Taigi, bandome dar kartą.
Prašau perskaityti iš lėto, apgalvojant ir iki galo. Ačiū.
Mūsų smegenys yra mechanizmas, kuris priklauso kūnui(kūno dalis). Mūsų smegenys yra sukurtos gamtos.
Mūsų samonė( protas ) nėra sukurtas gamtos. Sąmonė neegzistuoja atskirai be smegenų -
sąmonė yra smegenų produktas.
Mes naudojame terminą “protas”, kad apibūdintume mūsų sąmonės vientisumą. Mes jaučiame emocijas ir priimame sprendimus, bet emocijos ir viskas ką mes darome siejasi su smegenų veikla.
Mūsų "sąmonė" yra tik mūsų smegenys darbe. Jei smegenys liaujasi dirbti, tai mes liaujamės galvoti ir liaujamės atsiminti. Mes prarandame jausmą “AŠ”.
Paimkime naujagimį vaiką.
Ar ką tik gimęs vaikas turi protą(sąmonę)? NE. Ji dar tiktais vystosi, formuojasi. Jo smegenys yra tuščios(be žinių, atminties, patirties, kalbos), švarus kaip neprirašytas popieriaus lapas. Dar būnat motinos įsčiose žmogaus smegenis reaguoja į aplinką sugerdamos informaciją. Jos girdi motinos balsą ir įvairius jam dar nepažįstamo pasaulio garsus. Dar nėra jokio proto. Protas auga, bet nėra užbaigtas reiškinys; tai labai miglota, dviprasmiška, tamsu. Protas yra kelyje, bet dar tiktais kelyje. Vaikas nežino savęs kaip atskiro. Dar neegzistuoja jo “AŠ”, jo ego dar nesusiformavęs.
Ka tik gimusiam vaikui dar neegzistuoja pasaulis, toks kokį mes suvokiame. Vaikas valgo, miega ir verkia. Kai jis atmerkia akis, jam neegzistuoja sienos, lubos, daiktai ir net jis pats. Galbūt jo pasaulis tik - spalvos, garsai, pojūčiai - kurių dar jo sąmonė neįvardino; žalia, raudona, juoda, šalta, karšta ir t.t.( čia tik teorijos fantazija ). Jo smegenyse dar nėra šios informacijos. Žmogus susipažįsta su aplinką, reaguodamas į ją ir gaudamas iš jos grįžtamąją informaciją.
Mūsų smegenys sugeria informaciją per 5 pojūčius. Pasaulis, kokį mes žinome susideda iš to ką mūsų akys mato, galūnės jaučia, nosis užuodžia, liežuvis jaučia(skonis) ir ausys girdi.
Visa informacija į smegenys patenka per šiuos kanalus.
Pvz.: akys yra lig video kamera sugerianti vaizdą ir perduodanti nervų kanalais į smegenis, kurios suka atminties juostelę. Ausys įrašo visus garsus. Smegenyse kaupiasi informacija iš kurios formuojasi protas(sąmonė). Pvz.: smegenys pakartotinai išgirdusios tą patį garsą pradeda jį atpažinti.
Klausimas:
Iš kur sąmonė žino ką nors kas yra skausmas, prieš tai jo nepatyrusi?
Pavyzdys Nr.1
Aš esu sąmoninga būtybė( bent jau aš taip manau ). Sutikime, kad skausmo pojūtis yra skirtingas; delnu trenkiant per veidą, kumščiu į nosį, adata bedant į akį arba nuryjant pusę stiklinės rūgšties.
Mano sąmonė dar nežino koks yra danties skausmas( tikra tiesa ). Mano dantys yra visi sveiki ir aš niekada nepatyriau danties skausmo. Mano brolis yra patyręs danties skausmą ir ausies skausmą ir sako, kad danties skausmo pojūtis yra panašus į ausies skausmo pojūtį. Man yra skaudėjusi ausis, taiga aš galiu įsivaizduoti tą danties skausmo pojūtį, bet mano sąmonė niekada tiksliai nežinos koks jis tiksliai yra.
Mano sąmonė gali įsivaizduoti(fantazuoti), bet nuo to dantis nepradės skaudėti.
Išvada:
pirmiausia informacija nervais turi patekti į smegenis, tik po to sąmonė sužino apie šį pojūtį ir jį įvardina, o sekantį kartą atpažįsta.
Pavyzdys Nr.2
Jei jūs niekada anksčiau neragavote banano, tai jūsų sąmonė dar nežino koks yra jo skonis ir nežinos iki tol kol liežuvio skonio receptoriai neperduos šios informacijos į jūsų smegenis.
Jei jūsų smegenys jau turi šią informaciją( jūs jau ragavote ), tai jūs galite užmerkti akis ir jei aš paduosiu jums ant šaukštuko truputi susmulkinto banano, tai manau, kad jūsų sąmonė atpažins šį pojūtį.
Pavyzdis Nr.3
Tommy Edison yra aklas žmogus nuo pat gimimo.
Nemaišykite: jis nėra žmogus, kuris anksčiau matė, o po to prarado regėjimą. Jis yra normalus, sąmoningas žmogus tik neturintis vieno iš penkių pojūčių. Jo sąmonė nežino kaip atrodo dangus, žvaigždės, žmonės, spalvos.
Jeigu aš, galintis matyti užmerkiu savo akis ir užmiegu, tai mano sąmonė iš turimos informacijos sukuria( fantazuoja ) sapno iliuziją.
Nepamirškite, mano akys yra užmerktos, joks tiesioginis vaizdas nėra perduodamas į smegenis iš išorės. Sapno iliuzija yra sukuriama iš turimos informacijos(atmintis, patirtis).
Tommy Edison NIEKADA nesapnuoja, jo sąmonė negali sukurti vaizdo iš "nieko", sąmonė gali kurti(fantazuoti) tik iš turimos informacijos.
Tommy Edison atsako į įvairiausius klausimus( anglų kalba ): Pvz.; Ką tu matai? Ką tu sapnuoji? Kas yra spalva? ir t.t.
http://www.youtube.com/watch?v=ZDHJRCtv ... uoEKeScBjR
http://www.youtube.com/watch?v=59YN8_lg6-U
http://www.youtube.com/watch?v=XpUW9pm9 ... utrA9lb4Xt
(
http://www.youtube.com/watch?v=wd5r8j8Y7uo
http://www.youtube.com/watch?v=3yaoksdl40Y
Taigi, pirmiausiai nervinis impulsas yra perduodamas į smegenis, kurios sukurią skausmo pojūtį( cheminiai procesai ) ir įrašo tai į atmintį ir skatina organizmą tokių dirgiklių ateityje vengti.
Daugelis teigtų, kad kalba yra būtina tam, kad galėtume būtybę laikyti sąmoninga. Pamėginkite apie ką nors galvoti nenaudodami kalbos. Ar pavyks? Sąmoninga būtybė turi turėti savybę kalbėtis su savimi savarankiškai – ir jūs negalite kalbėtis su savimi savarankiškai be kalbos. Net, kai mes galvojame, juk mes kalbamės su savimi, skirtumas yra tik toks – mes nenaudojame liežuvio.
Sutikite, kad naujagimio samonė dar nėra susiformavusi; kalba jam neegzistuoja - jis negali galvoti panaudodamas kalbą, viskas jam galbut tik spalvos, garsai, kurių dar jo samonė neivardijo. Jo smegenis dar tik susipažista su ivairiais jausmais; šaltis, šiluma, skonis, garsai ir t.t. Jo samonė dar nežino tokio žodžio - skausmas.
Jeigu aš kūdikiui švelniai priglausčiau metalinį, nešaltą virbalą prie kojos - kas nutiktų? - nieko, o jeigu švelniai priglausčiau įkaitintą iki raudonumo lituoklį - kas atsitiktų? - ar kūdikis nepradėtų verkti?
Jei taip, tai kodėl jis verktų? Juk jis dar nežino žodžio "skausmas" - jo sąmonė dar neturi minties - "man skauda". Ar jam neskauda?
Jeigu aš glostyčiau ranka savo šunytį(
jam patinka ) ir švelniai priglausčiau prie jo odos metalinio virbalo galą - kas nutiktų? - nieko, o jeigu švelniai priglausčiau labai karštą lituoklį? Kodėl jis suciptų ir žaibiškai atsitrauktų nuo manęs?
Koks yra skirtumas tarp to ką jaučia šuo ir naujagimis?
Aš netgi manau, kad šuo yra protingesnis, nei naujagimis žmogus.
Kodėl, kai aš netyčia užlipu šuniui ant kojos, jis sucypia ir iškart atsitraukia, o jei stipriau, tai jis net šlubuoja? Šlubavimas - tai yra vengimas liesti tą galūnę, kuri sukelia skausmą. Jei šuo nieko nejaustų, tai jis net nepastebėtų, kad aš užlipau jam ant kojos.
Jeigu mano sąmonė labai nusišnekėjo, tai prašau pateikti pastabas.
Mano sąmonė sukonstravo atsakymą(teoriją) tik panaudojusi tą informaciją, kurią sukaupė mano smegenys mano kūno receptorių dėką. 
