Religija/Dievas skatina vienišumą?
Permečiau akimis ir lygtais neradau panašios temos.
Taigi, pagal šią svetainę 4 iš 5 ateistiškiausių šalių yra taipogi ir vienos geriausią gyvenimo lygį turinčių šalių. Paklausus daugelio žmonių, kodėl jų nuomone ten yra taip gerai gyventi, atsakyma būna, kad jų mentalitetas kitoks, ten žmonės padeda vieni kitiems. Iš to man kilo mintis: religingas/tikints į dievą, su kuriuo gali bendrauti, žmogus savo skaudžiausius įvykius pasipasakoja jam ir tai padeda tam žmogučiui išlikti blaivaus proto, bet ką daryti ateistui? Ateistas žino, kad jam nepadės joks dievas, taigi jis turi kažkokiam kitam žmogui išsipasakoti savo kančias, kas skatina žmonių tarpusavio bendravimą ir savitarpio pagalbą. Galiausiai sektų išvada, kad religija/tikėjimas dievais žlugdo žmonių bendravimą.
Taigi ši mintis kilo man prieš pora dienų ir nei pats sugalvoju kaip ją reiktų paneigti, nei nelabai sugalvojo kasnors kam išdėsčiau ją, tiesiog pasakė, kad taip negali būti. Laukiu įvertinimo
Taigi, pagal šią svetainę 4 iš 5 ateistiškiausių šalių yra taipogi ir vienos geriausią gyvenimo lygį turinčių šalių. Paklausus daugelio žmonių, kodėl jų nuomone ten yra taip gerai gyventi, atsakyma būna, kad jų mentalitetas kitoks, ten žmonės padeda vieni kitiems. Iš to man kilo mintis: religingas/tikints į dievą, su kuriuo gali bendrauti, žmogus savo skaudžiausius įvykius pasipasakoja jam ir tai padeda tam žmogučiui išlikti blaivaus proto, bet ką daryti ateistui? Ateistas žino, kad jam nepadės joks dievas, taigi jis turi kažkokiam kitam žmogui išsipasakoti savo kančias, kas skatina žmonių tarpusavio bendravimą ir savitarpio pagalbą. Galiausiai sektų išvada, kad religija/tikėjimas dievais žlugdo žmonių bendravimą.
Taigi ši mintis kilo man prieš pora dienų ir nei pats sugalvoju kaip ją reiktų paneigti, nei nelabai sugalvojo kasnors kam išdėsčiau ją, tiesiog pasakė, kad taip negali būti. Laukiu įvertinimo
Mano asmenine nuomone, ateistai labiau gali jaustis vienisi nes jie kolkas yra mazuma tarp tikinciuju Be to, Lietuvoje tik visai neseniai dingo komunizmas o su juo kartu ir priespauda. Ateizmas bent jau Lietuvoje tapatinamas su komunizmu. Komunizmas = evil, is to isplaukia ir jog ateizmas = evil, ir tai kolkas yra viesoji nuomone. Taigi ir kreivai ziurima i ateistus...
Last edited by Khan on 2009-11-16 21:42, edited 1 time in total.
-
- naujokas
- Posts: 22
- Joined: 2009-07-30 20:23
Šiaip hipotezė yra tokia, kad kuo (sąlyginai) sunkesnis ir nesaugesnis gyvenimas tuo daugiau žmonių ieško paguodos pas "dangiškąjį tėvą."
Tai skandinavai ateistai todėl, kad gyvena saugioje ir turtingoje ir gan tolygiai turtą paskirsčiusioje visuomenėje.
Taigi geras gyvenimas veda į ateizmą, o ne atvirkščiai.
Neatsimenu dabar šaltinio
Tai skandinavai ateistai todėl, kad gyvena saugioje ir turtingoje ir gan tolygiai turtą paskirsčiusioje visuomenėje.
Taigi geras gyvenimas veda į ateizmą, o ne atvirkščiai.
Neatsimenu dabar šaltinio
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
oj, daug kas dabar su komunizmu tapatinama.... praėjusio šimtmečio baubas ir ta propaganda dar ilgai išliks, bent jau iki šios kartos tai tikraiKhan wrote:Mano asmenine nuomone, ateistai labiau gali jaustis vienisi nes jie kolkas yra mazuma tarp tikinciuju Be to, Lietuvoje tik visai neseniai dingo komunizmas o su juo kartu ir priespauda. Ateizmas bent jau Lietuvoje tapatinamas su komunizmu. Komunizmas = evil, is to isplaukia ir jog ateizmas = evil, ir tai kolkas yra viesoji nuomone. Taigi ir kreivai ziurima i ateistus...
O į temą, tai nežinau, nemanau, kad religija skatina vienišumą. Ką ji skatina, tai buvimą auka, savęs niekinimą (omeny turiu krikščionybę čia ir jos "pirmapradės nuodėmės" mitą) ir apskritai, religija yra melas, o melas nieko gero (nei žmogui, nei žmonių grupei) neatneša, laikui bėgant jis išaiškėja ir būna tik blogiau.
atvirksciai. religija gelbeja nuo vienatves. ivardinkit man siuo metu lietuvoj veikiancias stiprias draugijas ir bendrijas (nepelno siekiancias) kurios nera susijusios su religija. ju butu galima suskaiciuoti ant ranku pirstu tuo tarpu religiniu bendruomeniu organizaciju draugijo bendriju ir tt apstu. bijodami kad tikintieji viena diena neatvirstu i ateistus ir nepasiklystu nuo tikejimo visos religines bendruomenes labai stengiasi savo narius ir tikinciuosius burtis. turi ivairias grupeles tarp amziu grupiu mokykleles daro spektaklius ar tai muzikinius renginius isvykas stovyklas ir tt. na o vienisius sekmingai lankydamiesi (ypac pas gyvenimo skriaudziamus [invalidai pensininkai asocialiu seimu nariai naslaiciai vaiknamiu gyventojai) patraukia savon "tikejimo" kelio pusen.
zinau daugybe buvusiu pedagogu pionieriu ar komjaunuoliu grupiu vadovu net rajono ck darbuotoju kurios/ie dabar laikomos/i davatkom. eina i baznycias kone kiekviena diena ir ne del to kad taip dievu patikejo. tiesiog neteke antruju pusiu vaikus isleide i gyvenima like vienisi glaudziasi baznytiniuose choruose arbatelese sventese vaidinimuose ir kitokiuose pletku bureliuose kur gali pasimaivyti nauja suknele papliotkinti apie kaimynus ir miesto gyventojus ar kitaip uzglaistyti vienatve.
tad tai tik patvirtina "debilzebybyjus" teigini kad kuo socialiai ir ekonomiskai silpnesne valtybe tuo daugiau paguodos ieskoma dievuose. kuo stipresne tuo iprastesnis vaizdas matyti pensininkus baruose kinuose teatruose bibliotekose golfu ar pramogu klubuose ju spec grupese (nereliginese o pagal hobi) ar galop "sokiuose" (kas pagal musu kaimiska mentaliteta juokinga o pagal ekonomini neikandama didelei zmoniu grupei). lietuva kaip ir kitos atsilikusios salys joje gyvena tik vidutinio amziaus zmoniu grupes 25-45m nes iki tol prasinejama tevu ko jie duoti neisgali o veliau mirstama (ne fiziskai o moraliai - "dvasiskai")
zinau daugybe buvusiu pedagogu pionieriu ar komjaunuoliu grupiu vadovu net rajono ck darbuotoju kurios/ie dabar laikomos/i davatkom. eina i baznycias kone kiekviena diena ir ne del to kad taip dievu patikejo. tiesiog neteke antruju pusiu vaikus isleide i gyvenima like vienisi glaudziasi baznytiniuose choruose arbatelese sventese vaidinimuose ir kitokiuose pletku bureliuose kur gali pasimaivyti nauja suknele papliotkinti apie kaimynus ir miesto gyventojus ar kitaip uzglaistyti vienatve.
tad tai tik patvirtina "debilzebybyjus" teigini kad kuo socialiai ir ekonomiskai silpnesne valtybe tuo daugiau paguodos ieskoma dievuose. kuo stipresne tuo iprastesnis vaizdas matyti pensininkus baruose kinuose teatruose bibliotekose golfu ar pramogu klubuose ju spec grupese (nereliginese o pagal hobi) ar galop "sokiuose" (kas pagal musu kaimiska mentaliteta juokinga o pagal ekonomini neikandama didelei zmoniu grupei). lietuva kaip ir kitos atsilikusios salys joje gyvena tik vidutinio amziaus zmoniu grupes 25-45m nes iki tol prasinejama tevu ko jie duoti neisgali o veliau mirstama (ne fiziskai o moraliai - "dvasiskai")
Galim palyginti kelis galimus atvejus:
1. Žmogus neturi jokio draugo.
2. Žmogus turi įsivaizduojamą draugą.
3. Žmogus turi įsivaizduojamą draugą ir realų draugą (draugus).
4. Žmogus turi realų draugą (draugus).
IMHO, labiausiai komplikuotas variantas yra "1", nes tik pačioms stipriausioms bei atšiaurioms natūroms tokia didinga
(tiesiog snieguotų viršukalnių ) vienatvė yra natūrali/normali būsena. Žinoma, toli gražu ne visiems užtenka asmenybės resursų stabiliai laikytis tokioje aukštumoje.
Situacioje, kada turimas nors įsivaizduojamas, bet visgi... draugas jau vyksta kažkokia tai kad ir vienpusė bet komunikacija. Recidyvo atveju tai gali paskatinti asmenį užsiciklinti tokiame pseudo bendravime, ir tada religija išties gali lemti realų asmens vienišumą, nes joks relus draugas nebus toks patogus/tobulas/nuostabus kaip įsivaizduojamas. (Toliau jau gali prasidėt visokios įdomybės imtinai iki psichozių.)
Didžioji dauguma visuomenės turi tiek realius tiek įsivaizduojamus draugus. Kadangi tiek realūs tiek įsivaizduojami draugai turi savų minusų bei savų pliusų , dauguma sistemą racionalizuoja iki lygio, kai įsivaizduojami draugai dalyvauja tik linksmose bei liūdnose šeimos šventėse (vestuvės/laidotuvės...), o realūs palaiko kompaniją kasdienybėje ir ne tokių rimtų švenčių metu - čia apturim paveikslėlį su tipišku lietuvišku kataliku
Ir šiaip įsivaizduojami draugai gyvent paprastai netrukdo (jei tai nėra žudytis/žudyti kviečiantys demonai), trukdyti gali tik įsivaizduojamų draugų "vadybininkai", kai šių draugų vardu primetinėja kokias tai savo teorijas ir etc... Bet apie tai jau kita kalba/temos.
Ketvirtas punktas - tai mes su jumis mieli komunikabilūs ateistai (antiteistai ir panašūs) su įsimaišiusiais kaip razinos pyrage superhomosapiensais iš 1 punkto .
1. Žmogus neturi jokio draugo.
2. Žmogus turi įsivaizduojamą draugą.
3. Žmogus turi įsivaizduojamą draugą ir realų draugą (draugus).
4. Žmogus turi realų draugą (draugus).
IMHO, labiausiai komplikuotas variantas yra "1", nes tik pačioms stipriausioms bei atšiaurioms natūroms tokia didinga
(tiesiog snieguotų viršukalnių ) vienatvė yra natūrali/normali būsena. Žinoma, toli gražu ne visiems užtenka asmenybės resursų stabiliai laikytis tokioje aukštumoje.
Situacioje, kada turimas nors įsivaizduojamas, bet visgi... draugas jau vyksta kažkokia tai kad ir vienpusė bet komunikacija. Recidyvo atveju tai gali paskatinti asmenį užsiciklinti tokiame pseudo bendravime, ir tada religija išties gali lemti realų asmens vienišumą, nes joks relus draugas nebus toks patogus/tobulas/nuostabus kaip įsivaizduojamas. (Toliau jau gali prasidėt visokios įdomybės imtinai iki psichozių.)
Didžioji dauguma visuomenės turi tiek realius tiek įsivaizduojamus draugus. Kadangi tiek realūs tiek įsivaizduojami draugai turi savų minusų bei savų pliusų , dauguma sistemą racionalizuoja iki lygio, kai įsivaizduojami draugai dalyvauja tik linksmose bei liūdnose šeimos šventėse (vestuvės/laidotuvės...), o realūs palaiko kompaniją kasdienybėje ir ne tokių rimtų švenčių metu - čia apturim paveikslėlį su tipišku lietuvišku kataliku
Ir šiaip įsivaizduojami draugai gyvent paprastai netrukdo (jei tai nėra žudytis/žudyti kviečiantys demonai), trukdyti gali tik įsivaizduojamų draugų "vadybininkai", kai šių draugų vardu primetinėja kokias tai savo teorijas ir etc... Bet apie tai jau kita kalba/temos.
Ketvirtas punktas - tai mes su jumis mieli komunikabilūs ateistai (antiteistai ir panašūs) su įsimaišiusiais kaip razinos pyrage superhomosapiensais iš 1 punkto .
Yra tikimybė, kad bendraut internete pamėgę naujos kartos ir toliau savo vienatvę gesins interneto bendruomenės draugų iliuzija , o ne įsivaizduojamo draugo gerbėjų kompanijose . Ir todėl vangiai pildys retėjančius parapijinius susiėjimus. Nors aišku, sistemos vadybininkai rūpinsis, kad klientūra išliktųson wrote:...
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
Aš turiu įsivaizduojamą draugą, bet nesakysiu kas jis
-
- naujokas
- Posts: 5
- Joined: 2009-11-19 21:42
Man atrodo, kad Lietuvoje jei garsiai skelbtum, jog netiki dievu tikrai atsirastų žmonių, kurie norėtų pritvot. ;D Tai tikriausiai labiau vienišesni jaučiasi tie, kurie dievu netiki, nes tų netikinčiųjų yra visai nedaug. Pavyzdžiui, visi mano realūs draugai tiki į dievą ir jaučiuos viena kaip pirštas.
Pas manes mintis buvo, kad tikintiems nėra tokia būtina kitų žmonių užuojauta ar pagalba, dėl jų draugo dievo, todėl jiems ne taip būtina subendraut su kitais. Bet sulaukiau idomiu minčių, kurioms tiesą sakant pritariuCoconut_Himitsu wrote:Man atrodo, kad Lietuvoje jei garsiai skelbtum, jog netiki dievu tikrai atsirastų žmonių, kurie norėtų pritvot. ;D Tai tikriausiai labiau vienišesni jaučiasi tie, kurie dievu netiki, nes tų netikinčiųjų yra visai nedaug. Pavyzdžiui, visi mano realūs draugai tiki į dievą ir jaučiuos viena kaip pirštas.
O tie tikintieji nifiga nelaukia pagalbos iš dievo. Neskaitant tos porelės retardų numarinusių dukterį tikėdam, kad ją išgydys dievas, bet čia ribinis atvejis, išskirtis.
"Santykiai su dievu" greičiau yra bendras interesas, ritualas, vienijantis žmones. Taigi ateizmas šiuo klausimu pralaimi į vienus vartus.
"Santykiai su dievu" greičiau yra bendras interesas, ritualas, vienijantis žmones. Taigi ateizmas šiuo klausimu pralaimi į vienus vartus.
Jei jau į temą įtraukiam žmones vienijančius ritalus, tai reikia paminėti ir rūkymą - t.y. ritualą liaudiškai vadinamą perekuru . Kiek paslapčių atskleidžiama kompanijai draugiškai traukiant dūmelį balkone ar lauke - kiek aptariama/suderinama rekalų reikaliukų, puse lūpų išplepamos paslaptys, užmezgami verslo kontaktai... Toliau vardinant ritualus reiktų nepamiršti ir sugėrimų su draugais, bendradarbiais, verslo partneriais (...), švenčiant paskutinį savaitėje penktadienio ar šeštadienio vakarą - abstinentai tikrai nemažai praranda, nors jų kepenys ir džiaugias.spyxter wrote:"Santykiai su dievu" greičiau yra bendras interesas, ritualas, vienijantis žmones. Taigi ateizmas šiuo klausimu pralaimi į vienus vartus.
Apibendrinus - nėra vienišesnio padaro visatoje už nerūkantį abstinentą - intravertą; o jei jis dar ir ateistas, tai jam išvis ragai
-
- naujokas
- Posts: 50
- Joined: 2009-08-17 08:53
Religija skatina bendruomeniškumą, vien todėl kad vieno asmens religija neįmanoma. Tai geriausiu atveju tegali būti pasaulėžiūra, bet ne religija. Religija atsiranda tik grupėje žmonių.
Tai žmogelis, kuris neveikšto į bažnyčią (sakykim, nusivylė šia tarnyba dėl dažnų pedofilijos skandalų), bet pats vienas ramiai pasimeldžia namuose, yra nereligingas?tetragrammaton wrote:Religija skatina bendruomeniškumą, vien todėl kad vieno asmens religija neįmanoma. Tai geriausiu atveju tegali būti pasaulėžiūra, bet ne religija. Religija atsiranda tik grupėje žmonių.
-
- naujokas
- Posts: 50
- Joined: 2009-08-17 08:53
Gerbiamoji akela, reikėtų daryti skirtumą tarp žodžių religija ir tikėjimas, bei religingas ir tikintis.
Žmogus kuris nepriklauso bendruomenei gali būti tikintis, tačiau jis negali būti religijos atstovas ar išpažinėjas, vien jau todėl kad nepriklauso tai bendruomenei.
Čia panašiai kaip: man patinka krepšinis, namie vienas pamėtau į kašį, bet su kitais nežaidžiu. Nuo to aš netampu krepšininku, nors į kašį dedu neblogiau nei koks Džordanas.
Tikintis žmogus nebūtinai yra religingas, kaip ir religijos adeptas nebūtinai yra tikintis.
Žmogus kuris nepriklauso bendruomenei gali būti tikintis, tačiau jis negali būti religijos atstovas ar išpažinėjas, vien jau todėl kad nepriklauso tai bendruomenei.
Čia panašiai kaip: man patinka krepšinis, namie vienas pamėtau į kašį, bet su kitais nežaidžiu. Nuo to aš netampu krepšininku, nors į kašį dedu neblogiau nei koks Džordanas.
Tikintis žmogus nebūtinai yra religingas, kaip ir religijos adeptas nebūtinai yra tikintis.