipsnelyje nėra akcentuojamas ir todėl spėju, kad jame minimus erdvės "atomus" daugelis skaitytojų įsivaizdavo kaip kažkokius "atomus" erdvės, kurią jie suvokia įprastine buitine (Niutoniškąja) prasme.
senis wrote:Bet sitoje vietoje as siulyciau mums palaukti ir paziureti ar astronomai atras ta LQG "ispranasauta" sviesos dispersija del erdves atomu,- ar ne.
O.K. Galime ir palaukti. Tačiau kad nebūtų taip nyku laukti, galime tarpusavyje surengti ir nedideles lažybas, t.y. ar pavyks astronomams tą spėjamą šviesos dispersiją atrasti, ar ne. Nenorėtum? :wink:

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-19 17:10
by senis
Svetimas wrote: Įtariu, kad LQG teorijoje bandoma sumodeliuoti tam tikrą absoliutų kvantuotą erdvėlaikį
As pasakyciau paprasciau - galbut jie tiesiog bando sukvantuoti erdvelaiki. Jie nieko tame staipsnyje nesneka apie kazkoki absoliutuma,- cia jau jusu "damastymai".
Svetimas wrote: spėju, kad jame minimus erdvės "atomus" daugelis skaitytojų įsivaizdavo kaip kažkokius "atomus" erdvės, kurią jie suvokia įprastine buitine (Niutoniškąja) prasme.
Mokslas uzsiima modeliu TIKRINIMU- ar jie teisingi. Vien isivaizdavimu uzsiima filosofai. Tuo tarpu mes paprasti zmogeliai nesame nei filosofai, nei mokslininkai. Taigi is tokio zurnalo mes galime tik kazka pavirsutiniskai suzinoti, kazka pavirsutiniskai pamastyti ir tiek. Jokiu kalbu apie kazkoki tikresni/gilesni/teisingesni isivaizdavima is to zurnalo medziagos,- ir buti negali. Todel jusu sita pastaba visiskai neturi prasmes, mat tam kad gerai suvokti reikalo esme- turi buti tos srities specialistas. Mes tokie nesame, tame tarpe - nei tu, nei as.
Svetimas wrote: Tačiau kad nebūtų taip nyku laukti, galime tarpusavyje surengti ir nedideles lažybas, t.y. ar pavyks astronomams tą spėjamą šviesos dispersiją atrasti, ar ne. Nenorėtum? :wink:
Nuo kada noras lazintis/nesilazinti patapo argumentu ? Jeigu jau prakalbom apie subjektyvius dalykus - mano atsakymas - ne nenoriu lazintis. Todel, kad paprasciausiai nezinau kuri puse yra teisi (berods as niekur ir neteigiau, kad ta LQG yra teisi).
Ar patenkintas mano atsakymu ? Beje jei toliau pratesti tema apie lazinimasi - as mielu noru susilazinciau klausimu, kad singuliariniu tasku nebuna ir but negali (as uz tai), ir kad si dalyka anksciau ar veliau irodys kazkokia kvantines gravitacijos teorija (man nesvarbu kuri). Aisku as tokiu lazybu pabaigos ko gero galiu ir nesulaukti, tai tokios lazybos ko gero neturetu prasmes :-)

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-22 22:04
by Svetimas
senis wrote:As pasakyciau paprasciau - galbut jie tiesiog bando sukvantuoti erdvelaiki. Jie nieko tame staipsnyje nesneka apie kazkoki absoliutuma,- cia jau jusu "damastymai".
Ir manyčiau gana nuoseklūs "damastymai", nes jeigu nelaikysime, kad erdvėlaikis yra nuo atskaitos sistemų nepriklausantis darinys, tai bandymas jį sukvantuoti, mano supratimu, neturės prasmės.
senis wrote:Mokslas uzsiima modeliu TIKRINIMU- ar jie teisingi. Vien isivaizdavimu uzsiima filosofai. Tuo tarpu mes paprasti zmogeliai nesame nei filosofai, nei mokslininkai. Taigi is tokio zurnalo mes galime tik kazka pavirsutiniskai suzinoti, kazka pavirsutiniskai pamastyti ir tiek. Jokiu kalbu apie kazkoki tikresni/gilesni/teisingesni isivaizdavima is to zurnalo medziagos,- ir buti negali. Todel jusu sita pastaba visiskai neturi prasmes, mat tam kad gerai suvokti reikalo esme- turi buti tos srities specialistas. Mes tokie nesame, tame tarpe - nei tu, nei as.
Tam, kad paklausti, kaip modeliuojami tame žurnale paminėti erdvės "atomai", kuomet pagal reliatyvumo teoriją materijos išsidėstymas erdvėje nėra vienareikšmis ir priklauso nuo atskaitos sistemų, daug proto nereikia. Be to, tokie klausimai net nekiltų, jeigu straipsnelyje tam tikri dalykai būtų šiek tiek tiksliau išdėstyti (būtų užtekę ir poros papildomų patikslinančių sakinių). O prie to paties norėjau pasakyti, kad mokslinių teorijų pernelyg supaprastintas "vertimas" į parastų žmonių kalbą, neretai duoda tik priešingą efektą.
Kas dėl specialistų, tai nereikia savęs taip nuvertinti. Esmės (ne detalių) suvokimas nėra ir neturėtų būti tik specialistų privilegija. Tuo labiau, kad po tuo "tai gali suprasti tik specialistai" kartais galima prakišti ir įvairų fuflo: šarlatanizmus, "diplomų malūnus", beviltiškus projektus ir pan.
senis wrote:
Svetimas wrote:kad nebūtų taip nyku laukti, galime tarpusavyje surengti ir nedideles lažybas, t.y. ar pavyks astronomams tą spėjamą šviesos dispersiją atrasti, ar ne. Nenorėtum? :wink:
Nuo kada noras lazintis/nesilazinti patapo argumentu ? Jeigu jau prakalbom apie subjektyvius dalykus - mano atsakymas - ne nenoriu lazintis. Todel, kad paprasciausiai nezinau kuri puse yra teisi (berods as niekur ir neteigiau, kad ta LQG yra teisi).
Ar patenkintas mano atsakymu ? Beje jei toliau pratesti tema apie lazinimasi - as mielu noru susilazinciau klausimu, kad singuliariniu tasku nebuna ir but negali (as uz tai), ir kad si dalyka anksciau ar veliau irodys kazkokia kvantines gravitacijos teorija (man nesvarbu kuri). Aisku as tokiu lazybu pabaigos ko gero galiu ir nesulaukti, tai tokios lazybos ko gero neturetu prasmes :-)
Lažybos buvo pasiūlymas for fun, ne argumentas. O dėl singuliarinių taškų nenoriu ir aš lažintis, nes irgi kritiškai į juos žiūriu. Vat, galėčiau lažintis, kad iki kokių 2015 m. Higgs'o bozonas Šveicarijoj neseniai pastatyto LHC pagalba, nebus rastas. Gal tokioms lažyboms pasirašytum? :)

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-23 15:55
by senis
Svetimas wrote: Tam, kad paklausti, kaip modeliuojami tame žurnale paminėti erdvės "atomai", kuomet pagal reliatyvumo teoriją materijos išsidėstymas erdvėje nėra vienareikšmis ir priklauso nuo atskaitos sistemų, daug proto nereikia.
As supratau, kad jie ten bando modeliuoti pacia ERDVE,- materijos issidestymas cia nelabai prie ko. Dristu teigti, kad BRT nieko nesneka apie kazkokio erdves fragmento reliatyvuma, kito erdves fragmento atzvilgiu (t.y. BRT nieko nesneka apie pacios erdves struktura ar jos "reliatyvuma")
Svetimas wrote: Vat, galėčiau lažintis, kad iki kokių 2015 m. Higgs'o bozonas Šveicarijoj neseniai pastatyto LHC pagalba, nebus rastas. Gal tokioms lažyboms pasirašytum? :)
Ne, nepasirasyciau, nes nieko doro neismanau apie tuos bozonus :-)

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-23 18:33
by Svetimas
senis wrote:As supratau, kad jie ten bando modeliuoti pacia ERDVE,- materijos issidestymas cia nelabai prie ko.
Tai kas, tavo manymu, yra toji ERDVĖ, jei materijos išsidėstymas čia ne prie ko? :)

Re: Kodėl muzika taip veikia žmones?

Posted: 2008-12-24 19:35
by 7x
Nors visatos atsiradimo klausimas man labai įdomus, bet noriu pasidalinti su jumis šiuo gana išsamiu straipsniu apie muziką:
http://www.economist.com/printedition/d ... D=12795510
Jame aptariamos kelios hipotezės dėl muzikos paskirties, viena jų kažkiek panaši į fizikano, jog muzikos pagalba galima parodyti savo tinkamumą giminės pratesimui.