Visiskai empiriniu poziuriu taip.RB wrote:Tada teiginys „dievas yra“ taip pat pats sau prieštaraujantis dėl tų pačių priežasčių. Ar taip?martynas wrote:Bet teiginys ''Dievo nera'' yra pats sau priestaraujantis, nes empiriniu poziuriu to nei patvirtinti, nei paneigti neimanoma.
god.lt komentarai
Last edited by martynas on 2012-02-21 21:22, edited 1 time in total.
Nesąmonė. Priežastingumas neturi prasmės, jei neegzistuoja laikas. Laikas yra Visatos atributas, taigi, laikas atsirado kartu su Visata. Todėl Visatos atsiradimui jokia priežastis nereikalinga, dar daugiau, nėra net prasmės kelti klausimą, ar ta priežastis buvo.martynas wrote:Viskas kas pradeda egzistuoti turi priezasti.
Visata pradejo egzistuoti.
Visata turi priezasti.
Taip uz visatos ribu priezastingumas tiketina, kad neturi prasmes, taciau del to ir yra pirmine priezatis kuri yra uz visatos.RB wrote:Nesąmonė. Priežastingumas neturi prasmės, jei neegzistuoja laikas. Laikas yra Visatos atributas, taigi, laikas atsirado kartu su Visata. Todėl Visatos atsiradimui jokia priežastis nereikalinga, dar daugiau, nėra net prasmės kelti klausimą, ar ta priežastis buvo.martynas wrote:Viskas kas pradeda egzistuoti turi priezasti.
Visata pradejo egzistuoti.
Visata turi priezasti.
Fizikineje visatoje priezastingumas butinas. Logiska, kad pati materija, energija ir laikas turejo priezasti, nes kita isvada butu, kad viskas atsirado is nieko, o tai visiskai neitiketina.
Jei Visata turėjo priežastį, tai ta priežastis turėjo egzistuoti anksčiau nei Visata. Tačiau prieš atsirandant Visatai laikas neegzistavo. Ką reiškia „egzistuoti anksčiau“, jei nėra laiko?martynas wrote:Taip uz visatos ribu priezastingumas tiketina, kad neturi prasmes, taciau del to ir yra pirmine priezatis kuri yra uz visatos.
Fizikineje visatoje priezastingumas butinas. Logiska, kad pati materija, energija ir laikas turejo priezasti, nes kita isvada butu, kad viskas atsirado is nieko, o tai visiskai neitiketina.
Visatos atsiradimo momentas yra už Visatos ribų (nes pati Visata atsirado tik po šio momento), todėl priežastingumas netenka prasmės (pats rašai, kad jis neturi prasmės už Visatos ribų).
Kaip tai gali būti neiracionalu jei tikėjimas visiškai be priežasties ? Nu ok tiki apdulkėjusia knyga iš dykumų istorijų laikų, ar tai mohamedo pasakojimais.Kažkodėl vienais šventai tiki, kitų net neskaitai, juk ten tikrai neteisingi, bet tavo teisingas, nors praktiškai tas pats šūdas.Jei sakai, kad yra tik vienas universalus dievas su daug vardų prieštarauji tiek biblijai, tiek pačiam dievui, kuris ten sakė neturėk kitų dievų tik mane vieną.Jei jis vienas tik būtų buvęs, greičiausiai nesivargintų tokio įsakymo daryti, ar ne ? ;DDar noriu pasakyti, kad as nenoriu irodyti, kad dievas egzistuoja, bet noriu pasakyti, kad juo tiketi nera iracionalu ar priesingybe mokslui.
Kodėl ne, jei teigi, kad dievas gali įsiterpti į materiją ir daryti ką tik nori, o tai labai logiška jei jis ją ir sukūrė.Juk sukurti bet ką sunkiau nei modifikuoti.Jeigu malda veiki psihologiskai, ji veikia ir naturalioje aplinkoje. Bet sis veikimas nera toks, kaip ''paukštis atskristų ir man ant galvos numestų bombą'', tai net nera racionalu.
Klausiau vieno veikėjo Steve Pavlina podcasta kur jis pasakojo kaip jaunystėje buvo palūžęs, vogdavo iš parduotuvių ir pan.O atsidūręs kalėjime gerai permąstė savo gyvenimą ir po mažu prasigyveno nuo 18mečio vagies iki sėkmingo verslininko taip sakykim.Taigi kalėjimas padeda ne mažiau nei malda, sodinkim žmones į kalėjimus, tai jiems į naudą.Jeigu zmogus buvo paluzes psihologiskai ir vartojo narkotikus, taciau jam is visko padejo isivaduoti religija ir malda, cia vadintum jos veikimu ar sutapimu? Jei sutapimu, tada malda tikrai neveikia, bet sutikai, kad ji veikia galvoje(mintyse), taigi zmogus pakeites mintis realiai pakeite savo gyvenima.
Dabar pats sakysi, kad jo mąstymą sukėlė ne pats kalėjimas, o daug laiko turėjimas ir neturėjimas ką veikti tame kalėjime.Taip pat ir su malda, ne pati malda kažką daro, o tiesiog laikas kai žmogus kiek tai nusiramina ir permeta akimis savo gyvenimą, pažiūri kaip jam sekasi kaip tobulėti.Gali atsisėsti į kalėjimą, gali melstis, gali po pietų ant hamako gulėti ir gali pasiekti tą patį poveikį.Gulėjimas ant hamako bent neturi pašalinių poveikiu jei neguli pastoviai, religija ir maldos visiškai iškreipia pasaulio suvokimą, visiškai nebenaudoji savo smegens ir ieškai kur paklausyti kokio "kunigo" kas ką pasakys, ir kuris bulvinių medalių daugiau turi tuo tikėsi.Jei suklysi čia jo atsakomybė, ne tavo.Jei nueičiau į bažnyčią greičiausiai pamatyčiau dar daugiau kvailybės, kaip kadaise pamačiau su vienuoliais bendraudamas.
Mokslas nieko netiria, tiria žmonės.Jei niekas netiria, galime daryti išvadą, kad niekas netiria.Daugiau tai būtų interpretacijos kodėl netiria, ar tai niekam neįdomu, ar tai neegzistuoja, ar tai egzistuoja ir tai sužinojus nebereikia tirti.- jei mokslas netiria ar galime daryti isvada, kad tai neegzistuoja? (nors jei matematika skaitai mokslu buvo bandymai apskaiciuoti tikimybe del dievo egzistavimo).
Anksčiau ir mechanika, fizikos sritis(ir visa tuometinė fizika greičiausiai) buvo filosofinė problema, kadangi žmonės neturėjo įrankių tai tirti.O kai neturi galimybės tirti, o vis tiek įdomu tada gali spėlioti ir avdrug pataikysi.Paskaityk apie Aristotelį kokį kiek jis prašovęs buvo ir sužinojome tik kai atradome įrankius ir patikrinome.Net patikrinus užlagino liaudis ir visus viduramžius aristotelio "tiesas" dėstė kol atėjo dėdė Galilėjus ir pradėjo rodyti, kad Aristotelis klydo.Bet tuo laiku Aristotelis buvo didis autoritetas, tad niekas nenorėjo pripažinti, kad jis klydo ir toliau dėstė, kad strėlė skrenda, nes oras ją stumia.Tik 10 kartų išmirus pasikeitė situacija.Su religija panašiai, tik debilizmas giliai įsišaknyjes ir gali prireikti kokio 1000 metų kol praeis.Ypač kokiems amerikiečiams ar arabams, kurie ne kaip tu, nedrįsta abejoti tikėjimo, nes tai nuodėmė domėtis pasauliu ir ieškoti tiesos.Dievo egzistavimas visada buvo filosofine problema. Filosofai ja ir nagrineja.
Code: Select all
jis kontroliuja viska. Be jo isikisimo butu niekas.Na, kad šūdo vertas šitas.Sutinku, kad viskas kas pradeda egzistuoti žemės planetoje, kiek aš mačiau, turi priežastį.Bet manrods pats sutikai anksčiau kai sakiau savo argumentą.Viskas kas pradeda egzistuoti turi priezasti.
Visata pradejo egzistuoti.
Visata turi priezasti.
Jei dievas egzistuoja jis taip pat turėjo turėti priežastį, gal kitą galingesnį dievą ar dievų prezidentą ir jo patarėjus.Esmė, kad arba nueisi iki begalybės ir vis tiek bus tas paskutinis dalykas kuris egzistuoja be priežasties, ar visata ar dievas ar dar kas.Tik kažkaip aiškiau patikėti, kad visata, dievo net nesu matęs nei sutikęs ;D
Rated wrote:Gal ir žino, bet išsireiškei, ne ką kitaip nuo Martyno.Šiuolaikinė fizika jau žino, kad tai nėra tiesa.
Šiuolaikinė fizika jau seniai įrodė dievo egzistavimą
Ar tikrai zino? Idomu butu suzinoti, ne teoriju lygije, kaip fizika tai zino.
Be to as niekada nesakiau, kad fizika gali irodyti ar paneigti dievo egzistavima, geriausiu atveju ji gali paremti ar atmesti kai kuriuos argumentus.
Del to priezastis uz visatos ribu yra pirmine ir amzina.RB wrote:Jei Visata turėjo priežastį, tai ta priežastis turėjo egzistuoti anksčiau nei Visata. Tačiau prieš atsirandant Visatai laikas neegzistavo. Ką reiškia „egzistuoti anksčiau“, jei nėra laiko?martynas wrote:Taip uz visatos ribu priezastingumas tiketina, kad neturi prasmes, taciau del to ir yra pirmine priezatis kuri yra uz visatos.
Fizikineje visatoje priezastingumas butinas. Logiska, kad pati materija, energija ir laikas turejo priezasti, nes kita isvada butu, kad viskas atsirado is nieko, o tai visiskai neitiketina.
Visatos atsiradimo momentas yra už Visatos ribų (nes pati Visata atsirado tik po šio momento), todėl priežastingumas netenka prasmės (pats rašai, kad jis neturi prasmės už Visatos ribų).
... o svarbiausia - įsivaizduojamamartynas wrote:Del to priezastis uz visatos ribu yra pirmine ir amzina.RB wrote:Jei Visata turėjo priežastį, tai ta priežastis turėjo egzistuoti anksčiau nei Visata. Tačiau prieš atsirandant Visatai laikas neegzistavo. Ką reiškia „egzistuoti anksčiau“, jei nėra laiko?martynas wrote:Taip uz visatos ribu priezastingumas tiketina, kad neturi prasmes, taciau del to ir yra pirmine priezatis kuri yra uz visatos.
Fizikineje visatoje priezastingumas butinas. Logiska, kad pati materija, energija ir laikas turejo priezasti, nes kita isvada butu, kad viskas atsirado is nieko, o tai visiskai neitiketina.
Visatos atsiradimo momentas yra už Visatos ribų (nes pati Visata atsirado tik po šio momento), todėl priežastingumas netenka prasmės (pats rašai, kad jis neturi prasmės už Visatos ribų).
Jau kitoje temoje esu davęs nuorodą: http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_fluctuationsmartynas wrote:Ar tikrai zino? Idomu butu suzinoti, ne teoriju lygije, kaip fizika tai zino.
''In quantum physics, a quantum fluctuation is the temporary change in the amount of energy in a point in space''Lionginas wrote:Jau kitoje temoje esu davęs nuorodą: http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_fluctuationsmartynas wrote:Ar tikrai zino? Idomu butu suzinoti, ne teoriju lygije, kaip fizika tai zino.
Paskaityk, dar karta, ir pagalvok ar kvantine fliuktuacija atsiranda is nieko ir be jokios priezasties.
O kur tu čia įskaitei, kad jos atsiranda iš kažko ir su priežastimimartynas wrote:''In quantum physics, a quantum fluctuation is the temporary change in the amount of energy in a point in space''Lionginas wrote:Jau kitoje temoje esu davęs nuorodą: http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_fluctuationsmartynas wrote:Ar tikrai zino? Idomu butu suzinoti, ne teoriju lygije, kaip fizika tai zino.
Paskaityk, dar karta, ir pagalvok ar kvantine fliuktuacija atsiranda is nieko ir be jokios priezasties.
Kvantinės fliuktuacijos yra kuo puikiausias pavyzdys, kad tai, ką stebime mikrovisatoje - energijos tvermės dėsnio absoliutumą, dėsnį, kad niekas neatsiranda iš nieko, tėra statistinė daugelio visiškai atsitiktinių įvykių pasekmė. Lygiai taip pat stebėtojas, matydamas kazino pajamas, tvirtins, kad prieš kazino laimėti neįmanoma, nes jis matys tik visumą - kazino laimėjimų sumą. Nors atskirais įvykiais lošėjai kartais ir laimi.
Bet sumažink visatą iki Planko dydžių, ir tos fliuktuacijos pasirodys itin reikšmingos.
Enrgijos tvermes desni priespastatai didziojo sprogimo teorijai.
Bet nemaisyk energijos tvermes desnis imanomas tik esant erdvei, energijai ir laikui kurie turejo pradzia.
Kvantines fluktuacijos neatsiranda is niekur, ir energija neegzistuoja amzinai.
P. C. W. Davies comments,
If we extrapolate this prediction to its extreme, we reach a point when all distances in the universe have shrunk to zero. An initial cosmological singularity therefore forms a past temporal extremity to the universe. We cannot continue physical reasoning, or even the concept of spacetime, through such an extremity. For this reason most cosmologists think of the initial singularity as the beginning of the universe. On this view the big bang represents the creation event; the creation not only of all the matter and energy in the universe, but also of spacetime itself.
Bet nemaisyk energijos tvermes desnis imanomas tik esant erdvei, energijai ir laikui kurie turejo pradzia.
Kvantines fluktuacijos neatsiranda is niekur, ir energija neegzistuoja amzinai.
P. C. W. Davies comments,
If we extrapolate this prediction to its extreme, we reach a point when all distances in the universe have shrunk to zero. An initial cosmological singularity therefore forms a past temporal extremity to the universe. We cannot continue physical reasoning, or even the concept of spacetime, through such an extremity. For this reason most cosmologists think of the initial singularity as the beginning of the universe. On this view the big bang represents the creation event; the creation not only of all the matter and energy in the universe, but also of spacetime itself.
Tu čia kažką skiedi. Apie didžiojo sprogimo teoriją apskritai nekalbėjau.martynas wrote:Enrgijos tvermes desni priespastatai didziojo sprogimo teorijai.
Tu sakai - tu žinai. Papasakok, iš kur tos kvantinės fliuktuacijos atsiranda?martynas wrote:Bet nemaisyk energijos tvermes desnis imanomas tik esant erdvei, energijai ir laikui kurie turejo pradzia.
Kvantines fluktuacijos neatsiranda is niekur, ir energija neegzistuoja amzinai.
Nelabai suprantu, kodėl tu tai čia nukopijavai...martynas wrote:If we extrapolate this prediction to its extreme, we reach a point when all distances in the universe have shrunk to zero. An initial cosmological singularity therefore forms a past temporal extremity to the universe. We cannot continue physical reasoning, or even the concept of spacetime, through such an extremity. For this reason most cosmologists think of the initial singularity as the beginning of the universe. On this view the big bang represents the creation event; the creation not only of all the matter and energy in the universe, but also of spacetime itself.
Nesiliauji stebintLionginas wrote:Tu čia kažką skiedi. Apie didžiojo sprogimo teoriją apskritai nekalbėjau.martynas wrote:Enrgijos tvermes desni priespastatai didziojo sprogimo teorijai.
Tu sakai - tu žinai. Papasakok, iš kur tos kvantinės fliuktuacijos atsiranda?martynas wrote:Bet nemaisyk energijos tvermes desnis imanomas tik esant erdvei, energijai ir laikui kurie turejo pradzia.
Kvantines fluktuacijos neatsiranda is niekur, ir energija neegzistuoja amzinai.
Nelabai suprantu, kodėl tu tai čia nukopijavai...martynas wrote:If we extrapolate this prediction to its extreme, we reach a point when all distances in the universe have shrunk to zero. An initial cosmological singularity therefore forms a past temporal extremity to the universe. We cannot continue physical reasoning, or even the concept of spacetime, through such an extremity. For this reason most cosmologists think of the initial singularity as the beginning of the universe. On this view the big bang represents the creation event; the creation not only of all the matter and energy in the universe, but also of spacetime itself.
Tu minejai energijos tvermes desni - ''energijos tvermės dėsnio absoliutumą'', kaip absoliuta. Ta prasme noredamas pasakyti, kad energija egzistuoja, kaip absaliutas, taciau ji egzituoti pradejo tik po didziojo sprogimo, taigi ji galioja tik visatoje kuri pradejo egzistuoti.
Ju priezasties, kiek zinau fizikai dar nepaaiskino. Taciau zinau kai kuria salygas reikalingas joms atsirasti, tai - kvantinis vakumas kuris nera niekas.
Nukopijavau protingo, gerai zinomo fiziko pasisakyma apie didziojo sprogimo teorija, paremti savo teiginiam, kad negalvotum, kad pats sugalvojau.
Nah, čia tik parodijavau tavo stiliaus "argumentus", labai abejoju ar išvis kada sužinos ;DŠiuolaikinė fizika jau seniai įrodė dievo egzistavimą
Ar tikrai zino? Idomu butu suzinoti, ne teoriju lygije, kaip fizika tai zino.
Nu vėl iš kokio oposumo užpakalio traukei šitą ? Nežinai, tad tyliai.Del to priezastis uz visatos ribu yra pirmine ir amzina.
Labai klausimas kosmologijoje ar išvis yra toks dalykas kaip "visatos ribos", o tu čia profesorius jau pasakoji kas už ribų.Eik padėk kosmologams, vargšai nežino.
Apie fluktuacijas, neišmanau, tad nieko ir nepasakosiu.Mokykis sūnau! ;D