Vajezus wrote:Ir kur šioje citatoje kalbama apie tarpines fosilijas tarp egzistuojančių rūšių? Prisipažink - tu net nesupratai, apie ką aš rašiau.
Rodau ant pirštų: "transitional fossils" tame pačiame viki straipsnyje yra apibrėžiamos kaip liekanos organizmų, atspindinčių evoliuciją iš vienos taksonominės grupės į kitą. Pateikiamas pavyzdėlis: "Archaeopteryx was discovered just two years later, in 1861, and represents a classic transitional form between dinosaurs and birds".
O ką tamsta rašinėji? Apie kažkokias mistines pereinamąsias formas tarp egzistuojančių rūšių, a la tarp lašišos ir žirafos. Lašiša neevoliucionavo į žirafą, tai ko tu tikiesi? Kad tau parodys lašišos ir žirafos hibridą?
To make long story short. Žinoma, aš ne biologas (esu architektas, socialinis pedagogas, filosofas, teologas ir pan.). Tačiau apibendrinant tai ką perskaičiau galiu pasakyti taip: evoliucijos teorijos šalininkai daro viską, kad pagrįsti šią teoriją, net falsifikuoja įrodymus (rašiau savo bloge). Jei negalima išvesti vienos rūšies iš kitos (tarkim žmogaus iš beždžionės) sakoma, kad jie abu turi bendrą protėvį. Kadangi vienos rūšies virtimo kita neįrodomas, sakoma, kad vystomasi ne viena linija, o išsišakojama į daugybę šakų, šakelių, kurių daugelis sunyko ir dingo. Sakoma, taip - todėl fosilijų trūksta, be to, kas gali reikalauti, kad visos tarpinės grandys būtų užpildytos fosilijomis? Vienu žodžiu, mokslinė abra-kadabra. Kada fosilijos atradimo laikotarpis rodo, kad rūšis ilgą laiką buvo stabili ir nesikeitė, tada sakoma, kad vyksta mutacija ir šuolis iš vienos rūšies į kitą įvyko per trumpą laiką.
Mano nuomone, taip tik užmėtomos pėdos ir drumsčiamas vanduo, panaudojant daug tarptautinių žodžių ir dar pasišaipant iš tikinčiųjų, kad Dievas sukūrė visatą.
Jau minėjau, kad po žmogaus atsiradimo neatsirado nei viena nauja rūšis ir evoliucija nevyksta. Rūšys prisitaiko prie aplinkos, tačiau instinktas tik padeda rūšiai išlaikyti savo paveldą, kuris yra nekintamas, o ne virsti nauja rūšimi (kaip čia bandė įrodyti Abejoklis ar Mantas su šunimi "dingo"). Kokybinis pasikeitimas įvyko, kai negyva materija virto augalais, kurie turi gyvybę, ar kai augalai virto gyvūnais, kurie turi instinktą, ar gyvūnai virto žmonėmis, kurie turi amžiną sielą ir gali peržengti instinkto ribas, sekdami savo įsitikinimais, yra laisvi. Šio pasikeitimo negali paaiškinti jokie moksliniai dėsniai. Teorijos, kad aplinka tai padarė, yra gryniausia nesąmonė. Aplinka - tai ta pati materija, ar ji gali būti protinga ir turėti sąmonę, sugebėti kažką pakeisti kokybiškai?
Pagal evoliucijos teoriją visos rūšys turėtų būti laikomos neužbaigtomis ir tranzitinėmis, pastoviai kintančiomis. Tačiau taip nėra. Paveldas, perduodamas per genus yra nekintantis, gyvūnai neperduoda savo palikuonims nieko, kas nėra duota iš aukščiau (Dievo duota).
Siūlau pasiskaityti UT, kur aptariamos Dievo savybės (Theory of the Original Image), kūrinijos savybės (Onthology: a Theory of Being) ir žmogaus savybės (Theory of the Original Human Nature), nes jus nustebins šios filosofijos tvarkingumas ir gražumas. Viskas surikiuota kaip matematikoje, jokių drumzlių ar miglos pūtimo į akis. Linkas čia:
http://www.unification-thought.org/neut/Neut00.html