Ar verta pergyventi, jei su tavimi netinkamai pasielgė kitas

[Srovė]

Juozas galbūt tuo mėgaujasi, todėl niekaip negali nustoti čia lankytis. Pats sau įsikalbėjęs, jog yra teisus o kiti klysta, dabar jis turi nuolat čia lankytis, idant palaikyti ir stiprinti šį įspūdį. Tai padeda jam rasti vietą gyvenime ir susikurti solidų savivaizdį. Taip pat jis save tikina, kad jo žinutės galbūt "padės kam nors susiorientuoti gyvenime", kas padeda jam pasijausti reikšmingu ir reikalingu kitiems žmonėms.
Nežinau, kaip kitaip paaiškinti, kodėl save gerbiantis žmogus nuolat lankosi forume, kuriame dalis dalyvių su juo nesikalba visai, dalis subtiliai šaiposi užuot rimtai diskutavę, ir kai kurie likę tyčiojasi atviru tekstu.

Nomad, padaryk pats šio savo paties teksto analize, daug ko išmoksi...
Kažkokios abejonės, tuo pačiu tvirtinimas priešingo, norai, kad kažko kažkur nebūtų; įtarinėjimai paslaptingais grandioziniais tikslais ir neigimas jų, globalios išvados apie tai, kaip niekas neturi to nekadėjo suprasti...
Ramybės, Nomad. Juk tu mane skaitai, kvailiu. Tai prisimink liaudies įšmintį, kuri sako, kad ant kvalų ir silpnų neverta pykti. - Ką iš jų paimsi? Skaityk, kad aš - tai papūga, kuri tarška nesąmoningai. Argi verta ant paukštelio pykti?

O kad aš galiu dar ir gerbti save, tai visai kaip komplimentas skamba. Kur jau?
- Matai, aš kažkaip intuityviai vadovaujuosi principu, kad nesutepa manęs tai, kas iš kitų išeina... gali tyčiotis iš manęs kaip tik nori, man nuo to vidurių nesuka.
Jei tik tu sugebėtum patikėti, kad tokius žodžius rašau norėdamas tau padėti, o ne įžeisti tave...
Viltis durnių (tokių, kokiu laikai mane) motina. Taigi, turiu aš tą viltį, kad tos skaudžios pamokos pravers tau kitoje aplinkoje, kur nebus nei manęs, nei tų, apie kuriuos manai, kad ir jie tyčiojasi iš manęs...

Ramybės!

[Srovė]

Son, turiu atsiprašyti. Tavo šis postas paskutinis puslapyje, iškart versdamas sekantį – jo buvau nepastebėjęs.

a) Juk ką kalbu - aš tai suvokiu. Reiškia, nesuvokimo priežastys ne manyje.

du variantai:
b) arba nemoki pasakyti to ka nori pasakyti
c) arba esi "nesuprastas genijus" t.y. galvoji kad esi teisingas nes nesuvoki (neisigilini neperskaitai) pateikiamu kntraargumentu (arba atsakymu).

Yra ir daugiau variantų:
d) iš tisų esu nesuprastas genijus, ko šiaip jau netvirtinu,
e) nėra čia jokių genealumų iš vis,
f) kalbame ne apie tą pati,
g) kitai pusei yra noras nesileisti į diskusiją, kuri griauna nuostatas,
h) kontraargumentai ne iš tos pačios srities,
j) ...

nesuprask pazodziui bet yra toks posakis: "kai kas nors pasako kad esu kvailys as nusisuku ir nekreipiu demesio kai dar kitas pasako kad as kvailys galiu net isizeisti kad lieku nesuprastas bet kai visi man tai kartoja reikia susiprast kad as gal isties kvailys". tikiuosi suprasi teisingai ir padarysi teisingas isvadas nes cia ne izeist noriu o tik pasakyti kad reiktu bedos ieskoti savy o ne kituose.

Jei aš kvailys, turėčiau būt kvailys visur ir visada, bent jau kai kur ir kitur. Niekur kitur mano kvailumo niekas nėra man prikišęs. - Netgi, kalbant ta pačia tema...
Tą aš ir esu išreiškęs:

Pagalvokit, nejaugi man dėrėtų tokias mintis dėstyti tiems, kurie jas ir be manęs žino? Kokia ir kam iš to nauda būtų? Ar gi ne teisingas čia auditorijos pasirinkimas?

kodel manai kad mes be jusu minciu cia zutumem? kodel tamstos mintys geresnes negu musu?
vienaip ar kitaip tai paspalvina foruma.. siek tiek.

Iš kur trauki, kad aš taip manau? O ir pats tvirtini, kad tai nėra visai blogai... Man netgi aiškios priežastys, kodėk butent skeptikams kitoks požiūris sukelia šoką. Jei nesibaidysit „kaip velnias kryžiaus“ – aš su laiku pasistengsiu jas atskleisti. Tai nėra taip jau vienareikšmiška.

Gal banaliai nuskambės, bet aš myliu jus ir tokius. Tikiu, kad šios mano dėstomos mintys kažkam padės susigaudyti gyvenime.

va toks globejiskas poziuris kai manote jog vienintelis esat teisus ir susigaudes gyvenime nera sveikas. gal deretu pradeti kitaip vertinti save ir aplink esancius negu iskelti savo mastyma auksciau visko ir galvoti kad jus teisus kiti ne.

Čia jau aiškėja, kad absoliutindami vieną klausimą ir priešpastatot jį „visam gyvenimui“. Juk aš beveik nesileidžiu į diskusijas kitokiais klausimais ir kitokiais aspektais, kaip tik tokiais ir ten, ir ta prasme (savo pateikiamo požiūrio) kuri gali kažką konkrečiame kontekste koreguoti ir jūsų visų (skeptikų) atstovaujamą požiūrį į religijų. Taip kad aš ne jus stengiuosi globoti, o apginti jusų nurašinėjamą į šiukšlyną ikimokslinį pasaulėvaizdį.

Taigi, aš turiu pagrindą nepergyventi.

bet is tokiu temu suprantu, kad pergyvenate, nes antraip nekurtumet ju..

Tai pirma tema, kurią pradėjau aš pats. Daugiskaita netinka. Be to, mano emocijos vaidintų čia toli nepirmaeilį vaidmenį. Todėl net nematau pagrindo, nei to neigti, nei patvirtinti.
Juk kalbam apie „su pamazgomis išpilamą ir kūdikį“ - ikimokslinį pasaulėvaizdį, o ne apie Srovę. O dėl savęs – tai tikrai nepergyvenu.

[Snukis]

...Jei aš kvailys, turėčiau būt kvailys visur ir visada, bent jau kai kur ir kitur. Niekur kitur mano kvailumo niekas nėra man prikišęs. - Netgi, kalbant ta pačia tema...

Bandai pasiteisinti savo nepastabumu?

[Srovė]

...Jei aš kvailys, turėčiau būt kvailys visur ir visada, bent jau kai kur ir kitur. Niekur kitur mano kvailumo niekas nėra man prikišęs. - Netgi, kalbant ta pačia tema...

Bandai pasiteisinti savo nepastabumu?

Perdidelis pastabumas taip pat ne dovana...