senis rašo:
Siai eksperimentu grupei priklauso ir tavo mineti archeologijos eksperimentai - radiniu ieskojimas su tikslu patikrinti archeologijos hipoteze.
Savaitę parleidau archeologinėje ekspedicijoje. Darėme eksperimentą – ieškojome Romos periodo kapinyno ribų, o radome žalvario amžiaus gyvenvietę ir XXa. pradžios kalvę. Išvada - eksperimentas nepavyko. Retai kas ieško radinių hipotezėms patvirtinti, tai gal būt tiktų nustatinėjant ir tikslinant genčių teritorijas arba prekybinius kelius. Tačiau hipotezę galima iškelti tik remiantis matematiniais statistiniais arba fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų metodais, nes hipotezės atsirandą skaitant ekspedicijų ataskaitas ir peržiūrint radinius kolekcijose. Galėčiau pasakoti, kaip buvo „panaikinta“ mezolitinė Nemuno kultūra, remiantis vienu strėlių antgalių tipų, kurių pastarosios kultūros teritorijoje rasta kelios dešimtys. Tai sudarė vieno archeologo daktarinės disertacijos pagrindą. Daktarą jis apsigynė nors disertacijoje, kaip ir didelės dalies kitų archeologų, tebuvo matematiniai statistiniai duomenys ir jų analizė, be jokių eksperimentų.
Aplamai radinių ieškojimas, tai yra lauko archeologija, jokiais eksperimentais neužsiima ir nėra joks eksperimentas. Tai darbas su kastuvu ir fotoaparatu. Yra tik renkami duomenys jie nėra net pilnai klasifikuojami . Ataskaitoje nurodoma tik sausa medžiaga kas, kaip, kuriame gylyje, ir kurioje vietoje buvo rastą. Jeigu netikite pasiimkite pora ataskaitų iš istorijos instituto ar dar kur nors ir pabandykite tai pritempti prie bet kokio eksperimento sąvokos. Kai atsibos tai daryti pasiimkite bet kokį „Lietuvos archeologijos“ tomą ir ten pabandykite rasti ką nors kas, bet iš tolo primintų eksperimentą.
RB rašo:
Tingiu kartoti žinutę, kurią parašiau prieš servo lūžimą. Jei trumpai, nei taisyklių skaičius, nei įsisavinimo sudėtingumas nerodo dalyko moksliškumo. Taigi, non sequitur. Moksliškumo kriterijus jums jau nurodė.
Šiuo savo pasisakymu jūs prieštaraujate kolegos senio mintims. Jeigu taisyklių skaičius ir sudėtingumas nenurodo dalyko moksliškumo tai natūriniai eksperimentai visiškai ne mokslinis dalykas, nes juos galima pritaikyti bet kokioje srityje, kad ir teologijoje. Tuo pačiu kolegos senio nurodytas mokslo apibrėžimas iš esmės tinka tik fizikai ir chemijai. Jeigu priimti domėn paskutinį kolegos senio pasisakymą tai mokslu tampa ir filosofija, ir teologija, ir menas, ir ,netgi, Hermano Hesės „Stiklo karoliukų žaidimas“
Griežti kriterijai mokslui apibrėžti aplamai neegzistuoja. Viskas kur kas sudėtingiau ir vien apibrėžimais čia neišsiversi. Jeigu būtų priešingai tokie mokslai kaip eugenika ir mokslinis komunizmas niekada nebūtų tapę akademiniais dalykais. Į tuos pačius griežtus apibrėžimus žiūrint iš kitos pusės teologija seniai butų tapusi pseudo mokslų kažkuo panašiu į ufologiją, bet taip neatsitinka ir turbūt dar greitai neatsitiks. Gal turite minčių kodėl?
