Jeigu gėrio/blogio vertinimas priklauso tik nuo asmeninės naudos tai viskas tampa labi subjektyvu. Tokio vertinimo atveju diskusija apie religijos pliusus ir minusus yra beprasmiška.Prieštaračiau. Jeigu matysiu, kad kažkokia religija savo buvimu bendrai paėmus suteikia man nauda, aš nors ir netikintis, vistiek ją palaikysiu. Šiuo metu nelabai apie tokias žinau.
Noriu paklausti: kodėl jūs manote, kad jūsų išsakytas skeptiškas požiūris į religijos teikiamą naudą nėra viso labo išraiška jūsų nuomonės, kad dievas neegzistuoja?
fizikanas rašo:
forume yra trumputė diskusiją apie biblijos kontekstą ir svarbą. ( viewtopic.php?t=1284 ) Ar kolegos Moshiah nurodytų linkų tekstai jus įtikina, kad izraeliečiai pasielgė teisingai?Dėl gėrio ir blogio tai taip, žinoma, kad interesų konfliktų pasitaiko, netik tarp teistų-ateisų, bet vat kas dėl logikos, tai ji visiems vienoda ir vienodai patikrinama.
fizikanas rašo:
Realiai tai neįmanoma, nes kompiuteriui programą parašys žmonės kurie patys turi pozicijas šiuo klausimu. Taigi tai bus greičiau koks nors kompromisinis variantas, o ne objektyvus rezultatas.Galbūt kompiuteriais galima? Duotume kompiuteriui visus įmanomus statistinius duomenis ir jis mums pasakytų ar gerai religijos ar blogai.
senis rašo:
Turiu prisipažinti, man su anglų sunkoka. Kiek supratau tai nėra visiškai atskiras požiūris. Dėl abejojimo kyla klausimai: kiek tai galima vadinti rimta pozicija, ir kuo abejojimas ir jo suteikiama galimybė pažvelgi į abiejų pusių argumentus tikrai priartina prie objektyvių religijos gėrio/blogio vertinimo kriterijų? (Čia tuo atveju, kai abejojimas tampa išankstine pozicija)Manau puiku viduriuka atspindi sitas:
..................................................
Taigi jei krastines pozicijos yra tiketi/netiketi, tai viduriukas yra - abejoti (cia daugiau agnostikams), arba paprasciausiai ignoruoti (ignostikams).
srovė rašo:
Viskas teisinga ir elementaru. O jeigu panagrinėtumėme tokį atvejį. Placebo efekto tikimybė ir stiprumas priklauso nuo ligonio nuostatos gydymo metodikai (tiki metodikos efektyvumu – netiki metodikos efektyvumu). Tai liečia ir „reiki“ (gydymas rankomis) metodą. Yra įrodyta, kad jis realios įtakos gijimo procesui neturi. Tačiau tai praktikuojama kaikuriose JAV gydymo įstaigose (mačiau filmą per „Diskovery“) tam, kad sukeltų placebo efektą. Vadinasi mano neigiamas požiūris į ekstrasensus suformuotas mokslinių tyrimų yra neteisingas. Jeigu ekstrasensai gali realiai padėti žmonėms tai juos aš turėčiau vertinti teigiamai? (Čia truputis moralinio reliatyvizmo, bet vistiek)Idėjų ir veikų suvokiamas logiškumas/absurdiškumas, gerumas/blogumas yra jau pasekmė to, kokioje sistemoje mes vertiname tas idėjas ir veikas. Jei tas idėjas įkeliame į kitą sistemą (kitą kontekstą), kur jos jokiais prasmingais sąryšiais nesusietos su tos kitos sistemos visuma, tai ir gauname, kad tos idėjos niekaip nesuderintos - ten jos absurdiškai skamba. Tuo ir piktinasi nežinantys sistemos, tik kurioje sumąstyta idėja ir yra suderinta su visuma ir turi aiškiai suvokiamą tikslinę prasmę. Čia ji suprantama ir yra "logiška", nes tarnauja tikslui pasiekti. Jei kokia veika mes siekiame tikslo, tai ta veika yra "gėris" mums. Jei tokia pat veika kažkas siekia savų tikslų mūsų sąskaita, tai jau tokia veika "gėris" tik tam kažkam, o mums - tiesioginis "blogis". Trečias atvejis, kai ne visi bendrai (arba tik vienas iš susijusių kelių subjektų) organizuoja veiką bendro, visiems naudingo tikslo siekimui. Tokiu atveju vėl galimi keli skirtingi vertinimo/suvokimo atvejai, priklausomai nuo to, ar tie vertintojai žino pačios idėjos esmę bei pačią sistemą, kurioje ir tik kurioje ta idėja sėkmingai tarnauja tam bendram naudingam reikalui. Ir tik tuo atveju, kai yra visų vienodai suprantami tikslai, kai yra sąlygos visiems dalyvauti ar bent stebėti veiką tiems tikslams siekti – galimas ir sutarimas vertinant tuos pačius dalykus.
srovė rašo:
Realus dialogas tarp teistų ir ateistų praktiškai nevyksta. Tai greičiau kaltinimų ir triukšmo kėlimo banga kuri prie nieko nepriveda. Kova daugiau vyksta grupių viduje dėl jau esančių narių išsaugojimo. Praktiškai tik tam ir naudojama speciali literatūra. Tiek ateistinės tiek teistinės literatūros leidybos tikslas sustiprinti atitinkamos grupės jau esamas nuostatas.Nu, čia taip sakyti negalima. Net jei iki šiol būtų buvę tik taip, ir tai dar nereikštų, kad taip bus visados... Vėl gi, nevienareikšmiška yra ta kova. Kova kartais vadinamos ir pretenzijos dėl „teisių“ ir laisvių, netutint jokio supratimo, kaip ir kokiomis priemonėmis tas teises galima užtikrinti. Juk kultūra, tai ne absoliuti laisvė, o delikatus ir subtilus laisvės ribojimas, tai nuolat veikiantis (naudojamas) metodas. Kai mes apie tokį nieko nežinome, tai mūsų „kova“ – bergždžias reikalas.
srovė rašo:
Aš nesu niekam įsipareigojęs kažkuo vadovautis. Toliau tinka klausimas užduotas kolegai fizikanui apie biblijos kontekstą. Iki kokio lygio skeptikas turi „įsigilinti į oponento atstovaujamą tikslinę idėjų sistemą“, kad sutiktu su tuo, jog Egipto pirmagimių išžudymas yra gerai?Kad tai įmanoma, nėra abejonių. Tam tereikia įprasti prie kultūros, t. y. – atprasti nuo oponentų besąlygiško vadinimo kvailiais, kam reikalingos nemenkos pastangos, kad įsigilinti į oponento atstovaujamą tikslinę idėjų sistemą. Tik tokioje galima rasti ir teisingai įvertinti jo pateikiamus argumentus bei vertinimus. Išankstinis nusistatymas prieš kitokia vertybių sistema besivadovaujantį, nėra kritiškas realybės vertinimas, kokiu, mes čia susirinkę, esam įsipareigoję vadovautis.
srovė rašo:
Vadinasi, tam, kad būtų sutartą religijos gėrio/blogio klausimu visi turi būti arba ateistai, arba teistai, o mano klausimas buvo: kaip tas dvi priešingas pozicijas būtų galima objektyviai vertinti neatsižvelgiant į nusistatymą dievo egzistavimo klausimu?Visa visuomenė nėra vien tik viena vientisa sistema. Visuomenę, žinoma, galime laikyti ir atskirų tarpusavy kažkiek tai bendraujančių žmonių sistema, bet praktiškai, žmonės apsijungę į labai daug įvairių grupių. Kiekviena iš jų turi savąją vertybių sistemą(?). Dauguma tų atskirų grupių vertybių sistemų yra identiškos pagal esmę, bet skiriasi struktūros forma. Todėl, kad susitarti dėl vertinimų, reikalinga pereiti prie vienos vertybių sistemos, panašiai, kaip kad kalbasi viena kuria nors kalba skirtingų tautybių atstovai.
