Lygiai taipapt jei imsim 3 vektorius plokstumoj - turesim i,j,k ir -i,-j,-k. Kodel čia vienu atveju gerai, kitu blogai?vovocka wrote: Šviesoje yra du tarpusavy susiję "trejetukai".
Mėlyna+raudona+žalia=balta
purpurinė+žydra+geltona=balta
Kabala
Vyručiai, visai užsiciklinot - ir į skeptikus pretenduojantys, ir šiaip su dvasiom besišnekantys...
Perdaug nepergyvenkit - visiems pasitaiko. Juk V.L. dar labiau pasiklydęs tarp dviejų medžių - niekaip negali nustatyti, ar tai jų tik ne daugiau yra. - Kai atsisuka į bet kurį kitą, niekaip nebesusigaudo, kad tai jau matytas priešpaskutinis...
Kas dėl daugiapoliariškumo, tai teisybė yra realioje praktikoje. Tik fantazuoti galima bile ką. Realiai, ne tik mikropasaulio elementai sudaro dvipolius... ir daugiapolius, - mes patys dalyvaujame įvairiuose daugiapoliuose, o principe, visai nesvarbu, kad ne elektrinio krūvio pagrindu. Ir dar, kas gi reikalauja, kad sistemos narių kažkoks tai bendras parametras būtų lygus 0?
Kai viso daugiapolio "mes" yra tik vienas "aš" - yra monopolis, kai yra "aš" ir "tu" - esam dvipolis, kai yra dar ir trečias - turim tripolį.., ir taip toliau - turim daugiapolius. Tik va, dėmesį kiekvienas turim tik vieną, todėl vienu metu galim palaikyti santykį tik su vienu "kitu" - su visa visuma iškarto kaip "kiti" („mes“-1), arba tenka išdėstyti laike tą santykį su „kiti“ - į sumą santykių su kiekvienu atskiru daugiapolio-"kiti" nariu. Neišskirdamas savęs iš „mes“, „aš“ taip pat galiu sudaryti sąlyginį bipolį su bet kokios struktūros kita sistema...
Turim lyg ir n-to laipsnio lygtį su vienu nežinomuoju, arba pirmo laipsnio lygčių sistemą su n nežinomųjų. Kaip kam patogiau. Transformuoti vieną užrašymo formą į kitą - jokios problemos nėra.
Kas dėl logikos: "taip - ne" (yra - 1, nėra – 0 ) - tai tokia jos užrašymo forma yra patogi naudojant dvejetainę skaičiavimo sistemą. - Ji nieko bendro neturi su sistemų struktūra ir nuo to priklausančiu tos sistemos poliškumu. Juk niekas neimsite įrodinėti ir tvirtinti, kad nuo skaičiavimo sistemos pasirinkimo galėtų keistis realybė, kurią mes vertiname... O juk tokio skaičiavimo metodo pakanka įvertinti bet kam, tik reikia išmanyti jį ir žinoti, ką skaičiuoji.
Realiai vykstančių procesų jau pažinti dėsningumai ir yra ta logika, pagal kurią mes vėl ir vėl mąstom apie tuos pačius procesus, ir visiškai nesvarbu, kokioje skaičiavimo sistemoje mes tai darom.
Juk bet koks vektorius trimatėje erdvėje užrašomas kaip suma trijų ortoganalių vektorių Ai, Bj, Cj (i,j,k - normaliniai vektoriai, o - A, B, C - koeficentai): F = Ai+Bj+Ck. Ir tokia lygybė: Ai+Bj+Ck=0 - galima tik vienu atveju, kai A=B=C=0.vovacka wrote:Ai+Bj+Ck=0 - principe taip nusakoma taško padėtis. Čia A,B,C - kiekinės išraiškos. i,j,k - vektoriai.
Perdaug nepergyvenkit - visiems pasitaiko. Juk V.L. dar labiau pasiklydęs tarp dviejų medžių - niekaip negali nustatyti, ar tai jų tik ne daugiau yra. - Kai atsisuka į bet kurį kitą, niekaip nebesusigaudo, kad tai jau matytas priešpaskutinis...
Kas dėl daugiapoliariškumo, tai teisybė yra realioje praktikoje. Tik fantazuoti galima bile ką. Realiai, ne tik mikropasaulio elementai sudaro dvipolius... ir daugiapolius, - mes patys dalyvaujame įvairiuose daugiapoliuose, o principe, visai nesvarbu, kad ne elektrinio krūvio pagrindu. Ir dar, kas gi reikalauja, kad sistemos narių kažkoks tai bendras parametras būtų lygus 0?
Kai viso daugiapolio "mes" yra tik vienas "aš" - yra monopolis, kai yra "aš" ir "tu" - esam dvipolis, kai yra dar ir trečias - turim tripolį.., ir taip toliau - turim daugiapolius. Tik va, dėmesį kiekvienas turim tik vieną, todėl vienu metu galim palaikyti santykį tik su vienu "kitu" - su visa visuma iškarto kaip "kiti" („mes“-1), arba tenka išdėstyti laike tą santykį su „kiti“ - į sumą santykių su kiekvienu atskiru daugiapolio-"kiti" nariu. Neišskirdamas savęs iš „mes“, „aš“ taip pat galiu sudaryti sąlyginį bipolį su bet kokios struktūros kita sistema...
Turim lyg ir n-to laipsnio lygtį su vienu nežinomuoju, arba pirmo laipsnio lygčių sistemą su n nežinomųjų. Kaip kam patogiau. Transformuoti vieną užrašymo formą į kitą - jokios problemos nėra.
Kas dėl logikos: "taip - ne" (yra - 1, nėra – 0 ) - tai tokia jos užrašymo forma yra patogi naudojant dvejetainę skaičiavimo sistemą. - Ji nieko bendro neturi su sistemų struktūra ir nuo to priklausančiu tos sistemos poliškumu. Juk niekas neimsite įrodinėti ir tvirtinti, kad nuo skaičiavimo sistemos pasirinkimo galėtų keistis realybė, kurią mes vertiname... O juk tokio skaičiavimo metodo pakanka įvertinti bet kam, tik reikia išmanyti jį ir žinoti, ką skaičiuoji.
Realiai vykstančių procesų jau pažinti dėsningumai ir yra ta logika, pagal kurią mes vėl ir vėl mąstom apie tuos pačius procesus, ir visiškai nesvarbu, kokioje skaičiavimo sistemoje mes tai darom.
Gal tu dar pastudijuok, a? O tai žiū: sudėsi du "mėlynus" krūvius, ir gausi "žalią"...senis wrote: Na dabar matau, kad esi fizikoje toks zalias kaip bambukas jeigu jau zenklus tapatini su paciais kruviais
Aiskinu dlia osoba tupych:
Kruviai trys:
Raudonas +1
Zalias -2/3
Melynas -1/3
Ar dabar aisku ? Beje skaiciukai nebutinai tokie, tokius parinkau tik del kvarku spalvu isivaizdavimo kaip supratau as. Bet kuriuo atveju sis spalviniu kruviu paaiskinimas yra stipresnis lyginant su tavo lenskio ismislu, nes visiskai nereikalauja jokiu nauju bereikalingu savoku kaip "trys skirtingi zenklai". Taigi okamo skustuvas tavo lenski nurezia - mane palieka. Kai turesi eksperimentinius patvirtinimus - tada ziuresime. O dabar laimi tas kieno teorija tiesiog paprastesne. Taskas. Tokie moksliniai principai ir man nusisikt kad lenskiui jie netinka.
Kolega nepykit, bet nesu įpareigotas plėsti jūsų žinias. Visgi buvo įdomu su jumis bendrauti.
Kolega, esate labai vertinga asmenybė Bažnyčiai. Manau, esate pirmas žmogus Žemėje, radęs įrodymų apie Dievo egzistavimą. Manau, kad būsite įdomus ne tik bažnyčios tarnams, bet ir mūsų medikams. Nuoširdžiai sveikinu.Liucipher wrote:Visai ne, elektronų interferencija daugiapoliariškumo nepatvirtina, o patvirtina visai kitą dalyką, o būtent, kad Dievas yra.vovocka wrote: Antai elektronų srautas, paleistas į ekraną su dviem kiaurymėm, už jo formuoja interferencinį vaizdą. T.y. elektronų interferencija lyg ir patvirtina, kad elektronas praėjo pro abi kiaurymes vienu metu...
Koordinačių sistemą formuoja ortogonalių funkcijų sistema. Plokštumoje, renkantis įprastinę Dekarto koordiančių sistemą, gali naudotis tik dviem iš i,j,k. Trečias nebebus ortogonalus pirmiems dviems, jei bandysi jį "įpaišyti" į plokštumą.fizikanas wrote:Lygiai taipapt jei imsim 3 vektorius plokstumoj - turesim i,j,k ir -i,-j,-k. Kodel čia vienu atveju gerai, kitu blogai?vovocka wrote: Šviesoje yra du tarpusavy susiję "trejetukai".
Mėlyna+raudona+žalia=balta
purpurinė+žydra+geltona=balta
Įdomu tai, kad daugiapoliariškumo idėją tu "pagavai" iškart. Va "seniui" niekaip nesiseka atitrūkti nuo įprastinių kategorijų...
As manau cia tau reikia smarkiai pastudijuoti elementariuju daleliu fizika...vovocka wrote: Gal tu dar pastudijuok, a?
Matematiskai viskas teisingai (-1/3-1/3=-2/3). Be to turime siokiu tokiu argumentu pagristi - kvarku elektrinis kruvis yra nesveikas skaicius. Kodel panasiai negali buti su spalviniais kruviais ?vovocka wrote: O tai žiū: sudėsi du "mėlynus" krūvius, ir gausi "žalią"...
O va tavo 'daugiapoliskumas' susiduria su didesnemis bedomis - neturi nei matematinio aparato (+-, ir koks ten dar naujas zenklas ?
), nei eksperimentiniu patvirtinimu (daugiapoliarini biotronini srauta nujojo saugumo strukturos ). Taigi tau belieka tik tuscios filosofijos, man taves tikrai gaila 
Tai ir nepykstu. O as savu ruoztu nesu ipareigotas ikalbeti jus atsisakyti sarlatanu siulomo pseudo-mokslo.vovocka wrote: Kolega nepykit, bet nesu įpareigotas plėsti jūsų žinias.
Na tam tikra prasme,- man irgi.vovocka wrote: Visgi buvo įdomu su jumis bendrauti.
Srovė wrote:Vyručiai, visai užsiciklinot - ir į skeptikus pretenduojantys, ir šiaip su dvasiom besišnekantys...
Juk bet koks vektorius trimatėje erdvėje užrašomas kaip suma trijų ortoganalių vektorių Ai, Bj, Cj (i,j,k - normaliniai vektoriai, o - A, B, C - koeficentai): F = Ai+Bj+Ck. Ir tokia lygybė: Ai+Bj+Ck=0 - galima tik vienu atveju, kai A=B=C=0.vovacka wrote:Ai+Bj+Ck=0 - principe taip nusakoma taško padėtis. Čia A,B,C - kiekinės išraiškos. i,j,k - vektoriai.
Atrodo radau įdomų pašnekovą (-ę). Truputėli primiršau matematiką, gal primintumėte, kam lygi ortogonalių funkcijų suma: i+j+k=?
Jūs matėt, jūs žinot... Manau nerašote to, ko nežinote?Srovė wrote: Perdaug nepergyvenkit - visiems pasitaiko. Juk V.L. dar labiau pasiklydęs tarp dviejų medžių - niekaip negali nustatyti, ar tai jų tik ne daugiau yra. - Kai atsisuka į bet kurį kitą, niekaip nebesusigaudo, kad tai jau matytas priešpaskutinis...
Pamąstykit...Srovė wrote: Kas dėl daugiapoliariškumo, tai teisybė yra realioje praktikoje. Tik fantazuoti galima bile ką. Realiai, ne tik mikropasaulio elementai sudaro dvipolius... ir daugiapolius, - mes patys dalyvaujame įvairiuose daugiapoliuose, o principe, visai nesvarbu, kad ne elektrinio krūvio pagrindu. Ir dar, kas gi reikalauja, kad sistemos narių kažkoks tai bendras parametras būtų lygus 0?
Kodėl prieštaraujate sau? Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.Srovė wrote: Kai viso daugiapolio "mes" yra tik vienas "aš" - yra monopolis, kai yra "aš" ir "tu" - esam dvipolis, kai yra dar ir trečias - turim tripolį.., ir taip toliau - turim daugiapolius. Tik va, dėmesį kiekvienas turim tik vieną, todėl vienu metu galim palaikyti santykį tik su vienu "kitu"
Kas yra dvipolinių galimybių paketas jau suvokėte. Dabar pasinaudokite jogos praktika: jūsų žvilgsnis turi dvi galimybes. Jis gali būti koncentruotas - tuo atveju vienu metu į jūsų dėmesio akiratį papuls tik vienas objektas. Arba jis gali būti panoraminis. Šiuo atveju į jūsų akiratį papuls viskas vienu metu. Tas pats yra ir su kitais analizatoriais. Va jums ir fiziologinis pagrindas kitokiems santykiams tarp objektų. Kas kaltas, kad matematikai niekad tuo nesidomėjo? Kiekvienam savo.Srovė wrote: - su visa visuma iškarto kaip "kiti" („mes“-1), arba tenka išdėstyti laike tą santykį su „kiti“ - į sumą santykių su kiekvienu atskiru daugiapolio-"kiti" nariu. Neišskirdamas savęs iš „mes“, „aš“ taip pat galiu sudaryti sąlyginį bipolį su bet kokios struktūros kita sistema...
Turim lyg ir n-to laipsnio lygtį su vienu nežinomuoju, arba pirmo laipsnio lygčių sistemą su n nežinomųjų. Kaip kam patogiau. Transformuoti vieną užrašymo formą į kitą - jokios problemos nėra.
Sistemą formuoja jos objektai ir santykiai tarp objektų. Patyrinėkit tai. Pvz.:Srovė wrote: Kas dėl logikos: "taip - ne" (yra - 1, nėra – 0 ) - tai tokia jos užrašymo forma yra patogi naudojant dvejetainę skaičiavimo sistemą. - Ji nieko bendro neturi su sistemų struktūra ir nuo to priklausančiu tos sistemos poliškumu.
++=+
--=+
+-=-
-+=-
ir "veidrodinė" sistema:
++=-
--=-
+-=+
-+=+
Paieškokit analogijų su 1 ir 0
Ir dar kaip gali. Ar maža geometrijos modelių, duodančių skirtingus rezultatus? Ar per trumpa fizikos vystymosi istorija, kad palygintumėte, kaip kito įvairūs modeliai? Patyrinėkit kad ir šviesos suvokimą... Nekalbu jau apie Einšteino reliatyvumo teorijos įtaką klasikiniam požiūriui.Srovė wrote: Juk niekas neimsite įrodinėti ir tvirtinti, kad nuo skaičiavimo sistemos pasirinkimo galėtų keistis realybė, kurią mes vertiname...
O ar nepagalvojote, kad pažintini tik tie procesai, kurių dėsningumai analogiški proto (logikos) dėsniams? Ar nesusimąstėte, kodėl akimis tik regime, bet negalime girdėti? Viskam sava...Srovė wrote: O juk tokio skaičiavimo metodo pakanka įvertinti bet kam, tik reikia išmanyti jį ir žinoti, ką skaičiuoji.
Realiai vykstančių procesų jau pažinti dėsningumai ir yra ta logika, pagal kurią mes vėl ir vėl mąstom apie tuos pačius procesus, ir visiškai nesvarbu, kokioje skaičiavimo sistemoje mes tai darom.
Nuorodą į matematinį modelį jau daviau (turiu omeny knygą).senis wrote:As manau cia tau reikia smarkiai pastudijuoti elementariuju daleliu fizika...vovocka wrote: Gal tu dar pastudijuok, a?
Matematiskai viskas teisingai (-1/3-1/3=-2/3). Be to turime siokiu tokiu argumentu pagristi - kvarku elektrinis kruvis yra nesveikas skaicius. Kodel panasiai negali buti su spalviniais kruviais ?vovocka wrote: O tai žiū: sudėsi du "mėlynus" krūvius, ir gausi "žalią"...
O va tavo 'daugiapoliskumas' susiduria su didesnemis bedomis - neturi nei matematinio aparato (+-, ir koks ten dar naujas zenklas ?
Tai ir nepykstu. O as savu ruoztu nesu ipareigotas ikalbeti jus atsisakyti sarlatanu siulomo pseudo-mokslo.vovocka wrote: Kolega nepykit, bet nesu įpareigotas plėsti jūsų žinias.
Na tam tikra prasme,- man irgi.vovocka wrote: Visgi buvo įdomu su jumis bendrauti.
Beje, kiek suprantu kolegai Hegelis - taip pat šarlatanas? Kaip jau rašiau, tai jis savo Logikos moksle paminėjo trečiąjį galimą poliariškumą...
Visus daugiapolius galima nagrineti kaip dipoliu aibes. Taip ir daro mokslas. Kuo jums neitinka dipoliai - neturi mistikosvovocka wrote: Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.
?Taip, fizika aprašo dipolių sistemos elgseną. Bėda kitame: du poliai tarpusavy turi griežtai apibrėžtus "elgsenos" dėsnius. Trumpai tai galima užrašyti sekančiai:
AA=A pvz.: (++=+)
BB=A pvz.: (--=+)
AB=B pvz.: (+-=-)
BA=B pvz.: (-+=-)
A(+)B=0; +1-1=0 (pridedu kiekines išraiškas, kad būtų aiškiau)
Atkreipk dėmesį į tai, kad abu poliai santykyje su savimi elgiasi skirtingai: ++=+ ir --=+. T.y. pliusas rezultatu duoda pats save, o minusas - kinta į pliusą.
Analogiškai tripolio atveju:
AA=B
BB=A
AB=C
BA=C
AC=A
BC=B
CA=A
CB=B
CC=C
ABC=C
A(+)B(+)C=0
Dipolių sistema neatspindi tokių dėsnių. Logikoje tokių dėsnių taip pat nėra. Logikoje trečio neduota.
Mane stebina "baimė" kitokiam požiūriui. Iš esmės tai naujas požiūris į matematiką ir visus gamtos mokslus. Aprašomi iš esmės nauji santykiai tarp objektų. Kiekviena objektų sistema gali formuoti skirtingą dėsnių sistemą. Vienu atveju - tai dvipolinė sistema, kitu atveju - tripolinė, ir t.t. Dėsniai kaskart vis kitokie... Kam skaidyti sąveika į "dvipolius" ir bandyti aprašyti sistemos objektų sąveiką kaip elementarių sąveikų tarp dviejų objektų sistemą, jei galima ją aprašyti vienu modeliu?
AA=A pvz.: (++=+)
BB=A pvz.: (--=+)
AB=B pvz.: (+-=-)
BA=B pvz.: (-+=-)
A(+)B=0; +1-1=0 (pridedu kiekines išraiškas, kad būtų aiškiau)
Atkreipk dėmesį į tai, kad abu poliai santykyje su savimi elgiasi skirtingai: ++=+ ir --=+. T.y. pliusas rezultatu duoda pats save, o minusas - kinta į pliusą.
Analogiškai tripolio atveju:
AA=B
BB=A
AB=C
BA=C
AC=A
BC=B
CA=A
CB=B
CC=C
ABC=C
A(+)B(+)C=0
Dipolių sistema neatspindi tokių dėsnių. Logikoje tokių dėsnių taip pat nėra. Logikoje trečio neduota.
Mane stebina "baimė" kitokiam požiūriui. Iš esmės tai naujas požiūris į matematiką ir visus gamtos mokslus. Aprašomi iš esmės nauji santykiai tarp objektų. Kiekviena objektų sistema gali formuoti skirtingą dėsnių sistemą. Vienu atveju - tai dvipolinė sistema, kitu atveju - tripolinė, ir t.t. Dėsniai kaskart vis kitokie... Kam skaidyti sąveika į "dvipolius" ir bandyti aprašyti sistemos objektų sąveiką kaip elementarių sąveikų tarp dviejų objektų sistemą, jei galima ją aprašyti vienu modeliu?
Gaila, kad mano ironija taip ir liko nesuprasta.vovocka wrote:Kolega, esate labai vertinga asmenybė Bažnyčiai. Manau, esate pirmas žmogus Žemėje, radęs įrodymų apie Dievo egzistavimą. Manau, kad būsite įdomus ne tik bažnyčios tarnams, bet ir mūsų medikams. Nuoširdžiai sveikinu.
Kaip matau, maniškė taip pat...Liucipher wrote:Gaila, kad mano ironija taip ir liko nesuprasta.vovocka wrote:Kolega, esate labai vertinga asmenybė Bažnyčiai. Manau, esate pirmas žmogus Žemėje, radęs įrodymų apie Dievo egzistavimą. Manau, kad būsite įdomus ne tik bažnyčios tarnams, bet ir mūsų medikams. Nuoširdžiai sveikinu.
Iš kitos pusės stebina žmonių noras visame rasti "kitokius" požiūrius.vovocka wrote: Mane stebina "baimė" kitokiam požiūriui. Iš esmės tai naujas požiūris į matematiką ir visus gamtos mokslus. Aprašomi iš esmės nauji santykiai tarp objektų. Kiekviena objektų sistema gali formuoti skirtingą dėsnių sistemą. Vienu atveju - tai dvipolinė sistema, kitu atveju - tripolinė, ir t.t. Dėsniai kaskart vis kitokie... Kam skaidyti sąveika į "dvipolius" ir bandyti aprašyti sistemos objektų sąveiką kaip elementarių sąveikų tarp dviejų objektų sistemą, jei galima ją aprašyti vienu modeliu?
Iš esmės nauji santykiai tarp objektų yra gerai, bet kur tamsta ruošiatės tai panaudoti? Ar tikrai norite pasakyti, kad galima sukurti tokias sitemas, kurių nėra įmanoma sukurti naudojant dvipolį sąntykį (čia dar įskaitant, kad dvipolė sistema yra pajėgi emuliuoti tripolę)?
Galų gale, net jei tarsime, jog tai turi kažkokią prasmę (daugiau mankšta smegenims
) jūs ne iš tos pusės einate prie problemos: pirma grupių teorija turi išaiškinti kaip tokius daugiapolius ryšius formuoti ( o jei tai jau išaiškinta tai apie kokį nekreipimą dėmesio jūs kalbate), o tada fizikai galės tuo naudodamiesi kurti savo modelius . Vat kadangi jokio eksperimentais paremto poreikio fizikai neišreiškia tai ... Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.Liucipher wrote:Ir kame ten buvo ironizuota. Žinia, kad elektronų dualizmas tiek pat susijęs su fikciniu daugiapoliariškumu, tiek kiek ir su fikciniu Dievu. Kas ir buvo manosios ironijos priežastis.vovocka wrote:Kaip matau, maniškė taip pat...
Dvipolių superpoziciją labai tyrinėjo tiek TSRS, tiek JAV. Yra galimybė sukurti pirmos pakopos daugiapoliarinę sistemą, duodančią neįprastus rezultatus. Kaip pavyzdį galiu paminėti: Hamiltono i*j*k=-1. Tai matematinis variantas. Kad jį perkeltum į eksperimentą, reiktų turėti analogiškų funkcijų nešėjų. Tokiems surasti smegenų nebeužteko...aivaras wrote:Iš kitos pusės stebina žmonių noras visame rasti "kitokius" požiūrius.vovocka wrote: Mane stebina "baimė" kitokiam požiūriui. Iš esmės tai naujas požiūris į matematiką ir visus gamtos mokslus. Aprašomi iš esmės nauji santykiai tarp objektų. Kiekviena objektų sistema gali formuoti skirtingą dėsnių sistemą. Vienu atveju - tai dvipolinė sistema, kitu atveju - tripolinė, ir t.t. Dėsniai kaskart vis kitokie... Kam skaidyti sąveika į "dvipolius" ir bandyti aprašyti sistemos objektų sąveiką kaip elementarių sąveikų tarp dviejų objektų sistemą, jei galima ją aprašyti vienu modeliu?
Iš esmės nauji santykiai tarp objektų yra gerai, bet kur tamsta ruošiatės tai panaudoti? Ar tikrai norite pasakyti, kad galima sukurti tokias sitemas, kurių nėra įmanoma sukurti naudojant dvipolį sąntykį (čia dar įskaitant, kad dvipolė sistema yra pajėgi emuliuoti tripolę)?
Matematiniai modeliai jau yra. Yra ir eksperimentiniai rezultatai, bet jie neviešinami. Bet koks eksperimentas pradžiai turi būti atspindėtas intelekte. Kol tai neįvyks, apie kokį eksperimentą kalbam?aivaras wrote: Galų gale, net jei tarsime, jog tai turi kažkokią prasmę (daugiau mankšta smegenims
Va va- patyrinekit.vovocka wrote: Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.
Is cia ir daroma isvada, kad elektronas elgiasi kaip banga -> bangos-daleles dualizmas. Jokiu kitokiu interferencijos interpretaciju ir buti negali.http://en.wikipedia.org/wiki/Interference wrote: Interference is the addition (superposition) of two or more waves that results in a new wave pattern.