Kodel man taip neatrodo...Whisker wrote:Liūdna, kad visokiose delfiuose pilna tos krikščioniškosios propagandos, o tokio tvirto atsvaro tam (kažkokios ateistų ar tų pačių skeptikų bendruomenės, kuri irgi galėtų kažką publikuoti labiau mainstream'u) neturime...
Argumentai už dievo egzistenciją ir jų atmetimas
Tu galvoji, kad gamtos desniai nera atsitiktiniai, bet tau vis tiek atrodo, kad racionaliau tiketi, kad tos jegos nera samoningos, ir ju niekas racionaliai nesukure, o manyti, kad jos atsirado is nieko arba jos egzistuoja amzinai?Whisker wrote:Tame ir esmė, kad dalelių judėjimas nėra atsitiktinis , kaip ir tos jėgos nėra aklos, jos veikia pagal mums žinomus fizikinius dėsnius, galime patys laboratorijoje atkartoti gamtoje vykstančius procesus, nustatyti cheminius elementus esančius junginiuose, juos išskaidyti , sintetizuoti, sudaryti naujus ir tt.
Pataikiau?
Atsitiktiniu dalyku is vis neegzistuoja. Kiekvienas efektas turi tureti savo priezasti.Pati evoliucija taip pat nėra atsitiktinis procesas, atsitiktinės gali būti tik genetinės mutacijos, bet ne natūralioji atranka: išlikimas ir reprodukcinė sėkmė yra tiesiogiai priklausomi nuo paveldėtų bruožų naudos prisitaikant ar mėginant prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos.
Kadangi morale yra toks abstraktus dalykas, yrodyti viena ar kita varianta yra praktiskai neimanoma.Ps. O apie mastymą su tais, kurie tiki jog moralė yra objektyvi, tai galima labai įdomiai pasišnekėti ir pabandyti išsiaiškinti kam iš mūsų yra sunkiau "skeptiškai" mąstyti
Bet moralinis objektyvizmas visada bus labiau akivaizdus, nei subjektyvizmas, nes mes darome moralinius teismus kitiem zmonem, taip lyg morale butu objektyvi.
Kai tu sakai, kad kazkas pasielge blogai pavogdamas 500lt is taves, tu nemanai, kad tai tik tavo nuomone ir tu neturi pagrindo sakyti, kad jis pasielge amoraliai, netgi jei ir jis galvoja, kad nepadare nieko bloga.
Tokia yra moraline realybe.
Nereikia buti fizikos specialistui, kad suprastum ka teigia siuolaikine fizika.RB wrote:Gal būk toks malonus, ir prieš imdamasis pasakoti mums, ką teigia šiuolaikinė fiziką, pabandyk išmokti bent mokyklinį fizikos kursą?Augustas wrote:Todėl, kad materija tokiu atveju turėtų būti amžina ir nesusidėvinti. Bet šiuolaikinė fizika teigia, kad materija nėra tokia. Taigi.
Ir siuolaikine fizika (tiksliau siolaikinai fizikai) daugumoje teigia, kad materija nera amzina, o jei ji amzina, tai ji kazkada buvo tokio pavidalo, kad ja pavadinti materija, kaip mes ja dabar suprantame butu klaida.
O kas sake, kad visu efektu priezastis mes turime zinoti? Jei taip butu, mes butume visaziniai, nes visada zinotume kas del ko vyksta.Plikas wrote:Kokia savaiminio atomų skilimo priežastis?martynas wrote: Atsitiktiniu dalyku is vis neegzistuoja. Kiekvienas efektas turi tureti savo priezasti.
Bet efektas, kuris prasidejo, negali nebuti pradetas kazkokios priezasties.
Jei taip yra, tada galime ismesti logika.
Sveikas atvykęs į kvantinį pasaulį, kur įsikibusiems Niutono pradeda skaudėti galvąmartynas wrote:O kas sake, kad visu efektu priezastis mes turime zinoti? Jei taip butu, mes butume visaziniai, nes visada zinotume kas del ko vyksta.Plikas wrote:Kokia savaiminio atomų skilimo priežastis?martynas wrote: Atsitiktiniu dalyku is vis neegzistuoja. Kiekvienas efektas turi tureti savo priezasti.
Bet efektas, kuris prasidejo, negali nebuti pradetas kazkokios priezasties.
Jei taip yra, tada galime ismesti logika.
Stipriai nepergyvenk, Einšteinui kvantinė mechanika taip pat nepatiko...
P.S. Spėju, kad fizikos spragos neleido suprasti ką noriu pasakyti, taigi paaiškinsiu. Nestabilių atomų skilimą galima gana tiksliai prognozuoti, kai jų turim daug. Skilimui apibūdinti naudojamas elemento pusamžis - tai laiko tarpas, per kurį suskyla 1/2 tiriamų atomų. Kaip jau sakiau, jei atomų turim daug - galime gana tiksliai nuspėti kaip jų visuma elgsis, bet jei paimtume betkurį atomą atskirai, tai neturėtume jokių galimybių atspėti ar jis skils rytoj ar už 20 metų. Vienas atomas niekuo nesiskiria nuo kito atomo, bet jie skyla skirtingu laiku ir visiškai be jokios priežasties.
Bet tai tuos dizaino elementus galime matyti jeigu visata atsirado savaime, taip pat atsekti jos pradinį momenta.martynas wrote:Jei visata buvo sukurta, reiksia visatoje turime matyti dizaino elementu, ir galimybe atsekti visatos pradini momenta.
Žmogus tikriausiai norėjo pasakyti, jog galbūt ir sukūrė Dievas visatą tačiau joje daugiau nebesirodo.martynas wrote:Kaip Dievas slepiasi?
Tai kad kuo toliau, tuo vis daugiau reiškinių ir "dizaino elementų" yra paaiškinama natūraliais gamtiniais procesais. Dievo kūrybai vietos nebeliko - faktiškai visas to "dizaino" apraiškas mokslas paaiškina neįtraukdamas dievų. Nebe tie laikai. Gal dievo hipotezės ir tiko gamtai paaiškinti žmonijos kūdikystėje, bet kažkada juk laikas atsisakyti čiulptukų.martynas wrote:Jei visata buvo sukurta, reiksia visatoje turime matyti dizaino elementu, ir galimybe atsekti visatos pradini momenta.
Tas pats ir dėl pradinio momento - jokio pradinio momento buvimas pats savaime nerodo, kad kažkas sąmoningai kažką kūrė. Gripas irgi turi pradžią, bet apvaizda su tuo neturi nieko bendro.
Ok, tebūnie, nebenoriu vėl į tą offtopik'ą lįsti. Tai kokia būtent iš to nauda dievo hipotezei?martynas wrote:Tu klaidingai manai, kad kazkokie pasirinkimai, kurie yra determinuoti ir kulturiniu aplunkybiu nebegali buti laisvi. Jei laisva valia, nera, toks da;ykas kad jos niekas neitakoja.
Jei panasiose salygose dauguma individu yra determinuojami kulturines itakos neatsizvelgiant i tai kas tiesa, o keli individai ne, tai nereiskia, kad jie neturi laisvos valios, tai reiskia, kad dauguma individu yra ne tokie izvalgus.
O jeigu iš anksto, su 80% tikimybe galiu pasakyti, bus žmogus kataliku ar nebus (dar jam negimus), ar tai nedaro jokio įspūdžio?martynas wrote:Nedaryk klaidingos dilemos. Ivykes pasirinkimas neisbraukia laisvos valios, nes nebeturi galimybes patikrinti ar buvo imanoma rinktis kitaip.Man rodos, kultūrinė įtaka - net labai lemiantis veiksnys. Gal tos išimtys iš taisyklės ir rodo, kad kažkiek veikia ir laisva valia, bet gali ir rodyti, kad žmonės pasiduoda ne tik mainstreamui, bet ir kitokiai, alternatyviai įtakai.
Na, sakei, kad jei dievas kalbėtų visiems vienodai aiškiai, jis pažeistų žmonių valią. Man tai skamba kaip nesąmonė, nes aiški ir suprantama žinia (kokias galima girdėti ir per teliką) tikrai nevaržo niekieno laisvos valios. .martynas wrote:Rasydamas ne, o kaip tai susije?Na, tai tiesiog nesąmonė. Ar tai, ką girdi per žinias, irgi nesiderina su tavo laisva valia? Gal ir aš tau ką nors rašydamas varžau tavo laisvą valią?
Na, turint omeny, kad jis visas tobulas ir viską daro tobulai, tai ir slepiasi jis tobulai.martynas wrote:Kaip Dievas slepiasi?
Tai koks čia aiškumas, jei gali interpretuoti kaip tik nori? Akivaizdu, kad jei kažkas taip norėjo kažką pasakyti, tai šis viešinimo projektas - akivaizdus fiasko, nes galbūt niekas jo teisingai nesuprato. Na, žinoma, jūs, tikintieji, visada žinote, ką mąsto dievas, tai viskas jums visatoje kaip ir aišku, ar ne?martynas wrote:Ir tau ir man atrodo, kad zinome ka sako visata Dievo klausimu, todel aiskumo problemos nera. Yra musu interpretavimo problema.
Tai šiuo atveju sąvoką 'realizmas' aš pavartojau ta prasme, kuria ją vartojo viduramžių filosofija.grincas wrote:Nežinau ar reiktų taip visiems kabinti etiketes, kas priklauso kokiai filosofinei krypčiai. Tuo labiau kai tos kryptys apibrėžiamos įvairiai. Tikriausiai visi čia esantys ateistai pasakytų jog jie yra realistai, o ne atvirkščiai kaip tu teigi. Nes naujųjų laikų filosofijoje realizmas laikomas - empirizmo kryptimi, pripažįstančia nuo sąmonės nepriklausomą daiktų pasaulio būtį (išorinį pasaulį) ir laikančios save metafizikos priešybe. Tuo tarpu viduramžių filosofijoje jis buvo priešybė nominalizmui.Augustas wrote:O apskritai paėmus, tai jau supratau, kur mūsų nesusipratimų ir nesutarimų problema. Čia turbūt didžiausią problemos dalį sudaro tai, kad šio forumo religijos oponentai laikosi filosofinio nominalizmo koncepcijos, o Augustas ir Martynas yra realistai (tiesa, nuosaikūs). Iš Tamstų išpažįstamo nominalizmo kyla tas kraštutinis visos tikrovės supaprastinimas, pakertantis net patį racionalaus argumentavimo pagrindą - matematinę logiką. Šitas man tik visai neseniai atėjo į galvą. Nebūtume tiek daug (net 160 psl.) prirašę gretimoje temoje, jei būtume supratę anksčiau šitą dalyką. Ką gi. Kadangi mūsų nesusipratimų problemų esmę jau supratau, tai man čia (t.y., su religija susietose Skeptikų forumo temose) jau kaip ir nebėra, ką veikti.
Neatsisveikinu, aišku, kad dar apsilankysiu, atsakysiu į klausimus, jei ką nors dar domins religijos temos. Bet diskusijose religijos temomis jau nelabai man ir bus, ką veikti.
Tai labai paprasta nustatyti. Užtenka tik paklausti savęs, ar manau, kad moralė yra vien tik subjektyvi, ar joje yra ir kažkas objektyvaus. Jei atsakymas yra pirmasis, tai esate nominalistas. O konceptualizmas yra nominalizmo atšaka. Taigi, jei laikote save linkusiu į konceptualizmą, tai esate pats tikriausias nominalistas. Nereikia net mano pasiūlyto testo.Aš asmeniškai nežinau kas esu ar realistas, ar nominalistas, ar konceptualistas, nors gal labiau linkęs esu į pastarąjį.
Dievas ir yra Dievas tik todėl, kad Jis pats ir yra savęs paties priežastis. Kitaip tariant, pagal apibrėžimą Dievas yra tokia esatis, kuri "atsirado" (arba, tiksliau sakant, kiekvieną akimirką vis iš naujo atsiranda) pati iš savęs. Bet šioje vietoje ateis nominalizmo gerbėjas Vilius ir pasakys, kad Okamo skustuvas nupjaustys visas grandis, ir kad lieka tik tezė, kad materialioji Visata egzistuoja pati iš savęs.grincas wrote:Tai jeigu viskas turi priežastį, tai tada pasakyk kokia Dievo priežastis. Arba kitaip paklausiu, iš kur atsirado Dievas?Atsitiktiniu dalyku is vis neegzistuoja. Kiekvienas efektas turi tureti savo priezasti.
Atsakydamas į šitą tezę Augustas (arba Martynas) vėl paklaus, o kur amžinasis variklis, jei jau materialioji Visata yra amžina... Ir vėl diskusijų ratas įsisuks iš naujo. Kitaip sakant, iš naujo prasidės tas pats per tą patį. P.S. Kai šitą dalyką supranti, tai visa mūsų diskusija (dėl Dievo egzistavimo ar neegzistavimo) staiga nušvinta kitokia šviesa. Ir tada atsiranda supratimas, kad reikia naujos temos diskusijoms tarp nominalizmo ir realizmo šalininkų. Bet kadangi šis ginčas yra filosofinis, tai mūsų oponentai (kurie yra nominalizmo šalininkai) šį ginčą laiko beprasmišku ir jį veltis nė neketina. Vadinasi, diskusija dėl Dievo egzistavimo (ar neegzistavimo) iš esmės čia ir baigiasi.
O šitos knygos perskaityti neužtenka, kad taip teigčiau?RB wrote:Gal būk toks malonus, ir prieš imdamasis pasakoti mums, ką teigia šiuolaikinė fiziką, pabandyk išmokti bent mokyklinį fizikos kursą?Augustas wrote:Todėl, kad materija tokiu atveju turėtų būti amžina ir nesusidėvinti. Bet šiuolaikinė fizika teigia, kad materija nėra tokia. Taigi.
Ar tą mano nurodytą knygą parašė apgavikas? O gal joje esantys duomenys pasenę ir dabar atsirado naujų duomenų, kurie leidžia teigti, kad, pvz., amžinąjį variklį sukurti įmanoma?
Last edited by Augustas on 2012-11-03 13:42, edited 2 times in total.
Kai tiek kartų paminėjai amžinajį variklį, pradedu įtarti, kad tau jis reiškia kažką kitą, nei tiems kurie su tavim diskutuoja...
Amžinuoju varikliu vadinamas toksai mechanizmas arba prietaisas, kuris pagamina energijos daugiau nei pats suvartoja. Prie ko čia nesunaikinama materija ir dievas aš nežinau. Gal visgi pagaliau normaliai paaiškinsi?
Amžinuoju varikliu vadinamas toksai mechanizmas arba prietaisas, kuris pagamina energijos daugiau nei pats suvartoja. Prie ko čia nesunaikinama materija ir dievas aš nežinau. Gal visgi pagaliau normaliai paaiškinsi?
Aš irgi lygiai taip pat apibrėžiu amžinąjį variklį, kaip ir Tamsta, gerb. Plikasai. Bet ką tai reiškia pagaminti daugiau energijos, nei jos suvartoti? Mano nuomone, tai reiškia sugebėjimą taupyti darbą (čia žodį "darbas" naudoju fizikine prasme). Tai reiškia entropijos reiškinio veikimo pašalinimą. Tai reiškia ir įrenginių nusidėvėjimo nebuvimą. Tai galų gale reiškia ir medžiagos, iš kurios, pvz., pagamintas tas prietaisas, amžinumą. Tai reiškia, kad galiausiai mes galime ir nedirbti, ir gyventi amžinai. Galiausiai tai reiškia mūsų pačių visagalybę ir amžinumą. Štai čia, mano nuomone, pilna jėga įsijungia Okamo skustuvas, kuris ir pasako mums, kad Dievo kaip amžinojo ir protingo visko, kas tik yra, kūrėjo hipotezė iš esmės nebereikalinga.Plikas wrote:Kai tiek kartų paminėjai amžinajį variklį, pradedu įtarti, kad tau jis reiškia kažką kitą, nei tiems kurie su tavim diskutuoja...
Amžinuoju varikliu vadinamas toksai mechanizmas arba prietaisas, kuris pagamina energijos daugiau nei pats suvartoja. Prie ko čia nesunaikinama materija ir dievas aš nežinau. Gal visgi pagaliau normaliai paaiškinsi?
Vistiek nesuprantu. O tai kodėl visata negalėjo pati atsirasti, jeigu Dievas pats sugebėjo. Ir kodėl tu pirmą grandinės dalį paimi Dievą? Gal yra kita priežastis dėl kurios Dievas atsirado? Ir apskritai tu net nežinai kurioje mes dalyje esame. Nukeliaukim biški į ateitį:Augustas wrote:Dievas ir yra Dievas tik todėl, kad Jis pats ir yra savęs paties priežastis. Kitaip tariant, pagal apibrėžimą Dievas yra tokia esatis, kuri "atsirado" (arba, tiksliau sakant, kiekvieną akimirką vis iš naujo atsiranda) pati iš savęs.
...... Dievas sukūrė žmogų > žmogus sukūrė dirbtinį intelektą > DI sukūrė kitas mašinas > pastarosios vėl kažką......
Tu matai tik dalį grandinės. Nežinai jos pradžios ir pabaigos. Kodėl tu manai kad ši mūsų visata yra viena? Gal jų yra daugiau. Be to kur ta mūsų visata yra? Kokio ji dydžio? Gal tai tik atomas, kokio nors sudėtingesnio organizmo dalis. Noriu pasakyti jog negali spręsti apie viso paveikslo turinį, matydamas tik keletą jo dalių.
Taigi kaip ir sakiau, susigalvojai savo reikšmes ir "pamiršai" informuoti kitus. Kaip netikėta...Augustas wrote:Aš irgi lygiai taip pat apibrėžiu amžinąjį variklį, kaip ir Tamsta, gerb. Plikasai. Bet ką tai reiškia pagaminti daugiau energijos, nei jos suvartoti? Mano nuomone, tai reiškia sugebėjimą taupyti darbą (čia žodį "darbas" naudoju fizikine prasme). Tai reiškia entropijos reiškinio veikimo pašalinimą. Tai reiškia ir įrenginių nusidėvėjimo nebuvimą. Tai galų gale reiškia ir medžiagos, iš kurios, pvz., pagamintas tas prietaisas, amžinumą. Tai reiškia, kad galiausiai mes galime ir nedirbti, ir gyventi amžinai. Galiausiai tai reiškia mūsų pačių visagalybę ir amžinumą. Štai čia, mano nuomone, pilna jėga įsijungia Okamo skustuvas, kuris ir pasako mums, kad Dievo kaip amžinojo ir protingo visko, kas tik yra, kūrėjo hipotezė iš esmės nebereikalinga.Plikas wrote:Kai tiek kartų paminėjai amžinajį variklį, pradedu įtarti, kad tau jis reiškia kažką kitą, nei tiems kurie su tavim diskutuoja...
Amžinuoju varikliu vadinamas toksai mechanizmas arba prietaisas, kuris pagamina energijos daugiau nei pats suvartoja. Prie ko čia nesunaikinama materija ir dievas aš nežinau. Gal visgi pagaliau normaliai paaiškinsi?
Kai kalbama apie perpetuum mobile omenyje turima tik energijos transformacijos, o ne jokie amžinumai ar nemirtingumai. Paprastai galima tuos amžinuosius variklius suskirstyti į dvi kategorijas:
- Varikliai kurie pagamina daugiau energijos nei sunaudoja (nepaklūstantys pirmam termodinamikos dėsniui). Šitaip jie dalį pagamintos energijos panaudoja tolimesniai energijos gamybai, o likusią energiją - naudingam darbui atlikti.
- Varikliai kurie gali neribotai "siurbti" energiją iš vienos vietos ir perduoti į kitą. Šiuo atveju pirmas termodinamikos dėsnis nebūtų pažeistas, nes energija iš niekur neatsirastų, bet būtų pažeistas antras termodinamikos dėsnis.
O dabar pasistenk paaiškinti, kodėl antrasis termodinamikos dėsnis galioja jeigu dievas egzistuoja ir negalioja jei dievo nėra?
Dievas pagal jo monoteistinį apibrėžimą ir yra pati pirmoji grandis, nuo kurios prasideda visa kita.grincas wrote:Vistiek nesuprantu. O tai kodėl visata negalėjo pati atsirasti, jeigu Dievas pats sugebėjo. Ir kodėl tu pirmą grandinės dalį paimi Dievą? Gal yra kita priežastis dėl kurios Dievas atsirado? Ir apskritai tu net nežinai kurioje mes dalyje esame. Nukeliaukim biški į ateitį:Augustas wrote:Dievas ir yra Dievas tik todėl, kad Jis pats ir yra savęs paties priežastis. Kitaip tariant, pagal apibrėžimą Dievas yra tokia esatis, kuri "atsirado" (arba, tiksliau sakant, kiekvieną akimirką vis iš naujo atsiranda) pati iš savęs.
...... Dievas sukūrė žmogų > žmogus sukūrė dirbtinį intelektą > DI sukūrė kitas mašinas > pastarosios vėl kažką......
Tu matai tik dalį grandinės. Nežinai jos pradžios ir pabaigos.
Kodėl tu manai kad ši mūsų visata yra viena? Gal jų yra daugiau. Be to kur ta mūsų visata yra? Kokio ji dydžio? Gal tai tik atomas, kokio nors sudėtingesnio organizmo dalis. Noriu pasakyti jog negali spręsti apie viso paveikslo turinį, matydamas tik keletą jo dalių.
Be jokios abejonės ir taip gali būti. Bet tai niekaip nepanaikina Dievo, kaip racionalaus viso paveikslo Tapytojo.O aš ir neketinu spręsti apie visą paveikslą iš kelių jo detalių. Aš matau kelias paveikslo detales ir teigiu, jog paveikslas yra daug didesnis nei aš matau. O iš tų kelių matomų paveikslo detalių aš sprendžiu, kad Tapytojas, kuris nutapė (tiesą sakant, paveikslas nėra užbaigtas, tad galima sakyti, jog Tapytojas ir dabar tebetapo) tą paveikslą, yra protingas. Čia, aišku, iškyla klausimas, ar aš galiu ką nors nuspręsti apie paveikslo Tapytoją, jei matau tiktai keletą to paveikslo detalių, ar negaliu. Va čia visu savo gražumu ir iškyla loginės (nepilnosios) indukcijos rizika. Aš puikiai suprantu šią riziką, todėl ir nenoriu ko nors atvertinėti į savo religiją. Kas nori, tas pats laisvai pasirenka - tikėti Dievą taip, kaip jį supranta judeo-krikščionybė, ar netikėti. Na, o aš pats aiškiai įvardiju, kad esu tikintis, ir taip pat galiu pamėginti išdėstyti, kodėl aš tikiu, t.y. kodėl manau, kad yra protingas paveikslo Tapytojas. Tą, beje, ir mėginau padaryti gretimoje temoje, kurioje su oponentais prirašėme daugiau nei 160 psl.Noriu pasakyti jog negali spręsti apie viso paveikslo turinį, matydamas tik keletą jo dalių.
Plikas wrote:Taigi kaip ir sakiau, susigalvojai savo reikšmes ir "pamiršai" informuoti kitus. Kaip netikėta...Augustas wrote:Aš irgi lygiai taip pat apibrėžiu amžinąjį variklį, kaip ir Tamsta, gerb. Plikasai. Bet ką tai reiškia pagaminti daugiau energijos, nei jos suvartoti? Mano nuomone, tai reiškia sugebėjimą taupyti darbą (čia žodį "darbas" naudoju fizikine prasme). Tai reiškia entropijos reiškinio veikimo pašalinimą. Tai reiškia ir įrenginių nusidėvėjimo nebuvimą. Tai galų gale reiškia ir medžiagos, iš kurios, pvz., pagamintas tas prietaisas, amžinumą. Tai reiškia, kad galiausiai mes galime ir nedirbti, ir gyventi amžinai. Galiausiai tai reiškia mūsų pačių visagalybę ir amžinumą. Štai čia, mano nuomone, pilna jėga įsijungia Okamo skustuvas, kuris ir pasako mums, kad Dievo kaip amžinojo ir protingo visko, kas tik yra, kūrėjo hipotezė iš esmės nebereikalinga.Plikas wrote:Kai tiek kartų paminėjai amžinajį variklį, pradedu įtarti, kad tau jis reiškia kažką kitą, nei tiems kurie su tavim diskutuoja...
Amžinuoju varikliu vadinamas toksai mechanizmas arba prietaisas, kuris pagamina energijos daugiau nei pats suvartoja. Prie ko čia nesunaikinama materija ir dievas aš nežinau. Gal visgi pagaliau normaliai paaiškinsi?
Kai kalbama apie perpetuum mobile omenyje turima tik energijos transformacijos, o ne jokie amžinumai ar nemirtingumai. Paprastai galima tuos amžinuosius variklius suskirstyti į dvi kategorijas:Sakydamas "entropijos reiškinio veikimo pašalinimą" (kad ir ką tas "entropijos reiškinys" reikštų) tikriausiai omenyje turėjai antro tipo perpetuum mobile.
- Varikliai kurie pagamina daugiau energijos nei sunaudoja (nepaklūstantys pirmam termodinamikos dėsniui). Šitaip jie dalį pagamintos energijos panaudoja tolimesniai energijos gamybai, o likusią energiją - naudingam darbui atlikti.
- Varikliai kurie gali neribotai "siurbti" energiją iš vienos vietos ir perduoti į kitą. Šiuo atveju pirmas termodinamikos dėsnis nebūtų pažeistas, nes energija iš niekur neatsirastų, bet būtų pažeistas antras termodinamikos dėsnis.
Šiaip jau turėjau minty abiejų tipų perpetuum mobile.Pabrėžiu dar kartelį, jei tai Tamstai neaišku:O dabar pasistenk paaiškinti, kodėl antrasis termodinamikos dėsnis galioja jeigu dievas egzistuoja ir negalioja jei dievo nėra?
Jei Dievo nėra, joks dėsnis, įskaitant ir visus tris termodinamikos dėsnius, negaliotų. Todėl, kad dėsniai visada yra apribojimas, o tikrovė kaip tokia yra beribė. Ir dėsniai yra tai, kas perskiria tikrovę į dvi (mažiausiai) dalis - (1)ribojamą tais dėsniais dalį ir (2)jokiais dėsniais neribojamą dalį (=Dievas). Ir va todėl Okamo skustuvas tikrovėje veikia ne visoje tikrovėje, o tik ten, kur galioja kažkokie dėsningumai, t.y. veikia tik tą tikrovės dalį, kuri yra apribota įvairiausiais dėsniais, įskaitant ir termodinamikos, ir visus kitus dėsnius.
Būkit malonus susirasti mano pateiktą monoteistinį Dievo apibrėžimą, ir viskas Tamstai, gerb. Plikasai, pasidarys aišku.