O kas ką sukelia? Religija glaudesnius ryšius ar jie religiją? Nes jei religija ryšius, tai ji vistiek galų gale didina laimingumą (tegu ir netiesiogiai).D3monas wrote:Kitaip tariant, koreliacija neparodo priežastingumo. Šiuo atveju, religija koreliuoja su laimingumu, bet nėra pirminė jo priežastis. pirminė priežastis, pasirodo, yra glaudesni socialiniai ryšiai.D3monas wrote:religingi žmonės laimingesni ne dėl pačios religijos, bet dėl glaudesnių socialinių ryšių, kurie eina kaip religijos bonusas.
apie religiją, prasmę ir laimingumą
Šiaip jau mąstančio subjekto pilnai laimei socialinių ryšių neužtenka. Reikia prasmės, kad jo tąsymasis nėra bergždžias. O metafizinę prasmę duoda tik religija.D3monas wrote:Tačiau glaudesnius ryšius galima susikurti ir be religijos, todėl ji yra kaip priemonė o ne kaip priežastis laimei atsirasti.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Aš gyvenu dėl malonumo. Vadinkim tai religija jei jau taip norisi.
Taip, žinoma. „Religiją“ aš turiu omeny plačiąja prasme, t.y., faktiškai bet kokią idealistinę filosofiją. Norint gyvent, kad neišnyktų „tauta“ ar „žmonija“, reikia manyt, kad ta žmonija yra vertybė. O „vertybė“ yra metafizinė dvasinė kategorija.Ramzajus wrote:Dar yra visokių panašaus lygio filosofijų ar kitų šiomis dienomis populiarių idėjų (pvz., savęs subordinavimas tautai ar tiesiog gyvavimas "kad žmonija neišnyktų").
Hmm, jeigu žmogus – informacinis subjektas, tai ir tas „malonumas“ turėtų būt informacinis, t.y., dvasinis. Kas tai galėtų būti, pavyzdžiui?Transgresija wrote:Aš gyvenu dėl malonumo. Vadinkim tai religija jei jau taip norisi.
O jeigu malonumas tik kūniškas sensorinis, tai mąstančiam padarui tas turėtų greit nusibosti.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Malonumas būna visoks, nėra griežtos atskirties tarp sensorinio ir dvasinio malonumo. Protas reikalingas tik tam, kad žinoti kaip naudotis malonumu. Pvz. jei rūkysi gal ir jausi malonumą, bet sveikatos sąskaita, kas gali reikšti, kad galiausiai gali žiauriai pralaimėti ir baigti gyvenimą skausme. Tiesa skausmas dažnai reikalingas būtent malonumui kaip tikslui pasiekti. Manau, kad pastangos neturi būti savitikslės. Informacija yra mūsų galvose ir ant popieriaus, nieko tame mistiško. Tiesiog būdas mąstyti-veikti ir komunikuoti.
Na bet protas funkcionuoja pagal logiką – priežastis, pasekmė, bla bla.Transgresija wrote:Protas reikalingas tik tam, kad žinoti kaip naudotis malonumu.
Jeigu malonumas savitikslis, tai iš pradžių gal ir nieko, bet anksčiau ar vėliau protas vis tiek pradės kišti savo trigrašį – o kas iš to? Kur čia priežastis su pasekme? Nafig visa tai...
Taip. Ir pats ponas Dievas nėra jokia mistika – priklauso nuo požiūrio.Informacija yra mūsų galvose ir ant popieriaus, nieko tame mistiško.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Duok man kokios literatūros internetinės apie tą tavo Dievą, gal įtikinsi.
Nėra literatūros. Aš ne skaitytojas, aš rašytojas.
Atvirai pasakius, tai aš gal irgi koks slaptas hedonistinis sektantas? Jaučiuosi laimingas tik todėl, kad galiu daryti darbus, kurie man patinka. Kaip senam kreacionistui, man patinka kūrybiniai darbai, rutina čiulpia. Darbas patinka – jaučiu malonumą ir tiek. O ar yra kokia nors gilesnė prasmė? Anot Huberto, net nežinau.
Jeigu hedonizmas – religija, tai gal reikėtų suformuluoti, kas yra tos religijos Dievas?
Atvirai pasakius, tai aš gal irgi koks slaptas hedonistinis sektantas? Jaučiuosi laimingas tik todėl, kad galiu daryti darbus, kurie man patinka. Kaip senam kreacionistui, man patinka kūrybiniai darbai, rutina čiulpia. Darbas patinka – jaučiu malonumą ir tiek. O ar yra kokia nors gilesnė prasmė? Anot Huberto, net nežinau.
Jeigu hedonizmas – religija, tai gal reikėtų suformuluoti, kas yra tos religijos Dievas?
-
- pradedantis
- Posts: 302
- Joined: 2009-09-22 13:35
Tai jie laimingi, nes jiems laimei jausti užtenka patenkinti tik pačius primityviausius poreikius. Man tai kažkaip sunku laimę derinti kartu su prasmės nebuvimu.mingis wrote:Su tuo nėra jokių problemų, ateizmas laimei neprieštarauja. Gyvūnai juk irgi ateistai, o jeigu jiems neskauda ir yra sotūs – tai ir laimingi.Ramzajus wrote:bedvasis ateistas sako: o aš esu laimingas ir be kažkokios prasmės
Ir iš kur čia taip genialiai ištraukei? Žinoma, tu esi aukščiau argumentacijos, todėl tau pagrįsti to nereikia. Aš ateistas, bet mano gyvenimas turi prasmę. Pagal tave, tai nenormalu? Neįmanoma?mingis wrote:Na, tiesiog prasmė su ateizmu nesiderina. Jeigu jau prasmė, tada ne ateizmas.
Tai tiesiog netiesa. Prasmė yra metafizinė transcendentinė esybė, jeigu nori – antgamtinė. Tikėjimas antgamtiniais reiškiniais nėra ateizmas.D3monas wrote:Aš ateistas, bet mano gyvenimas turi prasmę. Pagal tave, tai nenormalu? Neįmanoma?
Na gerai, gamtinė. Bet nemateriali. Kaip ten ateizme su nematerialumu? Nematerialu – reiškia dvasiška. Tada prasmės turėjimas yra tikėjimas dvasiomis. Vis tiek ne ateizmas.
Tarkime, aš užsibrėžiu savo gyvenimo tikslą – kasdien išgerti penkis bokalus alaus. Štai, turiu gyvenimo prasmę. Ar aš jau ne ateistas?mingis wrote:Tai tiesiog netiesa. Prasmė yra metafizinė transcendentinė esybė, jeigu nori – antgamtinė. Tikėjimas antgamtiniais reiškiniais nėra ateizmas.
Na gerai, gamtinė. Bet nemateriali. Kaip ten ateizme su nematerialumu? Nematerialu – reiškia dvasiška. Tada prasmės turėjimas yra tikėjimas dvasiomis. Vis tiek ne ateizmas.
Nežinau, turbūt tau spręsti.
Čia jau visai ne į mokslo naujienų temą, bet. Nesu aš joks ateizmo specas, bet vienas pilietis kažką porino apie tai, kad tokio reiškinio kaip ateizmas, nei stipriojo (kai tikima Dievo neegzistavimu), nei silpnojo (kai netikima egzistavimu) iš viso nėra. Yra tik agnosticizmas. T.y., gali būti šiek tiek skirtingi reiškiniai žinojimas ir tikėjimas, o jų abiejų antonimas yra tik vienas – nežinojimas. Jeigu tu kažkuo netiki, tai tu tiesiog negali žinoti, kuo tu netiki. Kažkaip taip. Krikščionys Dievu apibrėžia kalbą („iš pradžių buvo žodis“), tai bet kuris kalbantis subjektas jau yra krikščionis, tik jis galbūt to nežino. Ką manot?
Čia jau visai ne į mokslo naujienų temą, bet. Nesu aš joks ateizmo specas, bet vienas pilietis kažką porino apie tai, kad tokio reiškinio kaip ateizmas, nei stipriojo (kai tikima Dievo neegzistavimu), nei silpnojo (kai netikima egzistavimu) iš viso nėra. Yra tik agnosticizmas. T.y., gali būti šiek tiek skirtingi reiškiniai žinojimas ir tikėjimas, o jų abiejų antonimas yra tik vienas – nežinojimas. Jeigu tu kažkuo netiki, tai tu tiesiog negali žinoti, kuo tu netiki. Kažkaip taip. Krikščionys Dievu apibrėžia kalbą („iš pradžių buvo žodis“), tai bet kuris kalbantis subjektas jau yra krikščionis, tik jis galbūt to nežino. Ką manot?
O gal ir tikėjimo tada nėra? Aš žinau, kuo aš netikiu, ne blogiau, nei krikščionys žino, kuo jie tiki.mingis wrote:Čia jau visai ne į mokslo naujienų temą, bet. Nesu aš joks ateizmo specas, bet vienas pilietis kažką porino apie tai, kad tokio reiškinio kaip ateizmas, nei stipriojo (kai tikima Dievo neegzistavimu), nei silpnojo (kai netikima egzistavimu) iš viso nėra. Yra tik agnosticizmas. T.y., gali būti šiek tiek skirtingi reiškiniai žinojimas ir tikėjimas, o jų abiejų antonimas yra tik vienas – nežinojimas. Jeigu tu kažkuo netiki, tai tu tiesiog negali žinoti, kuo tu netiki.
Kai pradedi išsigalvoti žodžių reikšmes, įrodyti galima bet ką. Bet dievas nėra kalba, o kalba nėra dievas. Pasitikrink žodyne.mingis wrote:Krikščionys Dievu apibrėžia kalbą („iš pradžių buvo žodis“), tai bet kuris kalbantis subjektas jau yra krikščionis, tik jis galbūt to nežino. Ką manot?