Ateistų atsivertimas

[senis]

O argi istorikai atlieka eksperimentus, būtiną mokslinio metodo sąlygą?

Na tai pagal tave iseitu, kad astrofizika irgi ne mokslas, nes negali eksperimentuoti laboratorijose. Juk neuzkursi zvaigzdes ar jos nesusprogdinsi ar sakykim nepagaminsi pulsaro. Tai ka tada iseina astrofizika ne mokslas ? O kas tada ? As manau eksperimentas nera butina mokslinio metodo salyga. Uztenka ir stebejimu metu gaunamu duomenu. T.y. reikia labai kruopsciai rinkti ir labai labai daug duomenu ir ziureti ar negauname duomenu, kurie paneigtu viena ar kita teorija. Aisku eksperimentas yra reikalingas, bet deja ne visose mokslo sakose ji galima atlikti Na nebent "eksperimentu" galima pavadinti kompiuterines simuliacijas. Bet as taip nevadinciau, nes visos simuliacijos paremtos teoriniais modeliais, kurie gali klysti. Tokiu budu atliktas virtualus eksperimentas (kompiuterine simuliacija) dar nera pakankamas irodymas.

[Apostatas]

Aisku eksperimentas yra reikalingas, bet deja ne visose mokslo sakose ji galima atlikti

Vadinasi, as tiesiog turėjau klaidingą supratimą, apie tai, kad mokslas turi remtis moksliniu metodu. Bet tada tampa visai neaiškios sąlygos, kurias turi atitikti objektas, kad galėtu vadinti mokslu.

[senis]

Bet tada tampa visai neaiškios sąlygos, kurias turi atitikti objektas, kad galėtu vadinti mokslu.

Manau teorija yra moksliska jei yra budas ja paneigti ir nera jai alternatyviu teoriju su gerokai mazesniu prielaidu skaiciumi.

[shankeris]

užsivest naują temą yra labai nesunku :)

[Apostatas]

Manau teorija yra moksliska jei yra budas ja paneigti ir nera jai alternatyviu teoriju su gerokai mazesniu prielaidu skaiciumi.

O jei yra alternatyvi teorija su didesniu prielaidų skaičiumi ( bet kartu gal geriau paaiškinanti tyriamą objektą), ji jau nebe gali būti moksliška? Bet aš klausiau ne tiek apie teroiją, kiek apie paties mokslo apibrėžimą.

[senis]

O jei yra alternatyvi teorija su didesniu prielaidų skaičiumi ( bet kartu gal geriau paaiškinanti tyriamą objektą), ji jau nebe gali būti moksliška?

Na okamo skustuvas taikomas lygiavertem teorijoms, t.y. viendodai gerai paasikinancioms stbejimu/eksperimentu duomenis. Jei jusu pamineta alternatyvi teorija GERIAU paaiskina tiriamaji objekta, tai ji yra moksliska. As turejau galvoje varianta, kad sakykim yra 2 teorijos, kurios viendodai gerai paaiskina tiriama objekta, bet viena is teoriju turi sakykim 10 kartu daugiau prielaidu, nei kita teorija. Tai va siuo atveju, tos su 10 kart daugiau prielaidu, as nedrisciau pavadinti "moksliska teorija". Kas liecia mokslo apibrezima - nezinau, nesu zinovas mokslo filosofijos ar kaip ten vadina

[Apostatas]

Jei jusu pamineta alternatyvi teorija GERIAU paaiskina tiriamaji objekta, tai ji yra moksliska.

Nesutikčiau. moksliškos jos abi. tik ta. kuri geriau paaiškina tiesiog yra geresnė.

As turejau galvoje varianta, kad sakykim yra 2 teorijos, kurios viendodai gerai paaiskina tiriama objekta, bet viena is teoriju turi sakykim 10 kartu daugiau prielaidu, nei kita teorija. Tai va siuo atveju, tos su 10 kart daugiau prielaidu, as nedrisciau pavadinti "moksliska teorija".

Aš vis tik manau, kad prielaidų skaičius niekaip nesusijęs su tuo teorija moksliška ar ne. Moksliška teorija yra greičiau ta, kuri atitinka eksperimento duomemis arba bent jau pakankamai moksliškai juos aiškina.

[RB]

Nesutikčiau. moksliškos jos abi. tik ta. kuri geriau paaiškina tiesiog yra geresnė.

Pamąstykime, ką šiuo atveju reiškia „geriau paaiškina“ – tai reiškia, kad „blogesnė“ teorija nepaaiškina tam tikrų stebėjimų/eksperimentų rezultatų arba jiems prieštarauja. Kaip tokiu atveju galim laikyti ją moksliška, jei ji reikalauja ignoruoti faktus?

[Snukis]

...
Pamąstykime, ką šiuo atveju reiškia „geriau paaiškina“ – tai reiškia, kad „blogesnė“ teorija nepaaiškina tam tikrų stebėjimų/eksperimentų rezultatų arba jiems prieštarauja. Kaip tokiu atveju galim laikyti ją moksliška, jei ji reikalauja ignoruoti faktus?

Kaip tik atsakyma i tai dave Einsteinas. Neprisimenu visos citatos (tingiu ieskoti ) bet mazdaug - "Jei teorija neatitinka realybes, isgalvokite ta realybe kuri atitiktu teorija". Butent tuo ir remiasi jo paties didziausias veikalas - isgalvota realybe

[Apostatas]

Pamąstykime, ką šiuo atveju reiškia „geriau paaiškina“ – tai reiškia, kad „blogesnė“ teorija nepaaiškina tam tikrų stebėjimų/eksperimentų rezultatų arba jiems prieštarauja.

Na jei nebūtumėte pats atsakęs, tai aš galėčiau pabandyt atsakyt ką turėjau omeny. Ir vis tik aš pabandysiu. Moksle dažnai nėra vien juoda ir balta ir dažnai pasitaiko teorijų, kurios konkuruoja vien a su kita. Viena geriau paaiškina vienus objekto ar tyrimo aspektus, tačiau blogiau kitus, o antroji priešingai, todėl, kuri iš jų geresnė dažnai sprendžiama gana subjektyviai, nurodant, kad vieni aspektai yra svaresni už kitus.

Kaip tokiu atveju galim laikyti ją moksliška, jei ji reikalauja ignoruoti faktus?

Dažnai gaunami labai prieštaringi rezultatai ir tada gaunama aibė teorijų ir kuri iš jų geresnė nustatyti sunku.

[Apostatas]

Pamąstykime, ką šiuo atveju reiškia „geriau paaiškina“ – tai reiškia, kad „blogesnė“ teorija nepaaiškina tam tikrų stebėjimų/eksperimentų rezultatų arba jiems prieštarauja.

Na jei nebūtumėte pats atsakęs, tai aš galėčiau pabandyt atsakyt ką turėjau omeny. Ir vis tik aš pabandysiu. Moksle dažnai nėra vien juoda ir balta ir dažnai pasitaiko teorijų, kurios konkuruoja vien a su kita. Viena geriau paaiškina vienus objekto ar tyrimo aspektus, tačiau blogiau kitus, o antroji priešingai, todėl, kuri iš jų geresnė dažnai sprendžiama gana subjektyviai, nurodant, kad vieni aspektai yra svaresni už kitus.

Kaip tokiu atveju galim laikyti ją moksliška, jei ji reikalauja ignoruoti faktus?

Dažnai gaunami labai prieštaringi rezultatai ir tada gaunama aibė teorijų ir kuri iš jų geresnė nustatyti sunku.

[senis]

[...]kurios konkuruoja vien a su kita. Viena geriau paaiškina vienus objekto ar tyrimo aspektus, tačiau blogiau kitus, o antroji priešingai

Situo atveju tos teorijos is vis nekonkuruoja tarpusavyje, o greiciau viena kita papildo. Todel isvada - arba jos abi kartu teisingos, arba reikia sukurpti dar TRECIA teorija, kuri pakeistu tas 2 nepilnavertes teorijas.

[Apostatas]

Situo atveju tos teorijos is vis nekonkuruoja tarpusavyje, o greiciau viena kita papildo. Todel isvada - arba jos abi kartu teisingos, arba reikia sukurpti dar TRECIA teorija, kuri pakeistu tas 2 nepilnavertes teorijas.

Na jau papildo. Viena sako balta, kita sako juoda ir jos papildo vieną kitą?

[senis]

Viena sako balta, kita sako juoda ir jos papildo vieną kitą?

O tu manai, kad skirtingas fenomeno aiskinimas butinai parodo, kad teorijos viena kitai priestarauja ? Tu klysti.
Stai tikriausiai zinai apie bangos-daleles dualizma. Viena teorija sako, kad sviesa - tai fotonu srautas, o kita - kad elektromagnetines bangos. Kiekviena is siu teoriju teisi tam tikru artutinumu. Todel skirtingas fenomeno aiskinimas NEBUTINAI parodo teoriju priestaravimus.

[FooBar]

Labai daznai mokslinese teorijose reikalaujama, kad naujai pateikiama teorija ne tik aprasytu jau zinomus reiskinius, bet ir prognozuotu kazkokius naujus reiskinius ar naujas savybes. Jei pastarosios pasitvirtina, teorija igyja papildoma svori.

Viena is priezasciu, kiek teko girdeti, kodel stringu teorija priimama skeptiskai, tai kad ji kol kas nepateike nieko naujo, ka galima butu aptikti ar patvirtinti.

[Apostatas]

O tu manai, kad skirtingas fenomeno aiskinimas butinai parodo, kad teorijos viena kitai priestarauja ?

Bet tai racionaliausia ateinanti į galvą mintis. Argi tai, kad teorijos viena kitai prieštarauja ir nerodo, kad jos negali būti abi teisingos?

Stai tikriausiai zinai apie bangos-daleles dualizma. Viena teorija sako, kad sviesa - tai fotonu srautas, o kita - kad elektromagnetines bangos. Kiekviena is siu teoriju teisi tam tikru artutinumu.

Aš linkęs manyt, kad abi jos klaidingos ir kada nors bus išvesta teorija, kuri šitą dvylipumą panaikins. Negali taip būt, kad tas pats objektas tuo pačiu metu būtų ir juodas, ir baltas.

[Akela]

O shtai ir kaip ir atvirkshtinis atvejis - kunigas palieko kunigyste, o jo tikėjimas patyrė savotishka transformacija:.

Tačiau kunigystės už Atlanto E. Atkočiūnas netęsė. Kaip pats teigė, prireikė net penkerių metų, kol „išvalė religinį opiumą” iš savo galvos. Ekskunigas pasinėrė į gilius apmąstymus, kaupė žinias, nes, kaip pats teigė, besimokant kunigų seminarijoje žinios buvo pateikiamos labai vienpusiškai.
Kodėl reikėjo, kaip pats teigė, „išvalyti smegenis”? „Nė viena religija nepajėgi atsakyti į klausimą, kas yra Dievas. Įvairių religijų atstovai ginčijasi, bet realiai negali nupasakoti, kas tai yra”, - teigė pašnekovas.

E. Atkočiūno nuomone, Dievas yra amžinas ieškojimas, sąveikaujant su filosofija, fizika, kosmoso atradimais ir kitais mokslais. „Tai – amžinas klausimas. Tokia religija yra tolerantiška, ji neįstato į jokias formas”, - sakė E. Atkočiūnas.

http://whatson.delfi.lt/news/people/art ... d=11123403

Ten dar idomesniu ir netgi visai skeptisku jo pasisakymu yra , nors jis ir liko tox... savotiskai tikintis Ar kaip ten jis rasho "žinantis". Na... sudetingas atvejis.
Bet idomus

[insurrectum]

Ten dar idomesniu ir netgi visai skeptisku jo pasisakymu yra , nors jis ir liko tox... savotiskai tikintis Ar kaip ten jis rasho "žinantis". Na... sudetingas atvejis.
Bet idomus

Na, nėr labai sudėtingas šis atvejis, klasifikacija: nuosaikus agnostikas.

IMHO, tokia pozicija yra nė kiek nemažiau racionali, nei nuosaikus ateizmas.