Lietuva taps civilizuota šalimi, kai...

Pokalbiai prie alaus. Gali kalbėti ir abstinentai, tačiau praras pusę malonumo :)
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2015-05-16 16:02

D3monas wrote:
Augustas wrote:Na, taip. Bet čia klausimas ne apie tai, ar žudyti tokį kiauliškai besielgiantį kaimyną, ar ne. Čia klausimas apie tai, ar ginsitės nuo tokio kaimyno ir kaip ginsitės (t.y., ar kirvis, virtuvinis peilis, savigynai išduotas šaunamasis ginklas yra leistinos ir naudotinos priemonės gynybai nuo tokio kiauliškai besielgiančio kaimyno, ar vis tik leistini vien tik žodiniai protestai, pasyvus pasipriešinimas, pilietinio nepaklusnumo akcijos ir pan.).
Jei man kyla pavojus - stengsiuosi šio pavojaus išvengti. Jei išvengti nepavyksta - stengsiuosi visais įmanomais būdais gintis, tačiau užpuoliko nužudymas būtų tikrai paskutinis punktas sąraše.
Puiku, kad stengsitės gintis visais įmanomais būdais. :thumbsup: O dabar paklausiu labai klastingai: O Tamsta gintis mokate? :ax: Ir dar vienas klastingas klausimas Tamstai: O kur išmokti gintis, jei ne kariuomenėje?
Augustas wrote:Žmogaus gyvybė yra verta tiek hektarų, kad užtektų prasimaitinti ir jam, ir jo mylimiems žmonėms (tėvams, seneliams, jei dar jie gyvi, taip pat žmonai ar vyrui, vaikams, anūkams ir t.t.).
O tėvų ir senelių gyvybės, tokiu atveju, kiek vertos? Regis, čia kalbi apie vieną žmogų, kuris išlaiko išplėstinę šeimą užsiimdamas ūkio veikla. O ką, jeigu žmogus neturi hektarų, tačiau yra nuostabus mokslininkas ar inžinierius? O benamių gyvybės kiek vertos? O turtingų žmonių gyvybės vertos daugiau?
Apskritai čia aš kalbu apie žmogaus poreikį maistui. O maistas iš kur gaunamas? Man regis, iš tų pačių hektarų, kurių nuo užpuoliko ginti Tamsta nenori.
O ką, jeigu žmogus neturi hektarų, tačiau yra nuostabus mokslininkas ar inžinierius? O benamių gyvybės kiek vertos? O turtingų žmonių gyvybės vertos daugiau?
Vis tiek visiems galioja ta pati taisyklė: jiems irgi reikia maisto, o maistas gaunamas iš tų pačių hektarų, kuriuos turi ūkininkai. Tad ir mokslininkai, ir inžinieriai, ir visi kiti neūkininkai turi būti kažkaip (tiesiogiai, pvz., konstruodami ir gamindami žemės ūkio mašinas, ar ne taip tiesiogiai, pvz., gamindami kompiuterius, teikdami medicinos paslaugas ar saugodami tuos pačius hektarus nuo įvairių užpuolikų, įskaitant ir Rusiją) naudingi ūkininkams, kad galėtų gauti maisto iš tų hektarų ir prasimaitinti.

P.S.
O benamių gyvybės kiek vertos?
Benamių klausimas iš vis atskiras ir įdomus klausimas. Ir čia, žinoma, dar vienas klastingas klausimas Tamstai, D3mone: ar benamiai atsiranda ne todėl, kad negynė (ar nemokėjo apginti) savo turto nuo užpuolikų, vagių, sukčių ir panašių niekšų? :ax:
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2015-05-16 20:14

Augustas wrote:Hm, geras klausimas. Tikslių skaičių dabar nepasakysiu, bet principas yra toks: Žmogaus gyvybė yra verta tiek hektarų, kad užtektų prasimaitinti ir jam, ir jo mylimiems žmonėms (tėvams, seneliams, jei dar jie gyvi, taip pat žmonai ar vyrui, vaikams, anūkams ir t.t.). Tai, žinoma, jokiu būdu nereiškia, kad žmogus, pristigęs maisto, turi teisę užpulti kaimyną ir pasisavinti jam (t.y. kaimynui) priklausančias teritorijas. Čia kalbama apie jau turimų hektarų gynybą nuo užpuoliko.

Tai gerėjant žemės ūkio našumui krenta žmogaus gyvybės vertė? Įdomi teorija :)
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2015-05-16 20:37

Vilius wrote:Lietuva yra civilizuota šalis, nes:

2. Ligoninėse (apart kitų vietų) dirba personalas, kuris greičiausiai nenusipirko aukštojo mokslo diplomų
greiciausiai :) plagijavimas ir dedes uzima vis dar svaria vieta lietuvos svietimo sistemoj. nepamirskit pasidometi kaip "pasiskirsto" rezidentai po lietuvos ligonines.
3. Beveik niekada (neskaitant stichijos padarinių) nedingsta elektra
o cia zinoma i ka lygiuosies. jei i vakaru "saujele" kaip RB sake tai lietuvoj velniskai daznai dingsta elektra bet jei i kokia afrikos valstybe tai taip toks reiskinys gali buti vadinamas retas.
anglai turbut nuprotetu jei jiem elektra dingtu bent pora kart i metus. imones tokiais atvejais skaiciuoja milziniskus nuostolius ir tarnybos atsakingos uz tai neiseitu is teismu..
7. Yra veikianti viešojo transporto sistema
ji veikianti? :?
na zinoma i ka lygiuojames..
8. Lietuvos bankų išduotos kortelės priimamos beveik bet kur
nes tos korteles kurias turit galvoj yra ne lietuvos banku o visa ar mastercard ir kitu kompaniju. su lietuvisko banko "cash'ine" kortele jum pasiseks jei bent toj pacioj lietuvoj visi aptarnaus.
p.s. po snoro nesu tikras ar dar kuris bankas lietuvoje palaiko nuosava kortele turbut ant maestro visi pereje tad gal as jau truputi ir "atsilikes".
9. Į Lietuvą siunčia prekes iš daugumos ženklių interneto parduotuvių
zinoma situacija geresne nei su nigerija.
10. Prekybos centruose nepasibaigia ištisos prekių grupės
nes jau senokai nebuvo gandu apie kiausiniu arba cukraus busima deficita.
zinoma tokie ivykiai tai ne ekonomine problema bet socialine :lol:
12. Žmonės (daugmaž) padoriai vairuoja gatvėse
senai buvot kaune?
Galėčiau pratęsti, bet manau, kad supratote mano mintį. Net jei Lietuva ir nepasiekė Vakarų gyvenimo lygio, jai iki jo yra žymiai arčiau, nei daugumai šalių iki Lietuvos lygio.
mintis aiski taciau net tsrs nebuvo "treciojo pasaulio" salis tad cia viskas priklauso nuo to kokiu kampu paziuresi ar pesimistisku ar optimistisku. visada yra blogiau gyvenanciu bet kadangi lietuva priimta i ta rinktine saujele elitiniu valstybiu (es - jei kam neaisku) tai manau lygiuotis ir turetumem tarp siu 28 valstybiu o nesiguosti "kad buna ir blogiau".

tai kas ivyko per 25 metus yra verta visu pagyru kokias tik ir teko skaityti per kovo 11 sukakti . bet kazkodel man susidaro ispudis kad tai tik slogus meginimas save guosti.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2015-05-16 21:01

D3monas wrote:Klausimas Augustui ir Fizikanui (ir kitiems, jei kam įdomu atsakyti į tai): Kiek hektarų, jūsų nuomone, verta viena žmogaus gyvybė? Turėdami šį skaičių galėsime paskaičiuoti kiek žmonių turėtų kare mirti, kad nebebūtų verta ginti Lietuvos. Įdomioji matematika, taip sakant. Arba pinigais galit išreikšti gyvybės kainą, jeigu jums lengviau.
valstybiu teritorijos metam begant keiciasi. ten kur dabar lietuva dar pries 70m buvo lenkija ir vokietija. esme sugebejimas save priskirti vienai ar kitai etninei grupei su panasiomis vertybemis kurios issiugdo is bendros aplinkos kurioje augama ir vystomasi o ne buti prilipusiam prie konkrecios teritorijos. nors zinoma dauguma atveju teritorijos tvarumas gali lemti joje bendrai gyvenanciu zmoniu interesu uztikrinima.
zmogaus verte yra tokia kiek tu uz ja gali gauti savo egoizmui patenkinti. daugumai musulmonu dievas ir sariatas yra vertingesni negu bet kokia gyvybe. daugumai es saliu gyventoju ju laisves ir siuolaikinis demokratijos supratimas yra vertingesni negu to nesuprantanciu zmoniu gyvybes. nkai pasikesinama i viena ar kita tada ir prasideda meginimas issaugoti to kas tavo manymu yra vertingiau nei kito gyvybe.
imant is asmenines patirties (bendraasmeninta patirtimi) tai daugumos zmoniu ir ju artimuju gyvybe yra brangesne nei kokio nors asmens kuris tai kesinasi atimti. kad ir konkreciai tamsta esu isitikines gintumetes ir pats ir gintumet savo seima (pagal galimybes) jei jus kas gatvej uzpultu o ne leistumet tiesiog atimti savo gyvybe kad patenkinti uzpuoliko egoistinius inorius.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2015-05-16 21:24

D3monas wrote:Jei man priklausytų tas žemės plotas - taip ir padaryčiau. Tačiau nesu visos Lietuvos savininkas, todėl šį sprendimą turėtų priimti kiekvienas konkretaus žemės ploto savininkas savarankiškai. Kalbu už save - neįsivaizduoju jokių materialinių išteklių, kurių vertė būtų didesnė nei žmogaus gyvybė. Todėl į karą už hektarus tikrai niekada neisiu. Jei kas nors nori kariauti už savo hektarus (t.y. - jei jiems žmogaus gyvybė yra verta mažiau, nei jų hektarai) - tegu. Jaunuoliai neturėtų būti prievarta mokomi kariauti už hektarus, svetimus ar nuosavus - jokio skirtumo. Nemaža dalis dabar į armiją pašauktų jaunuolių tikrai nenori būti valstybės samdomais žudikais.
kaip manot kuris variantas turi daugiau sansu:
vienas pries desimt uzpuoliku. ar desimt besiginanciu pries desimt uzpuoliku?
kartais ginti tenka ne zeme apie kuria propagandistai tiek sneka bet vertybes kurios sudaro tamstos esybe. ar noretumet kasdien po keleta kartu apsimetineti tikys alachu ir klupoti ant kilimo o zmona kaskart iseinant laukan imuturiuoti kaip kudiki ir to paties linketi savo vaiku kartom?
*islamo sariata ivardinu del didesnio kontrasto nes yra daug zmoniu kurie nemato didesniu priespriesu kitokio tipo autoritarinese visuomenese kaip tarkim rusijoj.
dauguma jaunuoliu pasauktu i kariuomene toli grazu netapa valstybes samdomais zudikais jei jie patys to nenores bet prispyrus reikalui bent jau tures pasirinkima kurio kai kurie gali nebetureti.
Jei man kyla pavojus - stengsiuosi šio pavojaus išvengti. Jei išvengti nepavyksta - stengsiuosi visais įmanomais būdais gintis, tačiau užpuoliko nužudymas būtų tikrai paskutinis punktas sąraše.
kaip jus tikites iveikti geriau pasirengusi ir apmokyta uzpuolika jei atsisakot buti apmokytas kaip elgtis ivykus paskutiniam punktui sarase?
atsargini rata masinoj veziojates? juk ji irgi keiciat tik kai jo prireikia.
O turtingų žmonių gyvybės vertos daugiau?
kad ir kaip amoraliai tai skambetu deja taip.. jie turi daugiau sansu pasisamdyti tai kas juos gelbes istikus problemom nei neturtingi kurie bus palikti savo jegom ir gales kliautis tik tokiais paciais kaip jie.
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2015-05-17 10:41

O turtingų žmonių gyvybės vertos daugiau?
kad ir kaip amoraliai tai skambetu deja taip.. jie turi daugiau sansu pasisamdyti tai kas juos gelbes istikus problemom nei neturtingi kurie bus palikti savo jegom ir gales kliautis tik tokiais paciais kaip jie.
Iš kitos pusės žiūrint, kadangi jie turtingi, tai ir rizikos iškyla didesnės, nei būtų, jei jie būtų neturtingi. Tad, manyčiau, jog galutinis rezultatas išsilygina - iš vienos pusės žiūrint, turtingieji turi daugiau šansų, nes yra turtingi ir gali pasisamdyti tuos, kurie juos ištrauks iš bėdos. Iš kitos pusės, bėdų rizika yra didesnė turtingiems, nei ne tokiems turtingiems. Juk ką norėtų apiplėšti plėšikas - turtingą ar neturtingą, kai kitos sąlygos yra tos pačios?
VYTS wrote:
Augustas wrote:Hm, geras klausimas. Tikslių skaičių dabar nepasakysiu, bet principas yra toks: Žmogaus gyvybė yra verta tiek hektarų, kad užtektų prasimaitinti ir jam, ir jo mylimiems žmonėms (tėvams, seneliams, jei dar jie gyvi, taip pat žmonai ar vyrui, vaikams, anūkams ir t.t.). Tai, žinoma, jokiu būdu nereiškia, kad žmogus, pristigęs maisto, turi teisę užpulti kaimyną ir pasisavinti jam (t.y. kaimynui) priklausančias teritorijas. Čia kalbama apie jau turimų hektarų gynybą nuo užpuoliko.

Tai gerėjant žemės ūkio našumui krenta žmogaus gyvybės vertė? Įdomi teorija :)
Žinoma. :) Gerėjant žemės ūkio našumui, daugėja maisto, daugėja gyventojų. O kur daugiau gyventojų, ten vieno žmogaus gyvybės vertė santykinai mažesnė, nei ten, kur gyventojų mažiau. Nors, aišku, daug kas priklauso ir nuo žemės ūkio technikos pažangos, ir nuo realiai vyraujančios filosofinės sistemos. :)
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2015-05-17 15:43

Augustas wrote: Juk ką norėtų apiplėšti plėšikas - turtingą ar neturtingą, kai kitos sąlygos yra tos pačios?
cia logine klaida. pas turtingus salygos niekada nera tos pacios kaip pas neturtingus. nusikalteliam reikia greito ir saugaus uzdarbio tad jie geriau apiples ta kuris neturi apsaugos nei ta kuris ja turi. pulti silpnesni ir pazeidziamesni yra elementari zinduoliu prigimtis. ne vienas plesrunas nemedzioja uz save stipresnio.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-05-17 21:47

Augustas wrote:O dabar paklausiu labai klastingai: O Tamsta gintis mokate? Ir dar vienas klastingas klausimas Tamstai: O kur išmokti gintis, jei ne kariuomenėje?
Apie ką mes kalbame, gatvės užpuoliką ar karą? Nemoku ir neketinu mokytis žudyti žmonių, nemanau, kad mano CV šitas skill'as praturtintų. Tačiau norint pasitraukti iš buferinės zonos nereikia mokėti gintis, užtenka sėsti į automobilį ir išvažiuoti, arba pėsčiomis, arba dviračiu. Niekas neliepia kariauti ar likti teritorijoje, kurioje vyksta karas.
Augustas wrote:Apskritai čia aš kalbu apie žmogaus poreikį maistui. O maistas iš kur gaunamas? Man regis, iš tų pačių hektarų, kurių nuo užpuoliko ginti Tamsta nenori.
Ant gaublio dafiga hektarų. Jie man neturi priklausyti, kad aš iš jų galėčiau nusipirkti maisto.
Augustas wrote:Tamstai, D3mone: ar benamiai atsiranda ne todėl, kad negynė (ar nemokėjo apginti) savo turto nuo užpuolikų, vagių, sukčių ir panašių niekšų?
Mano subjektyvi patirtis rodo, jog benamiai atsiranda dėl priklausomybių ir negebėjimo/nenoro įsitvirtinti darbo rinkoje. Diskusija ne apie tai.
son wrote:dauguma jaunuoliu pasauktu i kariuomene toli grazu netapa valstybes samdomais zudikais jei jie patys to nenores bet prispyrus reikalui bent jau tures pasirinkima kurio kai kurie gali nebetureti.
mane guodžia ta mintis, kad daugumą jų netaps žudikais, tačiau mokytis žudyti reikės visiems. Ir tai reikės daryti ne savo noru. Jei žmogus nori mokytis žudyti - tegu mokosi, man nuo to nė kiek neskauda. Man netgi labiau patinka, kai visi sadistai sėdi vienoje vietoje, kokiame nors poligone, o ne po gatves vaikšto. Bet, po velnių, tai turi būti asmeninis žmogaus sprendimas, o ne prievolė.
son wrote:kaip jus tikites iveikti geriau pasirengusi ir apmokyta uzpuolika jei atsisakot buti apmokytas kaip elgtis ivykus paskutiniam punktui sarase?
Ar apie gatvės užpuoliką kalbame, ar apie karą? Jei apie karą - aš nekariaučiau. Buferinėje zonoje nelikčiau ir hektarų neginčiau.
son wrote:atsargini rata masinoj veziojates? juk ji irgi keiciat tik kai jo prireikia.
Tikra tiesa, tačiau atsarginis ratas nėra apmokytas žudymui. Jei atsarginiai ratai žudytų žmones - nesivežiočiau jų.
Augustas wrote:Gerėjant žemės ūkio našumui, daugėja maisto, daugėja gyventojų. O kur daugiau gyventojų, ten vieno žmogaus gyvybės vertė santykinai mažesnė, nei ten, kur gyventojų mažiau. Nors, aišku, daug kas priklauso ir nuo žemės ūkio technikos pažangos, ir nuo realiai vyraujančios filosofinės sistemos.
Nupurtė skaitant. Labai krikščioniškai čia pasisakei. Pagal šitą logiką, daugiavaikės šeimos turėtų į karą eiti pirmose linijose, nes jos yra mažiau vertingos, nei bevaikės šeimos? Turi vaikų? Gal kokį vieną parduosi? Daugmaž kainą sumąstyk, turiu aš tų hektarų - galėsime mainus atlikti.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2015-05-17 22:03

Augustas wrote:Žinoma. :) Gerėjant žemės ūkio našumui, daugėja maisto, daugėja gyventojų.
Malthus'inėm sąlygom taip, bet realybėj kitaip ir gyventojų daugėja priklausomai nuo to kiek jie nori susilaukti vaikų ir tai nelabai turi ką bendro su maistu ir žemės ūkiu (pagal demografiją matyt tamsta manytų kad Lietuvoje siautėja badas, o Afrikoje derliaus perteklius?)
Augustas wrote:O kur daugiau gyventojų, ten vieno žmogaus gyvybės vertė santykinai mažesnė, nei ten, kur gyventojų mažiau.
Labai abejoju ar yra apčiuopiamas ryšys.
Veikiau viskas atvirkščiai - kai daugėja maisto, jis tampa ne tokia didelė problema ir už žemę darosi nebeverta numirti. O žmogaus gyvybės vertė priklauso nuo gerovės lygio visuomenėje (į ką įeina ir žemės į ūkis).
Jeigu norėsite atsakyti vėl kvailystėm, please don't.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2015-05-17 22:10

D3monas wrote:Klausimas Augustui ir Fizikanui (ir kitiems, jei kam įdomu atsakyti į tai): Kiek hektarų, jūsų nuomone, verta viena žmogaus gyvybė? Turėdami šį skaičių galėsime paskaičiuoti kiek žmonių turėtų kare mirti, kad nebebūtų verta ginti Lietuvos. Įdomioji matematika, taip sakant. Arba pinigais galit išreikšti gyvybės kainą, jeigu jums lengviau.
Žmogaus gyvybės vertę gali pamatuoti pagal tai už kiek jis pasiryžęs ja rizikuoti (pvz vairuodamas automobilį), kiek visuomenė pasiryžusi išleisti papildomai gyvybei išgelbėti (pvz pasamdant daugiau greitosios pagalbos darbuotojų) arba kiek visuomenei kainuotų papildomos gyvybės išgelbėjimas (jei išleidus papildomai x milijonų statistiškai išgelbėtumėm vienu žmogum daugiau ir visuomenė nenori tiek išleisti, vadinasi ji vertina žmogaus gyvybę mažiau nei x milijonų). Tikrai ne begalinės sumos kaip beskaičiuotum.
D3monas wrote:Tačiau norint pasitraukti iš buferinės zonos nereikia mokėti gintis, užtenka sėsti į automobilį ir išvažiuoti, arba pėsčiomis, arba dviračiu.
Bet kad turėtum kur pabėgti turi būti ir kažkas pasiryžęs kovoti. Gali pasislėpti tik už ne tokių šaunių pacifistų nugaros :) Ar gal manai kad būtų geriausia jei pirmas agresorius užkariautų pasaulį?
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3158
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-05-18 10:10

Demonai, man rodos pats atsakei i savo klausima, kodel zmones i armija ima priverstinai.
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2015-05-18 13:11

VYTS wrote:
Augustas wrote:Žinoma. :) Gerėjant žemės ūkio našumui, daugėja maisto, daugėja gyventojų.
Malthus'inėm sąlygom taip, bet realybėj kitaip ir gyventojų daugėja priklausomai nuo to kiek jie nori susilaukti vaikų ir tai nelabai turi ką bendro su maistu ir žemės ūkiu (pagal demografiją matyt tamsta manytų kad Lietuvoje siautėja badas, o Afrikoje derliaus perteklius?)
Neatkreipėt dėmesio, kad aš jau padariau išlygą šiam savo (maltusiniam) teiginiui. O išlyga yra tokia:
Nors, aišku, daug kas priklauso ir nuo žemės ūkio technikos pažangos, ir nuo realiai vyraujančios filosofinės sistemos.
Tai reiškia, kad ūkininkams, kurie maitina visą šalį, davus traktorius ir kitokias žemės ūkio technologijas, žemės ūkio darbams jau nebereikia tiek daug darbo jėgos, kurią geriausia gauti pagimdžius vaikų, ir todėl jie tiek vaikų nebegimdo. Taip pat tai priklauso ir nuo realiai vyraujančios filosofinės sistemos, nes jei vyraujanti filosofinė sistema (pvz., katalikybė) draudžia naudoti kontraceptikus, tai, savaime suprantama, vaikų skaičius bus didesnis nei ten, kur filosofinė sistema tuos kontraceptikus naudoti leidžia.


P.S.
Augustas wrote:O kur daugiau gyventojų, ten vieno žmogaus gyvybės vertė santykinai mažesnė, nei ten, kur gyventojų mažiau.
Labai abejoju ar yra apčiuopiamas ryšys.
Veikiau viskas atvirkščiai - kai daugėja maisto, jis tampa ne tokia didelė problema ir už žemę darosi nebeverta numirti. O žmogaus gyvybės vertė priklauso nuo gerovės lygio visuomenėje (į ką įeina ir žemės į ūkis).
Jeigu norėsite atsakyti vėl kvailystėm, please don't.
Truputį ne ta tema, kad diskutuotume apie tai. Juolab, kad su Tamstos teiginiu, kad žmogaus gyvybės vertė priklauso nuo gerovės lygio visuomenėje (į ką įeina ir žemės ūkis), iš esmės sutinku.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-05-18 14:32

VYTS wrote:Žmogaus gyvybės vertę gali pamatuoti pagal tai už kiek jis pasiryžęs ja rizikuoti (pvz vairuodamas automobilį), kiek visuomenė pasiryžusi išleisti papildomai gyvybei išgelbėti (pvz pasamdant daugiau greitosios pagalbos darbuotojų) arba kiek visuomenei kainuotų papildomos gyvybės išgelbėjimas (jei išleidus papildomai x milijonų statistiškai išgelbėtumėm vienu žmogum daugiau ir visuomenė nenori tiek išleisti, vadinasi ji vertina žmogaus gyvybę mažiau nei x milijonų). Tikrai ne begalinės sumos kaip beskaičiuotum.
Liuks. Toks pat pasiūlymas, kaip ir Augustui: pirksiu tavo vaiką. Kiek hektarų nori?
VYTS wrote:Bet kad turėtum kur pabėgti turi būti ir kažkas pasiryžęs kovoti. Gali pasislėpti tik už ne tokių šaunių pacifistų nugaros Ar gal manai kad būtų geriausia jei pirmas agresorius užkariautų pasaulį?
Taip jau nutiko, kad žmonės yra būtybės, kurios linkusios bendradarbiauti. Be to, jei kažkas nori kariauti - tegu kariauja (bet be manęs). Net neabejoju, kad prireikus kariauti sadistų ir žudikų atsiras abiejose barikadų pusėse.
fizikanas wrote:Demonai, man rodos pats atsakei i savo klausima, kodel zmones i armija ima priverstinai.
Tu nebejotinai pats pirmas užsirašei į armijos savanorius. Taip? Be to, aš nekėliau klausimo, kodėl žmones į armiją ima priverstinai. Aš sakau, jog to neturėtų būti.

Noriu iškelti klausimą: ar geriau mokytis taikos palaikymo ir konfliktų sprendimo, ar žudymo? Nes dabar šauktinius moko žudymo. Jei būtų mokoma taikos palaikymo ir konfliktų sprendimo - būtų kitokia situacija. Manau, jog reikia ruoštis ne karui, bet konfliktų sprendimui. Protip: žudymas nėra geras konflikto sprendimas.
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2015-05-18 15:30

Liuks. Toks pat pasiūlymas, kaip ir Augustui: pirksiu tavo vaiką. Kiek hektarų nori?
:oops: Per išsiblaškymą praleidau šį pasiūlymą. Tamsta darot prielaidą, kad žmogaus gyvybė yra vertingesnė už jo laisvę. Žmogaus laisvė neparduodama, D3mone. :wink: Tad vaiko parduoti negaliu, nes tai neįmanoma dėl žmogaus turimos laisvės.

fizikanas wrote:Demonai, man rodos pats atsakei i savo klausima, kodel zmones i armija ima priverstinai.
Tu nebejotinai pats pirmas užsirašei į armijos savanorius. Taip? Be to, aš nekėliau klausimo, kodėl žmones į armiją ima priverstinai. Aš sakau, jog to neturėtų būti.
Karų, D3mone, išvis neturėtų būti, bet yra. Ir kol bus konfliktai (įskaitant ir tarpvalstybinius), tol bus norinčių tuos konfliktus (įskaitant ir tarpvalstybinius) spręsti ne taip, kaip norėtųsi Tamstai. O tai reiškia, turime būti pasiruošę ir tokiai įvykių baigčiai, kaip karas. O geresnio būdo pasiruošti karo variantui, kaip šauktiniai, aš nematau.
Noriu iškelti klausimą: ar geriau mokytis taikos palaikymo ir konfliktų sprendimo, ar žudymo? Nes dabar šauktinius moko žudymo. Jei būtų mokoma taikos palaikymo ir konfliktų sprendimo - būtų kitokia situacija. Manau, jog reikia ruoštis ne karui, bet konfliktų sprendimui. Protip: žudymas nėra geras konflikto sprendimas.
Sutinku, kad karas ir žudymas nėra geras konflikto sprendimo būdas. Tai yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kada visos taikios priemonės (tarpvalstybiniam) konfliktui išspręsti jau išsemtos, o tiksliau, kai valstybė-agresorė kažkodėl nenori spręsti konflikto, kurį pati ir pradėjo, taikiu būdu.
P.S. O mokytis taikiai spręsti konfliktus, žinoma, reikia, tam Vilniaus universitete yra įkurtas ištisas institutas (TSPMI), kuriame mokoma, kaip spręsti konfliktus taikiu būdu. Tik bėda ta, kad taikiai įvairius konfliktus išspręsti pavyksta tik tada, kai potenciali agresorė žino, kad kariniu būdu konflikto išspręsti nepavyks. Todėl mes ir turime turėti rimtą kariuomenę su visais kariais - šauktiniais ir profesionalais.
Last edited by Augustas on 2015-05-18 15:52, edited 1 time in total.
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3158
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-05-18 15:38

D3monas wrote:Manau, jog reikia ruoštis ne karui, bet konfliktų sprendimui. Protip: žudymas nėra geras konflikto sprendimas.
Na koks gi priesas bijos pulti, nes toj saly visi pilieciai yra konfliktu sprendimo ekspertai, diplomatai?
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-05-18 15:40

fizikanas wrote:Na koks gi priesas bijos pulti, nes toj saly visi pilieciai yra konfliktu sprendimo ekspertai, diplomatai?
Kodėl šalis turi turėti priešų? Niekas nenorės pulti šalies, kuri gamina tavo kompiuterius, rašo tavo vadovėlius, gamina tavo trąšas, kuria tavo vaistus.
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3158
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-05-18 15:53

D3monas wrote:Niekas nenorės pulti šalies, kuri gamina tavo kompiuterius, rašo tavo vadovėlius, gamina tavo trąšas, kuria tavo vaistus.
Palauk pasimeciau, tu cia trolini dabar ar cia rimtai? :)
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2015-05-18 15:58

D3monas wrote:
fizikanas wrote:Na koks gi priesas bijos pulti, nes toj saly visi pilieciai yra konfliktu sprendimo ekspertai, diplomatai?
Kodėl šalis turi turėti priešų? Niekas nenorės pulti šalies, kuri gamina tavo kompiuterius, rašo tavo vadovėlius, gamina tavo trąšas, kuria tavo vaistus.
Niekas nenori pulti šalies, kuri gamina tavo kompiuterius ar vaistus? :shock: Šventas naivume, tai jau kažkur buvo ir tai netgi dabar tebevyksta. Europoje. :ax:
Post Reply