Skeptikų / skeptikių forumas

Ar kas nagrinejot sita svetaine? www.satan.lt
Kokie ispudziai? Kokia nuomone susidaret? Manau, anos svetaines kurejai religijos klausimu nori pasakyti ta pati ka ir jus su KK. Tik jie naudojasi kita metodika - pirma gaudo norincius buti satanistais bei smalsuolius, po to isdesto ta pati ka ir jus su KK. Kaip jums tokia svietimo metodika, kai naudojamasi religijos populiarumu norint isvis atmesti ta religija?

oi negaliu..

Taip, nori jie padaryt gal ir tą patį, tik lazdą dažnai perlenkia. Ką kažkada esu jiems sakęs
Nors kitą vertus, mes irgi dažnai lazdą perlenkiam, tik kiek kitaip.

Hm, na mano svyravimas dievu prasidejo nuo to, kad as anksciau vaikysteje labai megau knygas. Uztikau tokia Dzeko Londono Juru Vilkas knyga, ten neitiketinai itikinamai (bent jau man tada) filosofavo apie Dievo neegzistavima, ir nors knygos gale ten tas kuris sake jog nera Dievo mire siaubingose kanciose, o kas tikejo Dievu sau laimingai toliau gyveno, bet kuo toliau apie ta knyga masciau, tuo destoma Dievo nebuvimo filosofija man buvo logiskesne nei jo buvimo. Tada atrodo per sroves ar kur nebepamenu tiksliai rode laida apie satanistus, taigi vedamas smalsumo pradejau ir jais dometis, kol atejau i satan puslapi, taip, ten labai negraziai raso apie krikscionybe ir tt, bet (ech tas mano neisiamamas smalsumas nugalejo dievobaiminguma) as buvau gerokai nustebes, kad ten negarbino setono, bet atitiko mano filosofija jog dievo kaip ir nera (tada man buvo baisu ar tik manes neapsedo velnias). Ten yra daug geru straipsniu savamoksliams pradinukams kaip as (nu kaip reklama skamba zinau bet tai kad tiesa) ir ten benagrinedamas radau zodi skeptikas, kurio reiksme suzinojau ivedes ji googleje ir stai as cia:), jusu forume. Kadangi satan.lt, neveikia forumas(o jeigu ir veiktu, nemanau kad ji butu malonu skaityti) ir nera su kuo padiskutuoti, tai kaip ir manau turit naujokieli KK
Bet pastebejimas tame, jog is pradziu as pradejau abejot dievu ne mokykloj, o rades kazkokia tai knyga, ir per televizijos laida greiciau radau apie satan, ir tik is ten radau jusu foruma. Na ir is kur gi zinot kazkokiam moksleiviui is siauliu nuo pietinio apie skeptikus, jau greiciau apie forsus gotus ir satanus Na bet galiu jus pasveikinti, jusu klaunatizmas jau atvede viena tikra avele i cirka:) Ir del to padekoti, setonui???
(Jus tikriausiai suprantat kaip as rizikuoju netikedamas dievu, nes jeigu jis yra, tai man jau begalines kancios pomirtiniame gyvenime garantuotos...)

Khan wrote:(Jus tikriausiai suprantat kaip as rizikuoju netikedamas dievu, nes jeigu jis yra, tai man jau begalines kancios pomirtiniame gyvenime garantuotos...)

Oi ne, rizikuoja daug labiau tie kurie netiki Kosminiais Klounais, dar nemaciau, kad kas nenoretu i pragara kas pabuvojo siaubo kambary.

Khan, tavo teigimas, kad tu rizikuoji netikėdamas dievu, vadinamas Pascal's wager, lietuviškai berods Paskalio dilema, tiksliai nežinau. Blaise Pascal, prancūzų mokslininkas ir filosofas, teigė, jog dievą turėtume tikėti todėl, kad tai yra naudingiau ir protingiau. t.y.:
- jei tu tiki dievą ir jis iš tiesų egzistuoja, eini į rojų - tavo laimėjimas yra didžiulis;
- jei tu tiki dievą ir jis neegzistuoja - nieko neprarandi.
- jei netiki dievo ir jis tikrai neegzistuoja - nieko neišloši ir nieko nepraloši.
- jei netiki dievo, bet jis egzistuoja - praloši labai daug, nes eini į pragarą.

Atrodytų, tikrai įtikinantis argumentas, tačiau galima sugalvoti kiek tik nori mitinių būtybių, kurios baustų tave už netikėjimą jomis ir apdovanotų už tikėjimą. Tarkime, Supermegadriežas po mirties suris visus, kurie juo netiki, ir apdovanos turtais visus, kurie juo tiki.
Paskalio argumentą galima pritaikyti bet kuriam iš tokių išsigalvojimų. Todėl jis paprasčiausiai kvailas. Neįmanoma žinoti, kurią religiją reikia rinktis, nes visos ginasi Paskalio argumentu.

Taigi gali nebijoti.

Sveikinimai tapus ateistu

Ramzajus wrote:P.S. O Londono "Jūrų vilką" kadaise bandžiau skaityt, bet pasirodė nuobodu ir užmečiau. Dabar vėl pasiėmiau.

Kai man buvo kokių 15 – skaičiau su didžiuliu malonumu. Dabar jei Londono ką ir norėčiau pavartyti – nebent apsakymus, tie keli skaityti jo romanai (ko gero, tai ir tebuvo „Jūrų vilkas“ ir „Martinas Idenas“. Ai, dar „Baltoji iltis“) gan silpni, priešingai, nei apsakymai.

silentium wrote: Atrodytų, tikrai įtikinantis argumentas, tačiau galima sugalvoti kiek tik nori mitinių būtybių, kurios baustų tave už netikėjimą jomis ir apdovanotų už tikėjimą.

Kalbant apie Paskalio argumentą, tai jis paremtas ore kabančia prielaida, kad dievas tikinčiuosius apgyvendins rojuje, o ateistus - pragare. Tuo tarpu gali būti ir priešingai

Paskalio argumentas/dilema - sito apraiska ir buvo juru vilke, kad tikedamas dievu ir per mirti galvodamas, jog pateks i dangu jis yra laimingesnis uz netikinti. Antra, atsuk skriaudejui kita zanda - dievas ji kitaip nubaus arba viskas dievo rankose - tikintis gali jeigu nori atsikratyti atsakomybes net uz save.
Ka gauna netikintis? Trumpesni gyvenima del stresu, nes zino jog mirtis = absoliutus jam galas(pagalvokim apie vaiko mirti motinai arba senas zmogus kasdien laukiantis mirties kaip visisko galo), po to del susimovimo gali kaltinti save ir tik save, ty visa atsakomybe uz save jis nesa pats(pvz kad uzmuse netycia su masina vaika) = dar didesnis stresas ir trumpesnis gyvenimas.
Nuuuu mano nuomone, tikintis daug islosia per Paskalio dilema ir dar + per situs isvardintus dalykus, tai gaunasi, kad tikintys yra daug laimingesni nei netikintys. Na o jeigu dievo nera ir gyvenimo kokybe priklauso nuo to ar laimingai tu ji pragyvenai, velgi islosia tikintys net jei dievo ir nera! Ir visur islosia tie tikintys!? Kaip dabar prisimenu - Karta kai jaunesnis buvau, paklausiau savo gero dedes - ar religija sugalvojo geri zmones? Bet jis tik sugedino, jog kaip as galiu taip galvoti.

Khan wrote: Ka gauna netikintis? Trumpesni gyvenima del stresu, nes zino jog mirtis = absoliutus jam galas(pagalvokim apie vaiko mirti motinai arba senas zmogus kasdien laukiantis mirties kaip visisko galo), po to del susimovimo gali kaltinti save ir tik save, ty visa atsakomybe uz save jis nesa pats(pvz kad uzmuse netycia su masina vaika) = dar didesnis stresas ir trumpesnis gyvenimas.

Jei dievo nėra - tikintis iššvaisto savo gyvenimą neegzistuojančiam dalykui, nuolat atlikdamas tam dievui apeigas ir gyvendamas pagal jį, renkasi tokius sprendimus, kurie naudingi ne žmonėms, o neegzistuojančiai būtybei, bei varžydamas savo poreikius kvailomis taisyklėmis. Netikintis teoriškai turėtų gyventi laisvesnį gyvenimą - jo nevaržytų religinės taisyklės, tarkim, draudžiančios valgyti kiaulieną arba varžančios seksualinį gyvenimą. Turėdamas daugiau laisvės, žmogus būtų ir laimingesnis. Dėl atsakomybės - tikintieji tiki laisva žmogaus valia.

Dėl atsakomybės - tikintieji tiki laisva žmogaus valia.

- drisciau papriestarauti,
tikintieji netiki laisva zmogaus valia nes jie turi daug religijos taisykliu kaip pvz 10 dievo isakymu ir jeigu jie tikintys, tai ir turi laikytis ju ir, jau viskas yra dievo nuspresta ir taip dievo lemta,
arba nesupratau sito parasymo.

kai kurie galbūt ir tiki, jog laisvos valios žmogus neturi. Visgi atrodo, jog bažnyčia pripažįsta žmogaus laisvos valios buvimą. T.y. dievas būdamas visažinis iš anksto žino kaip kiekvienas iš mūsų pasielgs, tačiau visgi kiekvienas iš mūsų gali elgtis kaip tinkamas. Na čia yra labai problemiškas teologijos klausimas.

Bajeris tame, jog jeigu dievas doktrinoje būtų visko lėmėjas ir nebūtų laisvos valios, tai iš tiesų - dingtų bet kokia individuali atsakomybė. Neliktų nuodėmės. O biblija rašo apie nuodėmes, nuodėmės buvo metų metus plaunamos bažnyčioje, ir teigiama, jog pagal nuodėmes dievas spręs ką imti į rojų. Jei nėra laisvos valios, lieka tik predestinacija. T.y. dievas pats savo mums nesuvokiamu valios aktu (t.y. iš oro) nuspręs, kurie yra verti rojaus.

Ir dar. žmogus, tikintis dievu, baudžiančiu ar apdovanojančiu už gerus ar blogus veiksmus, jausis atsakingas ir prieš dievą, ir prieš žmones. Netikintis jausis atsakingas tik prieš žmones.

Kiek aš supratau, laisvą valią žmogui krikščionių Dievas suteikia ne visame kame, o tik galimybėje rinktis gėrį t.y. Dieva arba blogį, o jau pasirinkus, tenka laikytis įstatymų ir nurodymų, taigi kalbėt apie laisvą valią kaip ir nelabai prasminga.
Kita vertus, sutinku su vienu iš kalbėjusių, kad būti tinkinčiuoju gal ir lengviau. Vadinkime tai neurolingvistiniu programavimu, saviįtaiga ar kaip nors kitaip, bet ta iliuzija, kuria aprengia savo gyvenimą tikintieji tikrai padeda jiems kai kuriose, o kai kuriems net ir visose gyvenimiškose situacijose. O jei žmogus dėl šitos saviapgaulės nugyvena sveikesnį ir linksmesnį gyvenimą, tai nematau jokių problemų.

Liucipher wrote:<...>O jei žmogus dėl šitos saviapgaulės nugyvena sveikesnį ir linksmesnį gyvenimą, tai nematau jokių problemų.

o as matau tame blogi. nes kai zmogus tiki jog keliaus i roju ar kita gyvenima ir nemasto kad gyvena viena karta ir tuom viskas baigsis jis pradeda nebranginti nei savo nei aplinkiniu gyvenimo o to pasekoje turim teroristus bei kryziaus zygiu salininkus..

Khan wrote: tikintieji netiki laisva zmogaus valia nes jie turi daug religijos taisykliu kaip pvz 10 dievo isakymu ir jeigu jie tikintys, tai ir turi laikytis ju ir, jau viskas yra dievo nuspresta ir taip dievo lemta

Dešimties dievo įsakymų buvimas nepaneigia valios laisvės taip pat, kaip ir kelių eismo taisyklių buvimas - galimybės pagazuoti.

Del pagazavimo - galime pagazuoti. bet tuo rizikuojame buti ir nubausti mentu.
Tas pats ir su dievo isakymais - tikintysis rizikuoja buti nubaustas dievo. Ir ne kokiu ten balu ar pinigine bauda, o pomirtinio gyvenimo pavertimu i pragara. Na as nematau cia labai dideles tikinciojo laisves...

Anksciau parasiau, jog tikinciajam - ne, ne tik tikinciajam bet ir paprastam mirtingajam atsiribojimas nuo atsakomybes teikia maziau rupesciu - taigi ir daugiau laimes.

tikintis gali jeigu nori atsikratyti atsakomybes net uz save.

silentium parase:

Turėdamas daugiau laisvės, žmogus būtų ir laimingesnis.

Kompromisa radau valdove.lt (Smalsumas mano liga). Ten zmones skirstosi i valdovus ir vergus. Valdovai megsta valdyti, niekinti, reiksti savo valdzia, kiti megsta but vergais, zemintis ir buti suvarzyti. Nors ir keista, bet darant tokius dalykus abi puses patiria malonuma ar netgi orgazma! Taigi cia jau veikia zmogaus pasamone, smegenine ar velnias zino kas... bet ne samoningai pats zmogus.
Isvada: manau visi sutiksit, kad yra zmones, kurie turi potrauki i vergyste ir zmones kurie turi potrauki vadovauti. I vergyste labiau linke zmones yra katalikai. I visko neigima ir gincyjimasi (kartais iki orgazmo) turintys potrauki zmones yra skeptikai.

son wrote:Nes kai zmogus tiki jog keliaus i roju ar kita gyvenima ir nemasto kad gyvena viena karta ir tuom viskas baigsis jis pradeda nebranginti nei savo nei aplinkiniu gyvenimo o to pasekoje turim teroristus bei kryziaus zygiu salininkus..

Nelabai daug katalikų teroristų žinau, o ir kažkaip apie kryžiaus žygius senokai jau negirdėta... Nejau kiekvienas katalikas yra potencialus teroristas ar kryžiaus žygio dalyvis?

indeterministiniu poziuriu - su kuo tas valgoma?