Julia wrote:Tai negi Energijos Tvermes desnis irgi mistika? Juk jis irgi "viska kontroliuoja"?
Energijos tvermės, kaip ir bet koks kitas dėsnis, yra žmonių sukurtas aprašymas,matematikos formulėmis aprašantis kaip kas veikia. O aprašymai ir lieka aprašymais - jie nieko nekontroliuoja.
Julia wrote:? Nesupratau Negi dvasingumas trukdo pazhinti pasauli tokiu, koks jis yra ???
Tam tikra prasme - taip. Trukdo ne mažiau kaip ir bet kokios emocijos ar turimas grožio suvokimas. Mokslininkai neretai turi rinktis iš kelių vienodai galimų hipotezių, ir dažnai nutinka taip, kad pasirenka tą, kuri jiems atrodo elegantiškesnė.
Pavyzdžiui, planetų judėjimas. Galima manyti, kad Saulė ir visos kitos planetos sukasi aplink Žemę kažkokiomis sunkiai nusakomomis kreivėmis. Arba manyti, kad visos planetos sukasi aplink Saulę tiksliomis, gražiomis elipsėmis. Pastarasis variantas daugeliui žmonių atrodo gerokai gražesnis ir tvarkingesnis, taigi jis ir pasirenkamas. Čia toks suprimityvintas pavyzdys, bet maždaug nusako esmę - žmonės dažnai pasirenka tikėti tuo, kas jiems gražu. O, kaip taisyklė, gražu mums dažniausiai tai, kas tvarkinga ir geometriškai tikslu, neretai - simetriška. Dvasingumas taip pat gali įtakoti tą grožio suvokimą, taigi ir tai, ką laikome tiesa.
Kita vertus, dvasingumas, jei aš jį suprantu teisingai, gali ir padėti ieškoti pažinimo. Pavyzdžiui, Einšteiniškas dvasingumas:
Iš Einšteino knygos 'The World As I See It' wrote:You will hardly find one among the profounder sort of scientific minds without a peculiar religious feeling of his own. But it is different from the religion of the naive man. For the latter God is a being from whose care one hopes to benefit and whose punishment one fears; a sublimation of a feeling similar to that of a child for its father, a being to whom one stands to some extent in a personal relation, however deeply it may be tinged with awe. But the scientist is possessed by the sense of universal causation. The future, to him, is every whit as necessary and determined as the past. There is nothing divine about morality, it is a purely human affair. His religious feeling takes the form of a rapturous amazement at the harmony of natural law, which reveals an intelligence of such superiority that, compared with it, all the systematic thinking and acting of human beings is an utterly insignificant reflection. This feeling is the guiding principle of his life and work, in so far as he succeeds in keeping himself from the shackles of selfish desire. It is beyond question closely akin to that which has possessed the religious geniuses of all ages.
Julia wrote:o Buda?
Matei kada nors Budos statulas? Nepasakyčiau kad tas vyrukas badavo.