Kuo mes buvom?

Pokalbiai prie alaus. Gali kalbėti ir abstinentai, tačiau praras pusę malonumo :)
User avatar
Nomad
senbuvis
Posts: 5460
Joined: 2004-04-18 09:50
Location: Kaunas
Contact:

2004-04-22 18:01

Turbūt bent jau čia nėra nei vieno skeptiko / ateisto, kuris toks nuo gimimo :) Siūlau šioje temoje pasipasakot apie savo praeitį ir ankstesnius tikėjimus, ir kaip jėzus pakeitė tavo gyv.. tfu, kada ir kodėl tapai skeptiku (ateistu?) :) :twisted:

Aš visai vaikystėje buvau ateistas :lol: ir netikėjau jokiais dievais, nes taip mokė tėvai. Močiutė kaime, visus kambarius apkarsčiusi šventųjų paveikslais ir kita krikščioniška atributika, man atrodė labai juokingai.

Vėliau prasidėjo nepriklausomybė, į Lietuvą parėjo floodas pseudomokslo ir įvairiausių tikėjimų su new age priešaky. Puoliau viską ryt, ir mažiau, nei per metus many susiplakė budizmo, induizmo, krikščionybės, islamo ir senųjų pagoniškų tikėjimų filosofija, atskiesta new age pamokymais. Tiesa, kuo daugiau domėjausi krikščionybe (nes kažkur perskaičiau, kad tai pati geriausia religija), tuo mažiau man ji tokia atrodė, kol galiausiai spjoviau :) ir vis labiau pereidinėjau prie pagonybės bei budizmo. Jėzuitų forume pradėjau varyt tiek ant krikščionių, tiek ant skeptikų (nes jų labai siauros pažiūros ir netiki telegonija :? )

Dar nuoširdžiai tikėjau magija, ekstrasensais, numerologija ir beveik visais kitais pseudomokslais. Buvau aršus nacionalistas (na, dar ne skinas..), svarbiau už viską man buvo tautos vertybės ir kitos tuštybės...


Paradoksas, bet galutinai atsisakyt pseudomokslo ir religijų padėjo budizmo filosofija :) todėl dar dabar šią religiją labai gerbiu ir laikau bene pačia geriausia. Ne paskutinėj vietoj buvo ir diskusijos su vajėzum - kadangi visą savo tikėjimą aš stengdavausi grįsti racionaliais (man taip atrodė) argumentais ir faktais ( :lol: ), visas tikėjimo pagrindas man buvo labai greit išmuštas iš po kojų :) Na, ir tašką padarė C.Sagan knyga, būtent išmokiusi kritiškai mastyt ir pagalvot - ar tai, ką skaitai, iš tikro tiesa? Nes, kaip jau minėjau, visas mno tikėjimas rėmėsi konstanta "knygose rašoma tik tiesa" ir prisiskaitytų new age knygų krūva.

Tikiuosi, nenuskambėjo, kaip "..o tada jėzus atėjo į mano širdį ir aš pasikeičiau, susitvarkiau šeimyninį gyvenimą, blabla..." :lol:
User avatar
Azuolas
skeptikas
Posts: 591
Joined: 2004-04-18 12:46
Location: Vilnius, Kaunas

2004-04-22 23:21

Nomad wrote:<...>Tikiuosi, nenuskambėjo, kaip "..o tada jėzus atėjo į mano širdį ir aš pasikeičiau, susitvarkiau šeimyninį gyvenimą, blabla..." :lol:
Kaip Jezus išėjo iš mano gyvenimo... :cry:

Na aš nuo vaikystės buvau labai religingas, save laikiau krikščioniu. Taip pat domėjausi kitų tautų mitologijom (šitą dar ir dabar darau). Pirmą kartą suabejojau krikščionybe, kada ėjau pirmosios komunijos. Susikivirčijau su kunigu, nes jis įrodinėjo, kad sielą turi tik žmonės, o aš maniau kad ir visi gyvūnai. Man buvo visiškai nesuvokiama: "kodėl žmonės turi, o gyvūnai neturi?? juk žmonės lygiai tokia pati gamtos dalis kaip ir gyvūnai :/".
Vėliau persimečiau ant new age brudo. pradėjau iš svambalų burti sau ateitį, tikėjau visokiais ten delno burimais, karmos dėsniais ir bla bla. Krikščionybės nemėgau, nes jau buvau pakankamai prisiskaitęs apie kryžiaus žygius, raganų deginimus ir t.t. Be to buvo nesuvokiamas tas faktas, kad krikščionybė nėra vienintelė pasaulio religija, tačiau jų dievas vienintelis.. :/
Na ir galiausiai persimečiau ant pagonybės. Visą new age pradėjau lygiai taip pat smerkti, kaip kad ir krikščionybę (Nereik mums čia visokių kitatautiškų globalizacinių mėšlų!) Kaip kad ir būdamas vaikas, tikėjau, kad visi gyvūnai turi sielą, kad mes esam ne kas kitas, kaip eiliniai gyvūnai, tik evoliucija mums davė kiek didesnes smegenis. Dievu laikiau visą gamtą (dievas = gamta). Vis dar tikėjau paranormaliais reiškiniais.
Galiausiai ginčų su "bedieviais ateistais" ir sagano knygos "demonų apsėstas pasaulis" dėka savo tikėjimą pradėjau vis "mažinti" iki "dievas = gamta. jokių ateivių ir magijos nėra." kol syki Vajėzus nepaklausė "kuo skiriasi dievas-gamta nuo paprasta-gamta?" ar kažkaip panašiai :) ilgai pamąstęs nusprendžiau, kad niekuom...
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2004-04-23 07:07

Na aš tai matyt negalėčiau čia per daug ko papasakoti...

Krikščioniu nepasakyčiau kad buvau. Močiutė kartais liepdavo kartu melstis, sakyti visokias litanijas, bet jau tada man visa tai atrodė gana absurdiška. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl turiu daužytis į krutinę ir sakyti "aš kaltas, aš kaltas, aš kaltas". Nesijaučiau dėl nieko kaltas. Be to, nuo mažens pradėjau skaityti Graikų mitologiją, taip pat apie visokius kasinėjimus Egipte ar Pietų Amerikoje, o juk ten tiek visokiausių dievų minima... Kažkaip pats savaime supratau, kad visos istorijos apie krikščioniškąjį dievą priklauso tai pačiai kateogrijai. Aišku, buvo šiek tiek pragaro baimės, maniau, kad privalau visais tais dalykais tikėti, bet nebegalėjau - skaitymas ir žinios jau buvo padarę savo juodą darbą. Tuo labiau, nebuvau verčiamos to daryti: į bažnyčią nuėjau tik kelis kartus, tačiau net negalėjau suprasti ką tas kunigas po nosimi marmaliuoja. Galvojau tik apie tai, kaip čia atsisėsti kad suolas nenutrintų sėdynės.

Tas dievo egzistavimo klausimas man net nebuvo labai svarbus. Pasauliui, kokį aš jį mačiau tuomet, dievas nebuvo reikalingas, nebuvo jis reikalingas ir man. O visos kalbos apie jį man jau nuo mažens atrodė kaip pasakos. Žodžiu, religija atrodė absurdiška ir beprasmė.

Neatsimenu, kad būtų kamavę ir gyvenimo prasmės klausimai. Visuomet būdavo keista, kodėl žmonės apie tai svarsto, kodėl jie taip nori po mirties gyventi amžinai. Net kai kas nors sakydavo, kad gyvenimo prasmė - grįžti pas dievą ir praleisti amžius jo meilėje, vistiek negalėjau suprasti: tai viskas? Kokia čia prasmė? Visos gyvenimo prasmės, apie kurias žmonės nuolat kalbėjo, man atrodė... Beprasmės.

Kas dėl New age... Manęs ten visiškai netraukė. Buvome, tiesa, sykį su keliais klasiokais nuėją pas kažkokį ekstrasesnsą, jis išmokė pasidaryti virgules. Labai entuziastingai į tai pažiūrėjau, gryžęs namo iš karto jas pasidariau. Po kelių dienų visas entuziazmas išgaravo kai pats sau pripažinau, kad tos virgulės tabaluoja tuomet, kai aš pats to noriu. Užkišau jas kažkur ir daugiau jokiais burtais neužsiėmiau.

Mane paprastai domindavo visai kiti dalykai. Pavyzdžiui, kodėl daiktai juda, kai juos pastumi? Kodėl jie nesustoja baigus stumti? Kodėl šešėlių kontūrai tokie neryškūs? Netgi prisipaišydavau ant popieriaus įvairiausių "amžino" variklio variantų ir kvaršindavau visiems galvas kodėl jie negali veikti. Mėgdavau piešti, tai vis mėgindavau sumaišyti tris pagrindines spalvas ir gauti baltą, po to bandydavau suprasti, kodėl nieko nesigauna. Kitaip sakant, mane visuomet labiau domino tie dalykai, kuriuos galiu patirti pats, kiekvieną dieną. Telepatija ar kiti paranormalūs į šią kategoriją tiesiog nepateko.

Kas dėl pačios mano filosofijos išsivystymo... Kiek save atsimenu, buvau materialistas/deterministras. Tai supratau, aišku, gerokai vėliau, ir dabar galbūt nesu toks griežtas deterministas, kadangi žinau gerokai daugiau, tačiau kiek prisimenu savo vaikystės samprotavimus, jie visuomet buvo su ryškiu materializmo atspalviu. Jau nuo seno galvojau, kad visas žmogaus mąstymas - tai tik visokiausių dalelių sąveikos rezultatas. Šitoks įsivaizdavimas man paprasčiausiai buvo gerokai suprantamesnis už visokias "sielas". Tas mano noras kažką iš tiesų suprasti, manau, padarė didžiulę įtaką mano mąstymui. Net per fizikos pamokas formulių man neužtekdavo (tiesą sakant, jų net neprisimindavau, dėl ko smarkiai nukentėdavo pažymiai), visuomet norėjau daugiau - suprasti ir įsivaizduoti, kaip viskas vyksta, ir kodėl.

Na tai tiek... Nebuvo gyvenime jokių staigių posukių, viskas į savo vietas susidėliojo tiesiog savaime. Tikriausiai todėl, kad daugelį dalykų teko apgalvoti pačiam, ir niekas net nebandė pernelyg agresyviai man brukti savo idėjų.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2004-04-23 11:35

mano tevai buvo netikintys. vaikysteje nemaza dali suvokimo apie pasauli gavau is knygu "mokslas ir visata" bei "zeme ir jos gerybes" [respect]. megau konstruktorius ir visokius eksperimentus su batarejkom, lemputem ir elektrovarikliuskais. kiti du dideli mano dziaugsmai buvo fotoaparatas smena 8m ir tikras :!: mikroskopas. daug musiu/biciu/kt vabalu buvo paaukota pazinimo vardan... [azuole, atleisk man uz tai ;)]. zaidziau sachmatais. neatsimenu, kad buciau susimastes apie religijas.

su krikscionybe susiduriau 3 klaseje. tikyba tada buvo privaloma. kaizkaip man viskas pasirode itartina, nes netilpo i mano pasaulio suvokima. kilo daug klausimu. isidrasines, mokytojo paklausiau "ar nuodeme galvoti blogus dalykus?" atsake "taip. eik ispazinties." tada pirma karta pagalvojau, kad su krikscionybe man ne pakeliui. veliau buvo pasirinkimas tarp tikybos ir etikos. daugiau niekada nebuvau tikybos pamokose. prisipazinsiu, kelis kartus esu pasijautes "kitoks", nes vienintelis klaseje buvau nepriejes komunijos...

niekada nesupratau tikinciu zmoniu. buvo laikas, kai man krikscionybe (ir kt religijos) keldavo pykti [jezuitu diskusiju laikai :P]. kai praejo jaunatviskos aistros pradejau ieskoti psichologiniu paaiskinimu tikejimui. neradau ir... dejau [taska].

likimo ironija: siuo metu lankau kursus kauno archivyskupijos jaunimo centre. ruosiuosi "priimti santuokos sakramenta" :lol:. tiesiog taip reikia :)
laikausi nuomones, kad asmeniniai isitikinimai neturi trukdyti man ir kitiems.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2004-04-23 11:54

liocikas wrote:likimo ironija: siuo metu lankau kursus kauno archivyskupijos jaunimo centre. ruosiuosi "priimti santuokos sakramenta" :lol:. tiesiog taip reikia :)
Vajėj, nepavydžiu :?
Bet jei jau priimi santuokos sakramentą, tai žinai kad įsipareigoji savo vaikus krikštyti bei auklėti katalikiškai?
liocikas wrote:laikausi nuomones, kad asmeniniai isitikinimai neturi trukdyti man ir kitiems.
Aš negalėčiau taip kaip tu... Jei atvirai, tai į bet kokį spaudimą atlikti religines apeigas aš žiūriu kaip į agresiją, ypač jei ją darantys žino apie mano įsitikinimus. Iš tavęs tikriausiai norima pagarbos kitų įsitikinimams, bet ar pats susilauki tokios pačios pagarbos saviesiems?

Na bet aš nežinau visos istorijos, čia tik šiaip pasvarstymas.
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2004-04-23 12:29

Kol kas esu turbut seniausias ish pasisakiusiuju :)

Augau tarybiniais laikais netikinchiuju sheimoje, ir vienintelis salytis su religija buvo bobutes kartais atneshama stachiatikiu komunija ar tai kazhkas panashaus (bobute nebuvo krikshchione, bet kartais nueidavo i cerkve, taip sakant, ish bendrafilosofiniu sumetimu)

I shulios pabaiga prasidejo nepriklausomybe, nauji vejai, religijos, dvasingumai. Pradejau dometis okultizmu, meditacijom. Tiesa, toj srity jokiu rezultatu nepasiekiau. Kuri laika buvau susidejes su krishaitais - kai kurios induizmo idejos paliko manyje ryshku pedsaka :)

Visgi pradejau sau kelti klausima: ar tai, kuo tikiu, nera saviapgaule? Ar visi tie dvasiniai potyriai, nuo kuriu vezha, nera mano paties vaidyba, siekiant pasitenkinimo?

Tokiu budu palengva ir neskausmingai tapau ateistu. O mitologija (turiu omeny tikraja, ne teologu sumislintaja) tebekolekcionuoju iki shiol.
User avatar
Nomad
senbuvis
Posts: 5460
Joined: 2004-04-18 09:50
Location: Kaunas
Contact:

2004-04-23 12:33

Mėgdavau piešti, tai vis mėgindavau sumaišyti tris pagrindines spalvas ir gauti baltą, po to bandydavau suprasti, kodėl nieko nesigauna
Aš irgi tuo užsiiminėjau :lol:

Kas dėl tikybos pamokų, 4-toj klasėj jos buvo privalomos. Aš iš jų pastoviai bėgdavau, kol galiausiai tikybos mokytoja atėjo aiškintis su tėvais į namus. Tėvas, su ja pakalbėjęs, vėliau man pasakė: "Na ir davatka. Gerai kad ir nelankai jos pamokų" :lol: Todėl komunijos irgi nepriėjau kartu su visais.. teko eit 8-oj klasėj, dėl motinos spaudimo. :evil:

bažnyčioj tikrai niekada nesituoksiu. Nekomentuosiu liociko apsisprendimo, nežinau visų priežasčių, čia jo reikalas. Tačiau užuojautą dėl lankomų paskaitų pareikšiu :lol: Pagaliau supratau, apie ką ten rašei :) :)
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2004-04-23 13:47

Ateonas wrote:Bet jei jau priimi santuokos sakramentą, tai žinai kad įsipareigoji savo vaikus krikštyti bei auklėti katalikiškai?
nepazysti manes. as ramiu veidu galiu dar ne tokius dalykus padaryt. su salyga, kad man tai naudinga. siuo atveju nauda yra labai matereali + bus graziu nuotrauku :)
del to isipareigojimo... bejau b...
User avatar
Azuolas
skeptikas
Posts: 591
Joined: 2004-04-18 12:46
Location: Vilnius, Kaunas

2004-04-25 20:12

liocikas wrote:<...> daug musiu/biciu/kt vabalu buvo paaukota pazinimo vardan... [azuole, atleisk man uz tai ;)]. <...>
Heh.. pamatytum kokį aš skaičių vabzdžių esu užmušęs... begalės vabalų mirdavo nuo sieros garų ar nuo karščio ir papuldavo į mano entomologine kolekciją. :) :twisted: Ištiesų nors ir labai žiauriai elgiausi, tai labai praplėtė mano entomologines žinias.


Na žiuriu sutampa tarp visų tas, kad nuo pat vaikystės viskuo domėjomės :)
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2004-04-26 07:58

Oho, nemažai yra Saganą skaičiusių. Aš, prisipažinsiu, tos knygos keliasdešimt puslapių perskaičiau ir daugiau nebeskaičiau - vistiek tuo metu jau mąsčiau panašiai ir kažką naujo joje surasti buvo sunkoka...
User avatar
Nomad
senbuvis
Posts: 5460
Joined: 2004-04-18 09:50
Location: Kaunas
Contact:

2004-04-26 08:00

Be reikalo :) Ten į galą yra įvairių neblogų statistikų bei šiaip informacijos, kad ir apie Rozvelą, satanistus, hipnozę, ateivių grobimus etc.
User avatar
Shiori
pradedantis
Posts: 496
Joined: 2004-04-18 09:07

2004-05-07 09:04

Skaitau ir pavydžiu :oops:
Aš tai vaikystėje nieko nekonstravau ir apskritai niekuo išskirtiniu nepasižymėjau, o dabar tai net hobio normalaus neturiu :( Na gal nebent patinka zhiuret kaip mašinas remontuoja. Nu nsv.
Kažin, kad būti tikru ateistu ar čia būtina dūmavoškes daryti ir drugelius per mikroskopa pažiūrėti? Ar užtektų tik tuos dažus pamaišyti. (Kažkaip lengviau atrodo)
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2004-05-07 09:10

Shiori wrote: Skaitau ir pavydžiu :oops:
Aš tai vaikystėje nieko nekonstravau ir apskritai niekuo išskirtiniu nepasižymėjau
Niekas nera tobulas :)
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2004-06-11 19:54

Sagan... neskaičiau ir vargu bau ar...
Dievas... buvo...išskirtinis čia nesijaučiu. Dabar dar sugrįžtu... vėl nueinu, vėl sugrįžtu... kolkas Jis nepyksta, bet sako - Jo keliai nežinomi... gal ir pyksta :roll: ...
Augau irgi sovietmečiu, bet religingoje šeimoje... Sako, kad nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis... neskaičiavau - kiek nužingsniavau :oops: .
O dėl knygų ir filosofijos - užsikabinau už R. E. Hineline darbelių (gal yra čia fantastikos mylėtojų?). Ypač už "Svetimas svetimame krašte". Po to univerkėje pagavau kablį cinizmui (kinikams) - afig... filosofija!
Nūnai bandau tapti ciniku (nesekasi) :D
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2004-06-14 10:13

Uzhjauchiu jus visus :P :P :P
Manau kad Ramzajaus priezhastis liechia dauguma jusu - maishtas arba priesh sheima arba priesh save...
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2004-06-14 10:38

Moshiah wrote:Manau kad Ramzajaus priezhastis liechia dauguma jusu - maishtas arba priesh sheima arba priesh save...
Mano šeima yra nereliginga, apie kokį maištą čia kalbi?
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2004-06-14 10:50

Ramzajau - ir kiek babkiu ish jo gavai? :D :D :D
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2004-06-14 11:02

Na kopijuoju jusu ideja kad velnias nemokamai nedirba tiksliau jis jums sponsoruoja. :D :D :D
End of topic.
Post Reply