Vadinasi filosofai iš principo klaidina žmones pasisavindami „filosofijos mokslų daktarų“ vardus.Taigi deja, bet nei filosofija nei teologija siu mokslo kriteriju neatitinka, todel negali vadintis mokslu, bet aisku gali vadintis disciplinomis.
Na aš gal nelabai išmanau apie placebo poveiki, bet negi betkuo užtenka tikėti, kad tas poveikis būtų? Pvz jei tikėsiu, kad aš pasveiksiu - placebo poveikis man padidins tikimybę pasveikti, o jeigu tikėsiu, kad nepasveiksiu, tai irgi placebo poveikis man padidins tikimybę pasveikti?Gautama wrote: Placebo priklauso ne nuo religijos, o nuo tikėjimo. Visai nesvarbu kuo tikima: dievais, velniais ar ufonautais. Šį efektą netik kad gali sukelti tikėjimas, bet tik tikėjimas jį ir sukelia. Nėra tokio dalyko kaip konkrečių religijų konkrečiai sukeliamas palcebo poveikis. Todėl klausimas yra tik apie tikėjimą ir visiškai nesvarbu kuo. Religija šiuo atveju yra dažniausia placebo priežastis, nes ji kaip tikėjimas sulaukti pagalbos sveikatos atžvilgiu, yra plačiausiai praktikuojama.
Ir tu tuo nori pasakyti ką? Kad jei kasnors tiria kažkokį įsivaizduojamą pasaulį gyvendamas mūsų pasaulyje, tai jam yra naudinga tai, kas jam būtų naudinga jeigu jis gyventu tame pasaulyje?Gautama wrote: fizikanas rašo:
Nežiūrint to mokslas tiriantis "kitą pasaulį" egzistuoja kaip tik pas mus, o kad jis vystomas „kažkur anapus“ labai abejoju.Mokslą turiu omenyje, tą kur naudojamasi moksliniu metodu rinkti informaciją apie mus supantį pasaulį. "Mokslas" tiriantis kažkurį kitą pasaulį tinka to kito pasaulio gyventojams, ne mums.
Manyciau- taip, jei mokslo butinu kriteriju laikyti mokslinio metodo taikyma.Gautama wrote: Vadinasi filosofai iš principo klaidina žmones pasisavindami „filosofijos mokslų daktarų“ vardus.
Nu ir kokie tie irodymai ? Prie kazko sistemiskai prieiti neuztenka, kad vadintis mokslu, antraip astrologija irgi pataptu mokslu.Gautama wrote: Pirmoji filosofijos paskaita kurią aš išklausiau buvo skirta įrodyti, kad filosofija yra mokslas.
Na as suprantu disciplina placiai - kaip destoma dalyka/kursa/sriti.Beja kaip jūs suprantate „disciplina“ be mokslo?
[...]
Šiaip tai bandysiu ginčytis su seniu, kadangi disciplina lotyniškai ir yra mokslas. Šiaip disciplinomis, kiek žinau, yra vadinami tie mokslai, kurie yra dėstomi. Nors taip pat tai gali būti mokslo šaka arba tam tikra mokslo sritis
Na kad ir filosofijos apibrėžimas – filosofija mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams). ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Filosofija )Nu ir kokie tie irodymai ? Prie kazko sistemiskai prieiti neuztenka, kad vadintis mokslu, antraip astrologija irgi pataptu mokslu.
Sprendžiant iš to, kad astrologija, ufologija ir t.t laikantis atitinkamų dogmų universitetuose nedėstoma tai galima teigti, kad filosofija nuo jų vistik skiriasi.Na as suprantu disciplina placiai - kaip destoma dalyka/kursa/sriti.
Pamastymui - jei astrologija kaip disciplina butu pradeta destyti kokioje kolegijoje ar ji iskart pataptu mokslu ? (destyti ne istorineje perspektyvoje, bet laikantis visu astrologijos dogmu).
Studijuoti šitą ne mokslą galima tik aukštosiose mokyklose ir pabaigus studijas suteikiami nemokslo moksliniai laipsniai. Jeigu jums tai tinka tai viskas tvarkoj.Filosofija neatitinka mokslo kriterijų, tai nėra mokslas.
filosofija randa būdų remtis objektyvia realybe. Jei būtų kitaip, tai filosofijos nepavyktų patalpinti į mokslų sistemą, pagaliau ir traktuoti kaip mokslą. Yra griežtos procedūros, kurios ir leidžia filosofiją apibrėžti kaip mokslą ar net kaip ypatingą discipliną, žinojimo sritį, kuri vis tik yra glaudžiai susijusi su pasaulio pažinimu. Pirmiausia tai pasakytina apie griežtąsias filosofijos šakas arba disciplinas: logiką, analitinę filosofiją, pažinimo teoriją. Šios sritys remiasi pakankamai griežtais modeliais.
Įdomu, ką bendro turi nusistovėjusi tvarka suteikti filosofams ir kunigams diplomus su šių dalykų moksliškumo klausimu?Gautama wrote:Kunigų seminarijos yra prilygintos aukštosioms mokykloms, o štai, jeigu kas nors bandytų į prezidentus balotiruotis turėdamas tik netradicinės medicinos diplomą, tai vyriausioji rinkiminė komisiją jį „diskvalifikuotu“ kaip neatitinkantį išsilavinimo cenzo. Taigi nereikia suplakti viską į vieną.
Matai lietuviska wikipedia yra labai skysta - ja mazai kas pildo ir taiso, lyginant su angliskaja wikipedia. Taigi paziurom ka raso agliskoji wiki:Gautama wrote: Na kad ir filosofijos apibrėžimas – filosofija mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams). ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Filosofija )
http://en.wikipedia.org/wiki/PhylosophyPhilosophy is the discipline concerned with the questions of how one should live (ethics); what sorts of things exist and what are their essential natures (metaphysics); what counts as genuine knowledge (epistemology); and what are the correct principles of reasoning (logic).
Na, tada ir dėl filosofijos moksliškumo ginčytis nedrįsiu. Beje, suteikiami ir menų moksliniai laipsniai. Tai menai irgi yra mokslai? 