Yra žinoma, kad senovėje (o atsilikėliai - ir dabar) vardams suteikdavo didelę reikšmę. Būdavo manoma, kad vardas turi įtakos žmogaus likimui, iš vardo galima išskaityti charakterį, net reikšmingų įvykių datas ir panašiai. Kai kuriose kultūrose žmogaus vardas buvo laikomas labai reikšmingu atributu magijai. Žinodamas žmogaus vardą, magas galėdavo daryti su juo ką nori - todėl vardai būdavo slepiami. Pavyzdžiui, Australijos aborigenų tarpe.
Visi žinome, kad tam tikros šios kvailybės apraiškos yra išlikusios iki mūsų dienų. Ji taip įaugusi į kraują, kad patys to nejausdami prietarais vadovaujasi net užkietėję skeptikai.
Pavyzdžiui:
Vakaras. Kabakas. Muzika. Prie vieno staliuko sėdi vieniša mergina. Prie kito - vienišas vaikinas. Galiausiai vaikinui atsibosta sėdėti vienam, o ir mergina žvilgsnius mėto... jis persėda prie merginos staliuko. Pirmas sakinys dažniausiai būna "ar nesutrugdysiu" arba "ar galėčiau Jus užkalbinti" ar panašiai. Na, dažnai iš pradžių pastato jai kokteilio, į detales nesigilinsime, čia ne merginų kabinimo pamokėlė. Esmė ta, kad antras sakinys dažniausiai būna "aš Robertas...." arba "Ar galėčiau paklausti, kuo Jūs vardu" ar koks kitoks būdas sužinoti viens kito vardą.
Why the hell tai reikalinga? Ar vardas - pats svarbiausias dalykas, daugiausia lementi žmogaus savybė? Juk vardą turi kiekvienas, nieko šustriau ta mergina neatsakys, ir vaikinas puikiai tai žino. Ji gali būti Zita, Jurga, Stasė, Kornelija ar Svetlana. Koks skirtumas? Tai nieko nesako apie jos įpročius, charakterį, pomėgius, krūtų dydį ir kitus iš tiesų svarbius dalykus. Tačiau giliai į kraują įaugę prietarai skatina vaikiną paklausti būtent vardo - mažiausiai svarbaus dalyko.
Sakysite, vardas reikalingas tam, kad tolimesniame pokalbyje žinotų, kaip kreiptis. Nesąmonė visiška. Jei jie sėdi dviese, kokie kreipiniai reikalingi? Jei vaikinas vietoj "Zita, tavo gražios akys" pasakys "tavo gražios akys", ji nesupras, kam čia skirta (sėdi tik dviese)? Tada ji dūra visiška, tokias reik išmesti iš kabako (che che, juokauju
). Prietarų laikymasis, kaip žinia, yra pavojingas ir veda prie tolimesnių nesusipratimų. Galbūt jei pirmas vaikino klausimas būtų "Ar dažnai prausiesi", ir mergina atsakytų "Ne", jų pažintis tuo gražiai ir pasibaigtų. Tačiau vietoj to sužinojęs tik nieko nesakantį merginos vardą, vaikinas galbūt ir toliau norės su ja palaikyti kontaktus.. bendraus, įsimylės, ir galiausiai sužinos, kad ji - nevala. Jam bus šokas, pabėgs, gailėsis tuščiai praleisto laiko. Merginai taip pat bus šokas, kai vos atsegęs liemenėlę, vaikinas surauks nosį ir dės į kojas. Taip ir kompleksų gali įsivaryti. O viso to buvo galima išvengti, vietoj prietarų vadovaujantis skepticizmu.
Norėdamas kartą ir visiems laikams išrauti įsišaknyjusius prietarus, Fundamentaliosios Klounologijos Instituas paruošė įstatymo projektą, draudžiantį klausti vardo, kol nesi gerai susipažinęs su kitais, svarbesniais aspektais. Vaikinas merginai ir mergina vaikinui vardus pasisako (pagal projekto rekomendacijas) tik po pirmo pasimylėjimo. Vaikinas vaikinui ar mergina merginai (jei heteroseksualios orientacijos) vardus gali pasisakyti po septinto bokalo, arba darydami pachmielą. Jei negeriantys - po dviejų savaičių bendravimo ar pan., čia sunkiau rasti bendrą visiems tinkantį kriterijų.
Ką manote.
