Posted: 2005-09-01 12:19
Mano vardas Protonazijus. Eina jau septinti metai, kai aš nebejaučiu dvasinio ryšio su dievu ir nebetikiu juo. Suprantu, kad sunkiai sergu; nugara nuolat jaučiu kupinus užuojautos praeivių žvilgsnius. Kartais bandau nors trumpam įsivaizduoti, kad dievas yra - bet kai tik atsipalaiduoju, jis vis tiek ima ir dingsta. Man gėda dėl savo luošumo.
Kreipiausi pagalbos į psichoanalitikus; jų padedamas sužinojau, kad tai vaikystės traumos pasekmė. Tačiau gydymas šoko terapija nebuvo sėkingas dėl to, kad nejaučiau pakankamos motyvacijos (taip sakė gydytojas).
Negana to, draugė prieš metus paliko mane, buvau atleistas iš darbo. Pradėjau vartoti alkoholį bei narkotikus. Tikiuosi jūsų padedamas pasveikti, nes jūs esate mano paskutinė viltis. Ačiū.
Kreipiausi pagalbos į psichoanalitikus; jų padedamas sužinojau, kad tai vaikystės traumos pasekmė. Tačiau gydymas šoko terapija nebuvo sėkingas dėl to, kad nejaučiau pakankamos motyvacijos (taip sakė gydytojas).
Negana to, draugė prieš metus paliko mane, buvau atleistas iš darbo. Pradėjau vartoti alkoholį bei narkotikus. Tikiuosi jūsų padedamas pasveikti, nes jūs esate mano paskutinė viltis. Ačiū.