Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Post Reply
User avatar
barabanai
naujokas
Posts: 15
Joined: 2009-11-13 15:43

2009-12-08 20:34

Del sito klausimo susimastau daznai. Labai lengva vardinti krikscioniu (daugiausia Kataliku baznycios) padarytus nusikaltimus zmonijai, kuriu net pats popiezius priskaiciavo 94 ir uz visus atsiprase (ar tai ka nors keicia, tai kitas klausimas). Taciau kas teigiamo yra krikscionybeje kaip filosofijoje/pasauleziuroje? Pripazinkim, krikscioniu skelbiama morale yra bendrazmogiska, su ~80% visko 'nufirinta' is senesniu kodeksu, o ne atvirksciai. Ar yra kas joje autentisko ir patrauklaus?

Mano nuomone, yra vienas dalykas vertas demesio. Tai nusizeminimo ideja. Nusizeminimo ta prasme, kad zmogui neleidzia jaustis pasaulio bamba, vercia suvokti savo laikinuma ir mikroskopiskuma visatoje. Daznai man tenka kalbetis religine tematika su gana protingais ateistais, pas kuriuos is ju yra vienas labai mano poziuriu netaktiskas dalykas - jautimasis visagaliais, protingiausiais, ir tiesiog spinduliavimas arogancija. Galima sakyti kad tai apskritai nera gerai, ir kad tai aisku ir be jokios krikscionybes. Bet vistik, manau kad tas terminas 'humble' yra tai, ko tokiems zmonems daznai truksta; ir sis terminas yra labai puikiai yra itvirtintas pas krikscionis, bent jau teorijoje. Krikscionybe yra tam tikra 'anti-pasikelimo' religija, ir tai yra vienas is dalyku, ka as ten matau gero.
User avatar
Fotonas
naujokas
Posts: 84
Joined: 2009-03-09 21:46
Location: Klaipėda

2009-12-08 21:21

Vienintelis geras dalykas, kurį davė krikščionybė-muzika (bažnytinė). Jei būtume ciniški ir vardintume kitokį krikščionybės skleidžiamą gėrį, tai tikriausiai greičiau jau atrastų gravitacines bangas, nei baigtume tai daryti.
Manai tai nuolankumas? Dažniausiai atrodo, jog jiems tiesiog buvo pašalinta dalis savivertės ar žmogiškumo. "Gimei su nuodeme", "esi nieko vertas", "eik ir klaupkis-melskis, atgailauk už tai, kad gimei žmogus" ir tt.
User avatar
barabanai
naujokas
Posts: 15
Joined: 2009-11-13 15:43

2009-12-08 21:31

Na muzika baznytine tai cia kaip kam:) Manyciau, nevertetu tokiu geniju kaip Bacho ar Bethoveno kuriniu vadinti baznytine muzika, nors ir tai yra kompozicijos daznai religines tematikos paskirties (pvz. Bacho misios). Tikroji 'institucializuota' baznytine muzika, grieztai reguliuojama pagal baznycios standartus, buvo Grigaliskasis choralas. Taisykles mazdaug tokios: is 12 intervalu, leidziama naudoti tik 4: prima, grynaja kvarta, grynaja kvinta ir oktava. Tik sie intervalai yra dieviski, visi kiti - draudziami. O padidinta kvarta laikoma net 'velnio intervalu', turinciu setoniska skambesi. Ka rezultate gauname? Gal tai kai kam ir patinka, bet man tai nu ir nx... Zodziais apibudinant, tai butu - salta, atstumianti ir siek tiek bauginanti.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2009-12-08 23:01

Tokia - tiksliau labai panaši - tema jau buvo:

viewtopic.php?f=2&t=1470
User avatar
dubb
pradedantis
Posts: 142
Joined: 2009-04-05 14:34

2009-12-09 14:39

Nevadink Krikčionybės filosofija. Nėra krikščionybės filosofijos.
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2009-12-09 18:38

Kodėl nėra? Krikščioniškoji filosofija ir yra krikščioniškoji filosofija :D

Dėl nusižeminimo – manau, iš kažkur irgi pasivogė :dry: Tik dėl to nesu tikra. Gal kažkas panašaus yra budizme.
User avatar
dubb
pradedantis
Posts: 142
Joined: 2009-04-05 14:34

2009-12-09 19:54

White Panther wrote:Kodėl nėra? Krikščioniškoji filosofija ir yra krikščioniškoji filosofija :D

Dėl nusižeminimo – manau, iš kažkur irgi pasivogė :dry: Tik dėl to nesu tikra. Gal kažkas panašaus yra budizme.
Ji autonomiška intelektualinė sistema - ta krikščionybės filosofija - ar veikiau čia 'krikščionybės filosofija' vadinama priežasties ir teologijos pynė, kuri šiais laikais laikoma ne kuo kitu, kaip gryna teologija? Daugumoje užsienio universitetų tokie 'šviesuliai', kaip Augustinas, jei ir paminimi, tai tik tiek ir to; jų teofilosistemos nenagrinėjamos (tai klauso religijotyros, teologijos mylėtojams, o ne mylėtojams to, ką vadiname σοφία).
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2009-12-09 22:01

dubb wrote:<...>o ne mylėtojams to, ką vadiname σοφία).
Nemandagu taip daryti. Galėjai parašyti tiesiog "išmintis" arba tiesiai - "filosofija".
Nežinomos kalbos žodžių naudojimas parodo tavo išprusimą, tačiau tai gana arogantiška, suprantant, kad kiti žmonės, skirtingai nei tu, tikriausiai nesimoko graikų kalbos.
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2009-12-09 22:06

Aš nesimokau graikų kalbos, bet perskaityt sugebėjau :oops:
O kas nesugeba perskaityt, tas gali naudotis visagaliu google bei visagale viki :lol: http://en.wiktionary.org/wiki/σοφία
Taigi, nesikabinėk prie žmonių ir žodžių :P O dar turint omeny, kad tie žodžiai tebuvo parašyti skliausteliuose... :roll:
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2009-12-09 22:58

siaip didele dalis meno (muzika daile architektura ir tt) kuriniu yra religinis nuopelnas.. religija menininkam tarsi muza.. religija nebutinai krikscionybe bet butent jos viespatavimo metais kuomet zmones iki siol tai vadina "tamsiaisiais" amziais butent vienintele saka labai sustiprejo tai menas kuri feodalai (didzioji dalis patapusiu is riteriu-piligrimu arba vyskupu ir ju patiketiniu) labai mego ir puoselejo savo pasilinksminimam pabrezti.

krikscionybe (ir dauguma hebraiskos kiolmes religiju) turi viena ypac svarbia savybe - baime. butent toji baime dar iki siol tam tikra dali zmoniu sulaiko nuo netikusiu poelgiu pries socialines grupes.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-12-13 21:56

Taip, daug pasaulinio meno yra religijų "nupelnas", o tiksliau jos nuodų pasekmė. Nors nesakau, kad tas menas yra blogas. Atvirkščiai. Tačiau tiesiog noriu patikslinti, kad religijos nėra kažkoks "gėris" be kurio menas negalėtų egzistuoti ar menininkai be religinių vizijų negalėtų kurti gerų (subjektyvu tai) paveikslų ar muzikos ir pan. Žmogus gali sudievinti magišką biblijos personažą Jėzų, o gali imtis įkvėpimo iš realybės - visatos grožybių. Nebūtinai galaktikų fotografijų. Pati Žemės gamta gali daug ką įkvėpti kūrybai. Galų gale jausmai (meilė).

Tad tas gėris religijose turi būti tinkamai pasvertas, nes kai sakoma gėris, paprastai kai kurių žmonių yra daroma prielaida, kad dalis religinių kliedesių yra ne kliedesiai. Betgi jei tai iš tiesų religiniai kliedesiai, nepagrįsti tikrovem faktais ir logika, jie ir liks kliedesiais, nepaisant to ar įkvėpė ką nors sukurti 9-tąją simfoniją ar ne.
Lionginas
senbuvis
Posts: 2192
Joined: 2011-10-03 09:35

2011-10-03 12:35

barabanai wrote:Mano nuomone, yra vienas dalykas vertas demesio. Tai nusizeminimo ideja. Nusizeminimo ta prasme, kad zmogui neleidzia jaustis pasaulio bamba, vercia suvokti savo laikinuma ir mikroskopiskuma visatoje. Daznai man tenka kalbetis religine tematika su gana protingais ateistais, pas kuriuos is ju yra vienas labai mano poziuriu netaktiskas dalykas - jautimasis visagaliais, protingiausiais, ir tiesiog spinduliavimas arogancija. Galima sakyti kad tai apskritai nera gerai, ir kad tai aisku ir be jokios krikscionybes. Bet vistik, manau kad tas terminas 'humble' yra tai, ko tokiems zmonems daznai truksta; ir sis terminas yra labai puikiai yra itvirtintas pas krikscionis, bent jau teorijoje. Krikscionybe yra tam tikra 'anti-pasikelimo' religija, ir tai yra vienas is dalyku, ka as ten matau gero.
Manau, kad viskas yra visiškai atvirkščiai. Sunku įsivaizduoti didesnį "pasikėlimą" ar savęs sureikšminimą, nei tvirtinimas, kad esame panašūs į dievą - sukurti pagal jo atvaizdą. Dauguma monoteistinių religijų turi panašią temą - kad Visata kažkuria prasme sukurta dėl mūsų. Ne ką mažiau sureikšminanti yra ir idėja, kad mūsų nesulaikys net mirtis - viena ar kita forma liksime gyvi ir po jos :) Taigi, tas vadinamasis nusižeminimas - tai viso labo "klausyk dievo ir būsi superherojus, bet vadu liks jis". Ak taip, tikintieji dar ir žino, ką galvoja ir ko nori dievas. Žodžiu, pasikėlimo ten su kaupu.

Na, o kalbant apie ateistų jautimąsi visagaliais ir protingiausiais - tai tik pasitikėjimas savo jėgomis ir savo protu priimant gyvenime sprendimus. Tai, žinoma, gali erzinti kitus žmones, ypač jei šie turi savo idiotišką teoriją apie tai, kaip padarytas pasaulis ir kaip visi jame turėtų elgtis. Todėl ateistas laikomas pasikėlusiu - netiki pasakomis, nors tu ką.
User avatar
Abejoklis
skeptikas
Posts: 954
Joined: 2010-08-31 05:04

2011-10-03 14:36

Labdara, kai kurių denominacijų pacifizmas.

Amišų finansinis atsakingumas (amišų kraštuose bankai neturi problemų), ekologiški produktai, atsisakymas dalyvauti valdiškose SODROS schemose.
Deividas
naujokas
Posts: 3
Joined: 2011-12-03 22:04

2011-12-04 18:02

dubb wrote:Nevadink Krikčionybės filosofija. Nėra krikščionybės filosofijos.
Kokie tavo argumentai tai įrodo?
Kita wrote:Kodėl nėra? Krikščioniškoji filosofija ir yra krikščioniškoji filosofija :D
Ką tuo norėjai pasakyti? Tavo teiginys neturi loginės prasmės, nes juo nieko nepasakai.
User avatar
eleggua
naujokas
Posts: 69
Joined: 2009-11-26 18:33

2011-12-10 12:46

Kalėdas. :thumbsup:
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2011-12-11 00:53

eleggua wrote:Kalėdas. :thumbsup:
:roll: o prie ko cia krikscionybe?
User avatar
eleggua
naujokas
Posts: 69
Joined: 2009-11-26 18:33

2011-12-13 21:21

son wrote: :roll: o prie ko cia krikscionybe?
Neee... Nesakykit, kad ir Kalėdas ne jie sugalvojo... :(
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2628
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2011-12-14 23:57

eleggua wrote:
son wrote: :roll: o prie ko cia krikscionybe?
Neee... Nesakykit, kad ir Kalėdas ne jie sugalvojo... :(
deja. tai solsticija
Post Reply