Aš aikido ~3 metus lankiau - neilgos (10-15 min) meditacijos būdavo prieš kiekvieną treniruotę. Dar kartais ilgesnės papildomai, jei kas labiau užsikabliuodavo už teorinės daliesVilius wrote:Aš taip pat kažkada bandžiau ieškoti dvasinio peno pas budistus... Nepamenu, kad dar kada nors gyvenime būtų taip stipriai "nutirpę" kojos, kaip tada nuo bandymo išlaužti tą dvasingąją sėdėjimo pozą. Gal lankstesni žmonės ir gali atsipalaiduoti taip sėdėdami, bet aš prisimenu tik baisų skausmą sąnariuose. Niūniuoti nesuprantamas dainuškas irgi sekėsi itin prastai. Žodžiu, vos iškentęs iki pertraukėlės sprukau net neatsisveikinęs ir nusprendžiau dvasinio peno ieškoti paprastesniais būdais.
Jokių ten dainuškų nedainuodavom, tik tyli muzika ir... jokių minčių
Tiesa, treneris "išryškino", nes krūptelėdavau, kai jis meditacijos pabaigoje suplodavo rankomis. Na, nubusdavau nuo triukšmo
Nemanau, kad meditacija yra koks tai "dvasinis penas" - psichotechnika ir tiek. Žaidi su savo smegenėlėm.
(Na, dar ir sąnarius pamūčini, kol pripranta.)