Turbūt bent jau čia nėra nei vieno skeptiko / ateisto, kuris toks nuo gimimo

Siūlau šioje temoje pasipasakot apie savo praeitį ir ankstesnius tikėjimus, ir kaip jėzus pakeitė tavo gyv.. tfu, kada ir kodėl tapai skeptiku (ateistu?)
Aš visai vaikystėje buvau ateistas

ir netikėjau jokiais dievais, nes taip mokė tėvai. Močiutė kaime, visus kambarius apkarsčiusi šventųjų paveikslais ir kita krikščioniška atributika, man atrodė labai juokingai.
Vėliau prasidėjo nepriklausomybė, į Lietuvą parėjo floodas pseudomokslo ir įvairiausių tikėjimų su new age priešaky. Puoliau viską ryt, ir mažiau, nei per metus many susiplakė budizmo, induizmo, krikščionybės, islamo ir senųjų pagoniškų tikėjimų filosofija, atskiesta new age pamokymais. Tiesa, kuo daugiau domėjausi krikščionybe (nes kažkur perskaičiau, kad tai pati geriausia religija), tuo mažiau man ji tokia atrodė, kol galiausiai spjoviau

ir vis labiau pereidinėjau prie pagonybės bei budizmo. Jėzuitų forume pradėjau varyt tiek ant krikščionių, tiek ant skeptikų (nes jų labai siauros pažiūros ir netiki telegonija

)
Dar nuoširdžiai tikėjau magija, ekstrasensais, numerologija ir beveik visais kitais pseudomokslais. Buvau aršus nacionalistas (na, dar ne skinas..), svarbiau už viską man buvo tautos vertybės ir kitos tuštybės...
Paradoksas, bet galutinai atsisakyt pseudomokslo ir religijų padėjo budizmo filosofija

todėl dar dabar šią religiją labai gerbiu ir laikau bene pačia geriausia. Ne paskutinėj vietoj buvo ir diskusijos su vajėzum - kadangi visą savo tikėjimą aš stengdavausi grįsti racionaliais (man taip atrodė) argumentais ir faktais (

), visas tikėjimo pagrindas man buvo labai greit išmuštas iš po kojų

Na, ir tašką padarė C.Sagan knyga, būtent išmokiusi kritiškai mastyt ir pagalvot - ar tai, ką skaitai, iš tikro tiesa? Nes, kaip jau minėjau, visas mno tikėjimas rėmėsi konstanta "knygose rašoma tik tiesa" ir prisiskaitytų new age knygų krūva.
Tikiuosi, nenuskambėjo, kaip "..o tada jėzus atėjo į mano širdį ir aš pasikeičiau, susitvarkiau šeimyninį gyvenimą, blabla..."
