vovocka wrote: Truputėli primiršau matematiką, gal primintumėte, kam lygi ortogonalių funkcijų suma: i+j+k=?.
Pirmiausia, i,j,k, tai ne funkcijos, - tai
normaliniai (vienetiniai) ortogonalūs (tarpusavy kiekvienas su kiekvienu kitu statmeni)
vektoriai (panašiai, kaip skaliarinių dydžių skaičiavimo vienetai). Su jais pačiais veiksmai kaip ir neturi prasmės. Tai reikštų, kas ir: g(gramas)+cm+q(culonas)... Veiksmais mes, paprastai, užrašome realius santykius tarp tiriamų objektų. Tik tokie veiksmai, kurie išreiškia realiai vykstančių procesų kiekybinius santykius, - turi fizikinę prasmę. Tik tokiais mes drąsiai ir neklystamai galim apskaičiuoti, kokį rezultatą gausim įvykdę būtinas tam rezultatui atsirasti sąlygas. Teoretikai, pagal jau nustatytus realių procesų santykius – sukuria visas potencialiai galimų (tikėtinų) santykių aprašymo variacijas, kas dar niekaip neįpareigoja realybės taip ir elgtis ..., nors, žiūrėk, kai kokie reiškiniai, kad ir visai kitoje srityje – ir vyksta, būtent, pagal taip aprašomas priklausomybes.
Taip kad, veiksmų galima prigalvoti kiek tik lenda; visais galimais - aprašančiais pažintus reiškinius + jiems simetriniais – mes seniai jau mokam žongliruoti. Problema kitame, - kaip nustatyti, kokiais iš jų gali būti aprašomi mums įdomūs (ir šiaip, realiai galintys vykti), dar nevisai suvokti procesai.
O i+j+k=i+j+k , ir ką čia daugiau bepridursi... Nebent, dar ir žodžiais galima būtų pasakyti, kaip tas suminis vektorius orientuotas bazėje i,j,k ir kad jo absoliutinė reikšmė lygi (kvadratinė šaknis iš trijų).
vovocka wrote: Jūs matėt, jūs žinot... Manau nerašote to, ko nežinote?
Būtent taip. Tik nebūtina viską matyti; žinant realybės dėsnius, apie daug ką galima spręsti iš tam tikrų praktiškai nustatytų momentų.
vovocka wrote: Pamąstykit...
Aš jau. Dabar tamstos eilė.
vovocka wrote: Kodėl prieštaraujate sau? Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.
O kuo neįtinka toks pačiam? Juk tokie tai tikrai egzistuoja. Na ir kas, kad jis susideda iš trijų bipolių? - Nuo to tik mums geriau – turim jau žinomą metodiką juos aprašyti. Ar gi būtinai turėtume vaikytis chimerų, kurių nei suvokiame, nei aprašyti mokame?
vovocka wrote: Kas yra dvipolinių galimybių paketas jau suvokėte. Dabar pasinaudokite jogos praktika: jūsų žvilgsnis turi dvi galimybes. Jis gali būti koncentruotas - tuo atveju vienu metu į jūsų dėmesio akiratį papuls tik vienas objektas. Arba jis gali būti panoraminis. Šiuo atveju į jūsų akiratį papuls viskas vienu metu. Tas pats yra ir su kitais analizatoriais. Va jums ir fiziologinis pagrindas kitokiems santykiams tarp objektų.
Jei nepatingėsi, šio forumo net keliose temose rasi mano raginimą klausimus nagrinėti sistemoje, - sąryšyje su visais susijusiais su juo ir kitais klausimais. Tą aš įvardiju kaip visuminį matymą. Tik tam, nereikalinga joga. Joga gali padėti susikaupti, bet daugiau?
Pilną ir išbaigtą aprašymą to, apie ką pats bandai aiškinti - galima atrasti aukštosios algebros kurse, loginėje algebroje, tenzorinio skaičiavimo kurse, Neeuklidinėje geometrijoje ,.. Apgailėtinai atrodo V.L. pagaliukų dėliojimai, taip ir neįsisavinusio matematikos kurso, sergančio vienintelio galinčio (ne)suprasti liga.
vovocka wrote: Kas kaltas, kad matematikai niekad tuo nesidomėjo? Kiekvienam savo.
Tai kad atvirkščiai. Tai tamsta ir V.L. niekad nesidomėjote rimtai matematika ir gamtos mokslais.
vovocka wrote: Sistemą formuoja jos objektai ir santykiai tarp objektų. Patyrinėkit tai. Pvz.:
++=+
--=+
+-=-
-+=-
ir "veidrodinė" sistema:
++=-
--=-
+-=+
-+=+
Paieškokit analogijų su 1 ir 0

.
Tikrai taip yra su sistemom... Tik kam čia vartalioti tris palkutes, kai be jokių problemų jau aprašytos n-matės erdvės (nors niekaip ir neįsivaizduojama, kad tai galėtų būti realiai) , mokama operuoti daugiamatėmis skaičių matricomis,..
vovocka wrote: Srovė wrote:
Juk niekas neimsite įrodinėti ir tvirtinti, kad nuo skaičiavimo sistemos pasirinkimo galėtų keistis realybė, kurią mes vertiname...
Ir dar kaip gali. Ar maža geometrijos modelių, duodančių skirtingus rezultatus? Ar per trumpa fizikos vystymosi istorija, kad palygintumėte, kaip kito įvairūs modeliai? Patyrinėkit kad ir šviesos suvokimą... Nekalbu jau apie Einšteino reliatyvumo teorijos įtaką klasikiniam požiūriui.
Iš to galiu padaryti tik vieną išvadą, kad visuose tuose reikaluose grybauji...
vovocka wrote: Srovė wrote:
O juk tokio skaičiavimo metodo pakanka įvertinti bet kam, tik reikia išmanyti jį ir žinoti, ką skaičiuoji.
Realiai vykstančių procesų jau pažinti dėsningumai ir yra ta logika, pagal kurią mes vėl ir vėl mąstom apie tuos pačius procesus, ir visiškai nesvarbu, kokioje skaičiavimo sistemoje mes tai darom.
O ar nepagalvojote, kad pažintini tik tie procesai, kurių dėsningumai analogiški proto (logikos) dėsniams? Ar nesusimąstėte, kodėl akimis tik regime, bet negalime girdėti? Viskam sava...

Gerai jau, pažiūrėkim į tai, - kaip yra iš tikrųjų. O būtent, juk vienas (kiekvienas) žmogus mąsto apie jo aplinkoje vykstančius procesus. Ir informaciją mąstymui gauna vienas(!) visais fiziškai įmanomais toje aplinkoje būdais – ir gravitacija, ir elektromagnetizmu, ir garso bangom, ir tiesioginio prisilietimo būdu, ir ... Nu gi visiškai nebūtina, kad viskam tam tiktų vienintelis organas.
Ir kaip gi žmogelis galėtų gyvuoti aplinkoje, kur pilna niekaip jo sąmonės (ir pasąmonės) nepasiekiančių procesų? Bet kokiu atveju, mus sudaranti materija sąveikauja su mus supančia materija visais materijai būdingais būdais. Tai kodėl dabar galėtų nebūti žmoguje kažko, kas yra jį supančioje aplinkoje?