Argumentai už dievo egzistenciją ir jų atmetimas

[knakis]

Cia toks issireiskimas pamastymui.
Teistai tiki dievu. Taciau jie zino, kad tiki. Ateistai zino, kad dievo nera.
Kas yra labiau istriges pradineje pozicijoje?

sakyciau teistai-jie kiekviena diena,minute,sekunde laukia dievo,jo apraisku ir t t. kartais sulaukia kokios lenkiskos marijos statulos "kruvinu asaru". pigus triukas,bet tikintiems tai sventa. euforija praeina,ir jie vel tiki. ir niekaip nepasistumeja nors siek tiek i prieki. greiciau atgal. tie "bedieviai" po truputi,bet sekmingai atimineja kazkada buvusius "negincijamus irodymus apie dieva"-pradzioj gyveno ant kalno,bet uzlipe ant kalno nieko nerado,paskui dievulis persikele "uz debesu",bet ir ten nieko nerado,paskui kosmose... cia tik vienas paprastas palyginimas.
ateistai,velgi,i pasakyma "tikek i dieva" paziurejo logiskai-jei nera ne maziausio uzsikabinimo kad jis gali buti,kam isradineti dvirati. padetas taskas dievo "paieskose"-nera jokio pagrindo jam buti. is to seka,kad ateistai net nebuvo nei pradinej,nei dar kazkokioj kitokioj pozicijoje. tuo labiau istrige.

[martynas]

Cia toks issireiskimas pamastymui.
Teistai tiki dievu. Taciau jie zino, kad tiki. Ateistai zino, kad dievo nera.
Kas yra labiau istriges pradineje pozicijoje?

sakyciau teistai-jie kiekviena diena,minute,sekunde laukia dievo,jo apraisku ir t t. kartais sulaukia kokios lenkiskos marijos statulos "kruvinu asaru". pigus triukas,bet tikintiems tai sventa. euforija praeina,ir jie vel tiki. ir niekaip nepasistumeja nors siek tiek i prieki. greiciau atgal. tie "bedieviai" po truputi,bet sekmingai atimineja kazkada buvusius "negincijamus irodymus apie dieva"-pradzioj gyveno ant kalno,bet uzlipe ant kalno nieko nerado,paskui dievulis persikele "uz debesu",bet ir ten nieko nerado,paskui kosmose... cia tik vienas paprastas palyginimas.
ateistai,velgi,i pasakyma "tikek i dieva" paziurejo logiskai-jei nera ne maziausio uzsikabinimo kad jis gali buti,kam isradineti dvirati. padetas taskas dievo "paieskose"-nera jokio pagrindo jam buti. is to seka,kad ateistai net nebuvo nei pradinej,nei dar kazkokioj kitokioj pozicijoje. tuo labiau istrige.

O kaip tu gali rasti minti? Jei dievas yra tobuliausia amziniausia ir tt. mintis jo rasti neimanoma, ji reikia suvokti. O suvokimo irodymai slypi filosofijoje, teologijoje - ne biologijoje ar kitoje mokslo atsakoje.
Man atrodo, kad tu ne taip mane supranti. As nesistengiu irodyti religijos dievo. Tai butu kita tema. As teigiu jog yra pakankamai rimtos priezastis intelektualiai tiketi, jog egzistuoja visatos kurejas.
Kosmologini, ontologini, dizaino ir kitus argumentus uz kurejo egzistavima tikriausiai esi skaites taigi is naujo ju nerasysiu.

[martynas]

lastele buvo maziausia dalele kazkada... Bet mokslas rado dar mazesniu...

Bet nuo to, jau atrastos lastelės savybės nepasikeitė, tik buvo papildytos.
Niutono mechanika vis dar plačiai naudojama, nors šnekant absoliučiai, ji klaidinga, bet tos gaunamos paklaidos yra nereikšmingai mažos.
Nežinau kaip įkalti į panašių diletantų, kaip tamsta, smegenis, kad nauji moklo atradimai nesugriauna jau turimų žinių, o jas papildo.
Jei niutono mechanika naudojama ir yra klaidinga, taigi ji ir yra klaidinga. Naudojimas, naudingumas nepakeicia fakto, kad ji klaidiga. Taip iseina pats teigi, jog mokslas gali vadovautis klaidingomis isvadomis, jei tas klaidingumas yra labai menkas? Yra teisinggos isvados, yra klaidingos. Jeigu ji tik mazai klaidinga, negalima jos laikyti teisinga.
Zinoma naiji atradimai nesugriauna visu turimu senu atradimu:) del to kad tu atradimu labai daug ir jie specifikuoti i tam tikra sriti. Nauji atradimai gali sugriauti tik maza dali senu, dazniausiai tos pacios srities. Netgi realiatyvumo teorija pradeda svyruoti. Jeigu CERN daleliu greitintuve atlikti bandymai nebuvo klaida tai visa fizika tures keistis. Bet cia bus matyti ateityje:) Realiatyvumo teorija paneigianciu ekspermentu buvo ir seniau, taciau jie budavo atmesti, nes realetivumo teorija labai tiko fizikams. Cia pasiskaitymui: http://atsibudimas.ucoz.com/news/kur_ve ... 10-06-21-9
As neteigiu, kad visas mokslas klaidingas. Gal jis teisingas, gal ne, gal tik is dalies. Trecias atvejis labiausiai tiketinas:) As teigiu jog remiantis vien tik mokslu atsakineti i egzistencijos, visko ko prasmes ir panasius egziastencialistinius klausimus yra neprotinga.

[Sokoladas]

As sakau mano manymu, nes kalbu ne apie konkrecius realius, daiktus ar paaiskintus reiskinius.

Ne velnio...

Jei kalbeciau, kad egzistuoja lastele, tada nesakyciau, kad mano manymu ji egzistuoja, nes visi sutiktu, kad ji egzistuoja. Filosofiskuose argumentuose vartoju ''mano manymu'', nes jie nera 100% butinai teisingi mokslo atzvilgiu.

Viskas aisku.

Jie tiesiog geriausiai viska paaiskina. Mano manymu nesumenkina argumentu teisingumo, todel nereikia kabinetis prie bet ko.

Nusisneki...

Sakydamas pasauli turejau omenyje, visus materialius dalykus.
Jeigu tikslas prasme zmoniu ismislas, tada tavo poziuriu neegzistuoja objektyvus geris ir blogis? Tai irgi zmoniu ismislas?

Kiek dar tu cia ikyriai klausinesi? Taip, taip ir yra, jei turi nenugincijamu irodymu, kaip taip nera, pateik. Apsvarstysim.

[knakis]

lastele buvo maziausia dalele kazkada... Bet mokslas rado dar mazesniu...

Bet nuo to, jau atrastos lastelės savybės nepasikeitė, tik buvo papildytos.
Niutono mechanika vis dar plačiai naudojama, nors šnekant absoliučiai, ji klaidinga, bet tos gaunamos paklaidos yra nereikšmingai mažos.
Nežinau kaip įkalti į panašių diletantų, kaip tamsta, smegenis, kad nauji moklo atradimai nesugriauna jau turimų žinių, o jas papildo.
Jei niutono mechanika naudojama ir yra klaidinga, taigi ji ir yra klaidinga. Naudojimas, naudingumas nepakeicia fakto, kad ji klaidiga. Taip iseina pats teigi, jog mokslas gali vadovautis klaidingomis isvadomis, jei tas klaidingumas yra labai menkas? Yra teisinggos isvados, yra klaidingos. Jeigu ji tik mazai klaidinga, negalima jos laikyti teisinga.
Zinoma naiji atradimai nesugriauna visu turimu senu atradimu:) del to kad tu atradimu labai daug ir jie specifikuoti i tam tikra sriti. Nauji atradimai gali sugriauti tik maza dali senu, dazniausiai tos pacios srities. Netgi realiatyvumo teorija pradeda svyruoti. Jeigu CERN daleliu greitintuve atlikti bandymai nebuvo klaida tai visa fizika tures keistis. Bet cia bus matyti ateityje:) Realiatyvumo teorija paneigianciu ekspermentu buvo ir seniau, taciau jie budavo atmesti, nes realetivumo teorija labai tiko fizikams. Cia pasiskaitymui: http://atsibudimas.ucoz.com/news/kur_ve ... 10-06-21-9
As neteigiu, kad visas mokslas klaidingas. Gal jis teisingas, gal ne, gal tik is dalies. Trecias atvejis labiausiai tiketinas:) As teigiu jog remiantis vien tik mokslu atsakineti i egzistencijos, visko ko prasmes ir panasius egziastencialistinius klausimus yra neprotinga.

pabandziau siek tiek uzmesti aki i tos nuorodos teksta. nuobodus,bukas tekstas,tai tiesiog greitai "skrolinau" zemyn,kol akys uzkliuvo uz: "Mokslų daktaro L. Vango pravesti eksperimentai Prinstoune davė pritrenkiančius rezultatus. http://physicsworld.com/cws/article/news/2810.

Eksperimento esmę sudaro tai, kad šviesos impulsai, praleidžiami pro erdvę, užpildyta išretintomis Cezio dujomis, įgavo greitį, kuris 300 kartų viršija šviesos greitį. "
nebera ka pasakyti

[Vajezus]

Realiatyvumo teorija paneigianciu ekspermentu buvo ir seniau, taciau jie budavo atmesti, nes realetivumo teorija labai tiko fizikams. Cia pasiskaitymui: http://atsibudimas.ucoz.com/news/kur_ve ... 10-06-21-9

Argumentavimas anoniminiais šūdsaičiais neįeina į logikos klaidų sąrašą?

[D3monas]

As neteigiu, kad visas mokslas klaidingas. Gal jis teisingas, gal ne, gal tik is dalies. Trecias atvejis labiausiai tiketinas:) As teigiu jog remiantis vien tik mokslu atsakineti i egzistencijos, visko ko prasmes ir panasius egziastencialistinius klausimus yra neprotinga.

Kitaip tariant, teigi, jog atsakinėti į tikrovės klausimus remiantis tikrove yra neprotinga ir, anot tavęs, verčiau reikėtų į tikrovės klausimus atsakinėti remiantis niekuo nepagrįstais, neįrodomais kliedesiais? Stipri pozicija.

O kaip tu gali rasti minti? Jei dievas yra tobuliausia amziniausia ir tt. mintis jo rasti neimanoma, ji reikia suvokti. O suvokimo irodymai slypi filosofijoje, teologijoje - ne biologijoje ar kitoje mokslo atsakoje.

Arba pateik žodžių "dievas", "suvokti" bei "mintis" apibrėžimus, arba nešnekėk nesąmonių. Tai, ką tu sakai, rodo, jog turi stiprų asmeninį požiūrį, kuriame šių sąvokų apibrėžimai yra visiškai kitokie, nei įprastai naudojami, todėl nesupažindinęs su sąvokomis nelabai ką ir pasakai. Kitaip tariant, tavo žodžiai yra tušti.

As teigiu jog yra pakankamai rimtos priezastis intelektualiai tiketi, jog egzistuoja visatos kurejas.

Ne, nėra priežasčių tikėti, jog egzistuoja Visatos kūrėjas.

Kosmologini, ontologini, dizaino ir kitus argumentus uz kurejo egzistavima tikriausiai esi skaites taigi is naujo ju nerasysiu.

Šie argumentai yra įdomūs, tačiau nepagrįsti, todėl tikrai nesivargink jų kartoti.

[martynas]

As sakau mano manymu, nes kalbu ne apie konkrecius realius, daiktus ar paaiskintus reiskinius.

Ne velnio...

Jei kalbeciau, kad egzistuoja lastele, tada nesakyciau, kad mano manymu ji egzistuoja, nes visi sutiktu, kad ji egzistuoja. Filosofiskuose argumentuose vartoju ''mano manymu'', nes jie nera 100% butinai teisingi mokslo atzvilgiu.

Viskas aisku.

Jie tiesiog geriausiai viska paaiskina. Mano manymu nesumenkina argumentu teisingumo, todel nereikia kabinetis prie bet ko.

Nusisneki...

Sakydamas pasauli turejau omenyje, visus materialius dalykus.
Jeigu tikslas prasme zmoniu ismislas, tada tavo poziuriu neegzistuoja objektyvus geris ir blogis? Tai irgi zmoniu ismislas?

Kiek dar tu cia ikyriai klausinesi? Taip, taip ir yra, jei turi nenugincijamu irodymu, kaip taip nera, pateik. Apsvarstysim.

Kiekvienas žmogus turi teisumo ir neteisingumo pojūtį. Žmogžudystė, melas, vagystė, amoralumas visais laikais buvo laikomi netinkami. Iš kur daugiau galėjo atsirasti šis blogio ir gėrio pojūtis, jei ne iš Šventojo Dievo?Jei jis neatsirado is dievo ar aukstesnes nematerialios bet butinai moraliai tobulos butybes, tai mes negalime sakyti, kad hitleris ar stalinas elgesi blogai vykdidami holokausta, genocida ir kitus musu supratimu moraliai blogus dalykus. Daugiausi ka galime pries juos pastatyti, tai subjektyvia savo nuomone. Tai butu tika nuomoniu skirtumai. Galime sakyti jog jie elgesi nemadingai ar kad ju elgesys mane liudina, taciau negalima teigti jog jie elgesi blogai. Jei sakysi, kad jie elgesi blogai, tai bus tik subjektyvi tavo nuomone. O subjektyvi nera objektyvi.

[D3monas]

Kiekvienas žmogus turi teisumo ir neteisingumo pojūtį. Žmogžudystė, melas, vagystė, amoralumas visais laikais buvo laikomi netinkami. Iš kur daugiau galėjo atsirasti šis blogio ir gėrio pojūtis, jei ne iš Šventojo Dievo?

Moralė, gėrio ir blogio supratimas, - evoliucinės prigimties. Šie reiškiniai, iki tam tikro lygio, būdingi visiems bendruomeniniams gyvūnams. Šimpanzės taip pat pyksta, kai mato neteisybę, pavyzdžiui - nelygiai padalintą maistą. Nėra "gėrio" ar "blogio" iš savęs, viskas yra nuspalvinta pagal naudingumo individui bei jo grupei prizmę. Kitaip tariant: tai, kas gerai Jonui, ne būtinai bus gerai kaimui, kuriame Jonas gyvena. Taip pat, tai kas gerai kaimui, kuriame gyvena Jonas, ne būtinai bus gerai kaimui, kuriame gyvena Petras. Jonas mano, kad Petras blogas. Petras mano, kad Jonas blogas. Objektyvaus "gėrio" čia nėra. Dėl globalizacijos ksenofobija nustoja būti stiprus rodiklis žiūrint į "gėrį", todėl atsiranda tokios idėjos kaip utilitarizmas. Visgi, tai tas pats principas, tik pritaikytas save suvokiant kaip platesnės grupės narį. Apie tai, kaip mūsų "dievo duota" moralė iš tiesų turi įvairių spragų bei pokštų, galima pasiskaityti gilinantis į traukinio problemą.

Jei jis neatsirado is dievo ar aukstesnes nematerialios bet butinai moraliai tobulos butybes, tai mes negalime sakyti, kad hitleris ar stalinas elgesi blogai vykdidami holokausta, genocida ir kitus musu supratimu moraliai blogus dalykus.

Objektyviai, jei Hitleriui ar Stalinui būtų pasisekę iki galo įgyvendinti savo idėjas, jos būtų laikomos teisingomis. "Geriečiais" būna nugalėtojai, nes jie išlieka ir gali populiarinti savo požiūrio tašką. Dabartinių neonacių akyse Hitleris elgėsi gerai, pavyzdžiui. Jų požiūrį laikome neteisingu, nes juo nesidalina didžioji dauguma Pasaulio populiacijos, tačiau jei taip nutiktų, kad visas Pasaulis staiga pradėtų žavėtis neonacizmu, tai ir "gėriečiai" pasikeistų.

Jei sakysi, kad jie elgesi blogai, tai bus tik subjektyvi tavo nuomone. O subjektyvi nera objektyvi.

Teisingai. Jei nuomonės subjektyvi, tai ji yra subjektyvi. Ši tautologija yra tautologija. Bet, kalbant apie gėrio ir blogio objektyvumą, reikėtų kalbėti apie įgimtus mechanizmus, kurie reguliuoja mūsų suvokimą šiais klausimais. Vėlgi, grįžtame prie traukinio problemos, kurią tamstai derėtų paskaityti.

[martynas]

Kiekvienas žmogus turi teisumo ir neteisingumo pojūtį. Žmogžudystė, melas, vagystė, amoralumas visais laikais buvo laikomi netinkami. Iš kur daugiau galėjo atsirasti šis blogio ir gėrio pojūtis, jei ne iš Šventojo Dievo?

Moralė, gėrio ir blogio supratimas, - evoliucinės prigimties. Šie reiškiniai, iki tam tikro lygio, būdingi visiems bendruomeniniams gyvūnams. Šimpanzės taip pat pyksta, kai mato neteisybę, pavyzdžiui - nelygiai padalintą maistą. Nėra "gėrio" ar "blogio" iš savęs, viskas yra nuspalvinta pagal naudingumo individui bei jo grupei prizmę. Kitaip tariant: tai, kas gerai Jonui, ne būtinai bus gerai kaimui, kuriame Jonas gyvena. Taip pat, tai kas gerai kaimui, kuriame gyvena Jonas, ne būtinai bus gerai kaimui, kuriame gyvena Petras. Jonas mano, kad Petras blogas. Petras mano, kad Jonas blogas. Objektyvaus "gėrio" čia nėra. Dėl globalizacijos ksenofobija nustoja būti stiprus rodiklis žiūrint į "gėrį", todėl atsiranda tokios idėjos kaip utilitarizmas. Visgi, tai tas pats principas, tik pritaikytas save suvokiant kaip platesnės grupės narį. Apie tai, kaip mūsų "dievo duota" moralė iš tiesų turi įvairių spragų bei pokštų, galima pasiskaityti gilinantis į traukinio problemą.

Jei jis neatsirado is dievo ar aukstesnes nematerialios bet butinai moraliai tobulos butybes, tai mes negalime sakyti, kad hitleris ar stalinas elgesi blogai vykdidami holokausta, genocida ir kitus musu supratimu moraliai blogus dalykus.

Objektyviai, jei Hitleriui ar Stalinui būtų pasisekę iki galo įgyvendinti savo idėjas, jos būtų laikomos teisingomis. "Geriečiais" būna nugalėtojai, nes jie išlieka ir gali populiarinti savo požiūrio tašką. Dabartinių neonacių akyse Hitleris elgėsi gerai, pavyzdžiui. Jų požiūrį laikome neteisingu, nes juo nesidalina didžioji dauguma Pasaulio populiacijos, tačiau jei taip nutiktų, kad visas Pasaulis staiga pradėtų žavėtis neonacizmu, tai ir "gėriečiai" pasikeistų.

Jei sakysi, kad jie elgesi blogai, tai bus tik subjektyvi tavo nuomone. O subjektyvi nera objektyvi.

Teisingai. Jei nuomonės subjektyvi, tai ji yra subjektyvi. Ši tautologija yra tautologija. Bet, kalbant apie gėrio ir blogio objektyvumą, reikėtų kalbėti apie įgimtus mechanizmus, kurie reguliuoja mūsų suvokimą šiais klausimais. Vėlgi, grįžtame prie traukinio problemos, kurią tamstai derėtų paskaityti.

Cia musu nuomones kardinaliai skiriasi:) Traukinio problema apibendrinus gautusi ar egzistuoja blogis vardan gerio. Arba nemoralus pasirinkimai siekiant didesnes morales. Vienareiksmiskai ne. Kaip pavyzdzius patekciau kara del taikos, seksa del nekaltybes. Tai nesuderinami dalykai. Ziurint is zmogiskosios naturialistines pozicijos Jei reikia rinktis tarp dvieju blogybiu logiska rinktis mazesne, o jei nedarysi nieko busi atsakingas uz nutikusia blogesni varianta, taciau, kai kalbama apie zmogaus givybe kas tum kad galetum spresti kas gyvens kas ne? Ar tas storulis kuri paaukosi numetes po traukiniu isgelbesi kitus penkis buvo maziau vertas gyventi, tik todel kad jo vieno givybe lyginant su 5 penkios yra maziau? Poziuris, kad reikia ji paaukoti siekiant isgelbeti kitus penkis turi nesuderinamumu, taciau as esant tokioms duotoms salygoms kurias kelia teiginys elgciasi, taip pat, kaip tu. As paaukociau viena, taciau neteigciau, kad tai buvo moralu, pagal duotas pradines nepakeiciamas salygas tai buvo amorali neisvegiamybe. Bet tada kyla klausimas. kodel as taip pasirinkau? O atsakymas tik patvirtina objektyvios morales egzistavima. kodel? reikia paklausti saves, kodel pasirinkau isgelbeti penkis apart vieno. O todel, kad zmogaus givybe yra sventa. O penki sventi dalykai sventesni uz viena. Taip veikia daugumos logika. O is kur mes zinome, kad givybe sventa ir negalima zudyti? is evoliucijos? ziurint evoliuciskai, zmoniu ir taip per daug zemeje, tagi butu geriau isgelbeti tik viena o ne 5. Juk niekas nesuzinos ir neteis manes uz tai:)
Tavo pavyzdziai apie simpanzes nekokie:) Skirk ''moraluma iki tam tikro lygio'' nuo inkstinktu.
Moralumas ira iskirtinai priskiriamas zmonems.
Su Jonu ir Petru galiu pakomentuoti sitaip. Jei Jonas ir Petras elgtusi pakal krikscioniskojo dievo i kuri aisku abu netiki nurodymus, tai jei negaletu elgtis taip, kad petras butu blogas jonui ir atvirksciai. ''Mylek savo artima, kaip save paty'' artimas cia yra bet kuris kitas zmogus. Taigi jie elgiasi savanaudiskai. Subjektyviai gerai. Jei elgtusi objektyviai gerai, jie nebutu blogi vienas kito atzvilgiu. Be to jie kaip ir nieko neprarastu, nes ivyktu atsisakymo (praradimo) bei davimo (gavimo) mainai. Galima sakyti, kad jonas nezino kas gerai petrui. Tai gali buti teisybe, todel krikscionybe, kaip ir teise turi doktrinas kuriu reikia laikytis, kad zmogus savo nezinojimu negaletu pakenkti kitam zmogui.
Jeigu komentuosi, tik nesakyk, kad krikscionybe pikta religija:) Ji pagrysta meile, taigi negali buti pikta ar bloga. Visus kitus komentarus priimsiu:)

[D3monas]

Traukinio problema apibendrinus gautusi ar egzistuoja blogis vardan gerio.

Šiuo atveju traukinio problemą pasirinkau kaip iliustraciją įgimtiems ir evoliucijos eigoje atsiradusiems mechanizmams, kurie lemia moralinius sprendimus, pademonstravimui. Atsiprašau, kad neaiškiai tai išreiškiau. Tikiuosi, dabar tai suprasite.

Tavo pavyzdziai apie simpanzes nekokie:) Skirk ''moraluma iki tam tikro lygio'' nuo inkstinktu

Mano pavyzdžiai adekvatūs minčiai perteikti. O mintis ta, jog elgesio normos bendruomenėje, kurias vadiname morale, nėra unikalios žmonėms. Šimpanzių reakcija demonstruoja tuos pačius mechanizmus, kurie stebimi žmonėse, skiriasi tik jų sudėtingumas. Kalbant apie žmogaus elgseną, vengiama žodžio "instrinktas" (nes žmonės linkę susireikšminti), tačiau kuo toliau, - tuo daugiau duomenų rodo, jog elgsena yra daug labiau įgimta, nei kai kuriems norėtųsi manyti. Moralės normos - ne išimtis. Žinoma, jei tamsta norite suromantizuoti biologiją ir užsidengti akis įrodymams - prašom. Tačiau tokiu atveju nesitikėkite, kad į tamstą bus kreipiamas dėmesys.

Jei Jonas ir Petras elgtusi pakal krikscioniskojo dievo i kuri aisku abu netiki nurodymus, tai jei negaletu elgtis taip, kad petras butu blogas jonui ir atvirksciai.

O jei, tarkime, Jonas yra protestantas, o Petras - katalikas. Istorinis laikas - vykstant eilinei religinei schizmai. Gana dažnai dievoti žmonės vieni kitus skerdė dėl to paties dievo, į kurį abu įsitikėję. Toks Polonijus iš Hamleto gerai pasakė: "seniai įrodyta, jog dievotu veidu ir šventeiviška elgsena galima patį velnią paslėpti".

Jeigu komentuosi, tik nesakyk, kad krikscionybe pikta religija:) Ji pagrysta meile, taigi negali buti pikta ar bloga. Visus kitus komentarus priimsiu:)

Pikta? Galiu nesakyti, nes faktai kalba už save. Bet pasakysiu, kad tai kvaila religija, kaip ir visos kitos.

[VYTS]

kalba už save. Bet pasakysiu, kad tai kvaila religija, kaip ir visos kitos.

Privertė nusišypsoti šitas:

Bishops Against Iraqi Freedom - The United Methodist Church in the US is led by useless whining anti-Americans from whom one can expect no serious moral guidance. 96 United Methodist bishops called the liberation of Iraq "unjust and immoral". Another bishop called the liberation "morally lamentable" and "theologically reprehensible.

Ironiška, kad ateistas smerkiantis kirkščionių žiaurumus smerkia ir nenorą kariauti. Gal visgi krikščionybė ne tokia bloga?

[martynas]

Traukinio problema apibendrinus gautusi ar egzistuoja blogis vardan gerio.

Šiuo atveju traukinio problemą pasirinkau kaip iliustraciją įgimtiems ir evoliucijos eigoje atsiradusiems mechanizmams, kurie lemia moralinius sprendimus, pademonstravimui. Atsiprašau, kad neaiškiai tai išreiškiau. Tikiuosi, dabar tai suprasite.
Prigimtinis įstatymas siaurąja prasme nėra įgimtas, nes jo turinys, susidedantis iš principu bei priesaku apie tai, ka reikia daryti ir ko reikia vengti, nera igimtas, o įgimtas yra protas, t.y. sugebejimas paznti principus bei priesakus, sudarančius prigimtini istatyma. Protu naudojantis gali susiformuoti skirtingos moralines vertybes, tacau smegenys tik irankis kuriuo mes pazystame morale, o kaip zinia nera vienodu zmoniu, taigi ir susiformavusios moralines vertybes, gali skirtis.

Tavo pavyzdziai apie simpanzes nekokie:) Skirk ''moraluma iki tam tikro lygio'' nuo inkstinktu

Mano pavyzdžiai adekvatūs minčiai perteikti. O mintis ta, jog elgesio normos bendruomenėje, kurias vadiname morale, nėra unikalios žmonėms. Šimpanzių reakcija demonstruoja tuos pačius mechanizmus, kurie stebimi žmonėse, skiriasi tik jų sudėtingumas. Kalbant apie žmogaus elgseną, vengiama žodžio "instrinktas" (nes žmonės linkę susireikšminti), tačiau kuo toliau, - tuo daugiau duomenų rodo, jog elgsena yra daug labiau įgimta, nei kai kuriems norėtųsi manyti. Moralės normos - ne išimtis. Žinoma, jei tamsta norite suromantizuoti biologiją ir užsidengti akis įrodymams - prašom. Tačiau tokiu atveju nesitikėkite, kad į tamstą bus kreipiamas dėmesys.
Cia daroma didele klaida. Is esmes tu aiskini mechanizma, o ne priezasti. Ka reiskia igimta? ta prasme visiems bendra? objektyvi! Pats ka tik patvirtinai, jog egzistuoja objektyvi morale. Jeigu igimta reiskia tai budingai visiems gimusiems.(visiems homo sapiens). Jei tai budinga visiem, tai yra objektyvu. Gali skirtis to objektyvumo suvokimas, naudojant jo suvokimo yranki prota, pasikortosiu, todel, kad nera vienodu zmoniu. Aisku aplinkybes, socialine aplinka bei kiti veiksniai turi itakos.

Jei Jonas ir Petras elgtusi pakal krikscioniskojo dievo i kuri aisku abu netiki nurodymus, tai jei negaletu elgtis taip, kad petras butu blogas jonui ir atvirksciai.

O jei, tarkime, Jonas yra protestantas, o Petras - katalikas. Istorinis laikas - vykstant eilinei religinei schizmai. Gana dažnai dievoti žmonės vieni kitus skerdė dėl to paties dievo, į kurį abu įsitikėję. Toks Polonijus iš Hamleto gerai pasakė: "seniai įrodyta, jog dievotu veidu ir šventeiviška elgsena galima patį velnią paslėpti".
Protestantybe ir katalikybe yra krikscionybes sakos:) Zmogaus blogi poelgiai, nedaro blogos pacios religijos! Jeigu prisidengdami religija zmones zudo, tai nereiskia, kad religija liepia jiems zudyti. Tu bent zinai, kad bent jau krikscionybes kertinis akmuo yra meile? Jeigu as zudysiu is meiles, tai bus tik neteisingas mano meiles interpretavimas, o ne pacios meiles mokymas.

Jeigu komentuosi, tik nesakyk, kad krikscionybe pikta religija:) Ji pagrysta meile, taigi negali buti pikta ar bloga. Visus kitus komentarus priimsiu:)

Pikta? Galiu nesakyti, nes faktai kalba už save. Bet pasakysiu, kad tai kvaila religija, kaip ir visos kitos.

As nesakau, kad religingi zmones yra butinai geresni uz netikincius, nes kaip jau isiaiskinome egzistuoja igimta (as manyciau labiau tiktu zodis suteikta) objektyvi morale. Taigi tu net netikedamas dievu turi savyje iskiepyta morales suvokima. Kodel si morales nelaikau igimta? Nes igimti yra inkstinktai, kurie yra butini isgyvenimui biologineje aplinkoje. Taip, mes kaip ir gyvunai turime inkstinktus, taciau kaip paaiskinsi tokius poelgius, kaip pasiaukojimas? meile, kai del kito darai tai kas nenaudinga tau, nesitikedamas jokio atlygio? tai su evoliucijonavimu nelabai siejasi.

[Lionginas]

kaip paaiskinsi tokius poelgius, kaip pasiaukojimas? meile, kai del kito darai tai kas nenaudinga tau, nesitikedamas jokio atlygio? tai su evoliucijonavimu nelabai siejasi.

Bitė, geldama priešui, gali išgelbėti avilį, bet miršta pati. Jai asmeniškai iš to naudos jokios, bet didelė nauda aviliui ir jo genams. Reiškia, pasiaukojimas yra net labai susijęs su evoliucionavimu. Ar nejaugi bitės irgi turi suteiktą moralinį kompasą?

Pagoogling, rasi ir daugiau. Knowledge is power!

[martynas]

kaip paaiskinsi tokius poelgius, kaip pasiaukojimas? meile, kai del kito darai tai kas nenaudinga tau, nesitikedamas jokio atlygio? tai su evoliucijonavimu nelabai siejasi.

Bitė, geldama priešui, gali išgelbėti avilį, bet miršta pati. Jai asmeniškai iš to naudos jokios, bet didelė nauda aviliui ir jo genams. Reiškia, pasiaukojimas yra net labai susijęs su evoliucionavimu. Ar nejaugi bitės irgi turi suteiktą moralinį kompasą?

Pagoogling, rasi ir daugiau. Knowledge is power!

Knowledge is power! - totally agree.
Na su bitemis pavarei:) Is pirmo zvilgsnio geras palyginimas. Bet pagalvojus dar 10 sekundziu nelabai... Taip bites gina savo avili ir igelusios mirsta. Bet jos mirsta kiekviena kart, kai igelia. O kada jos gelia? kai jaucia pavoju. Ar bites gali negelti, jei jaucia pavoju?... Aisku jos gels! jos negali rinktis! jeigu bites jaus pavoju jos gels. O gindamos avali gels tik tam tikros bites. Bites sarges. Na neesu kooptetetingas aiskinti biciu populiacijos ipatumus, bet zinau, kad biciu avilys turi hierarchija.
Skirtumas su zmogumi, kad zmogus gali rinktis. Aukotis ar ne. Nusizudyti ar ne.
Cia ir yra skirtumas, tarp inkstinktu, kuriu protu valdyti negali. Inkstinktai gyvunams uzprogramuoti ir jie nesirenka ar ju laikytis ar ne. Skirtingai nei zmogus. Mes galime valdyti inkstinktus, mes galime rinktis ar tenkinti kuniskus poreikius ar ju atsisakyti.

[Lionginas]

Knowledge is power! - totally agree.
Na su bitemis pavarei:) Is pirmo zvilgsnio geras palyginimas. Bet pagalvojus dar 10 sekundziu nelabai... Taip bites gina savo avili ir igelusios mirsta. Bet jos mirsta kiekviena kart, kai igelia. O kada jos gelia? kai jaucia pavoju. Ar bites gali negelti, jei jaucia pavoju?... Aisku jos gels! jos negali rinktis! jeigu bites jaus pavoju jos gels. O gindamos avali gels tik tam tikros bites. Bites sarges. Na neesu kooptetetingas aiskinti biciu populiacijos ipatumus, bet zinau, kad biciu avilys turi hierarchija.
Skirtumas su zmogumi, kad zmogus gali rinktis. Aukotis ar ne. Nusizudyti ar ne.
Cia ir yra skirtumas, tarp inkstinktu, kuriu protu valdyti negali. Inkstinktai gyvunams uzprogramuoti ir jie nesirenka ar ju laikytis ar ne. Skirtingai nei zmogus. Mes galime valdyti inkstinktus, mes galime rinktis ar tenkinti kuniskus poreikius ar ju atsisakyti.

Na, tamsta daveisuprasti, kad nemanai, jog pasiaukojimas suderinamas su evoliucija, o aš daviau pavyzdį, parodydamas, kad yra.

Dėl pasirinkimo galimybės - tai labai sąlygiška. Stiprus noras ženkliai veikia bet kokius pasirinkimus. Kažin, ar sugebėtum atrasti ribą, kuomet žmogus padaro ką nors visiškai laisvai, o kuomet - impulso vedamas. Daugiausiai, ką gali parodyti, tai kad žmogaus elgesį valdo ne tik instinktai, bet ir įvairios idėjos, auklėjimo įskiepytos normos, religija, ir t.t. Bet šitai ir taip akivaizdu. Žmogaus galvoje viskas labai sudėtinga ir sunkiai išpainiojama, ir jo sprendimus gali nulemti daugybė faktorių. Bet labai abejoju, kad visokie tvirtinimai, jog tame savo vaidmenį atlieka ir dievybių implantuoti moraliniai varikliai bent kiek prisideda prie paaiškinimo, kas žmogų motyvuoja pasielgti vienaip ar kitaip. Toks minties posūkis artimesnis akmens amžiaus mokslui.

[D3monas]

kaip paaiskinsi tokius poelgius, kaip pasiaukojimas? meile, kai del kito darai tai kas nenaudinga tau, nesitikedamas jokio atlygio? tai su evoliucijonavimu nelabai siejasi.

Au contraire, tai labai siejasi su evoliucija. Evoliucija nulėmė, jog tie gyvūnų būriai (genų rinkiniai), kuriuose gyvūnai grupės naudą laikė svarbesne nei asmeninę naudą - išliko, todėl paliko daugiau palikuonių. Tai būdinga bendruomeniniams gyvūnams, taip pat ir bitėms. Pasirinkimo klausimas šiuo atveju yra kvailas, mat savimonė dar nereiškia, jog neveikia "kovok arba bėk" instinktas bei kiti panašūs dalykai. Altruizmas - eilinė smegenų chemijos pasekmė. O moralė nebuvo "suteikta", ji išsivystė, evoliucionavo, per milijonus metų. Meilė - įdomesnis klausimas. Ar žinojai, jog Pasaulyje nėra nė vienos gyvūno rūšies, kuri būtų tikrai monogamiška? Socialiai - taip, tačiau palikuonys neretai būna ne iš socialinio partnerio. Su žmonėmis panašiai, nemaža dalis vyrų net nenutuokia, kad augina ne savo vaikus. Čia tik keli pastebėjimai, kad meilės romantiškumas akimirkai pranyktų. O realiai, meilė reikalinga kaip mechanizmas, susiejantis porą žmonių palikuonių auginimui, nes vienam tai padaryti sunku, praktiškai neįmanoma (žiūrint į senovę). Tokiu atveju pora myli vienas kitą, nes tai pagerina jų palikuonims galimybę išgyventi, tai stebima ne tik žmonėse, tačiau ir kitose gyvūnų rūšyse. Karališkieji pingvinai, pavyzdžiui, labai rūpestingi savo kiaušiniams ir porai. Meilė yra biologinė reakcija, nei daugiau, nei mažiau. Tai nereiškia, kad meilė nėra graži, tai tereiškia, kad joje nieko mistiško nėra.

Rekomenduoju laisvalaikio skaitymams "The Selfish Gene" paskaityti. Taip pat "The Naked Ape" yra nebloga knyga šiuo klausimu.

[knakis]

martynai>kazkaip cia mes apie ta pati,bet per dvi temas sokinejam. ir butu visiems daug lengviau,jei kalbetum savo zodziais ir savo mintimis. nes tavo tekstuose pasitaiko ir logisku sakiniu,bet 90% jie kazkokie "is lempos". siais laikais dievas=google. ivedus kai kuriuos tavo sakinius i visagali google,jis juos randa! kaip pvz. http://www.gotquestions.org/lietuviu/ar-yra-Dievas.html . is cia yra pora tavo pastraipu. yra ir daugiau,bet cia tik tau vienam zinoti kodel darai copy/paste.