Page 9 of 13

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:22
by Vilius
martynas wrote:Antikine demokratija skiriasi, kaip diena nuo nakties, taip kaip dabar siprantame demokratija...
Greičiausiai taip, bet pačią idėja sugalvojo tikrai ne krikščionys. Realybė 1 : Martynas 0

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:29
by martynas
Lionginas wrote:Jis religijos iliuzija nelaikė, jis apie ją kalbėjo kaip apie socialinį reiškinį, suteikiantį žmonėms iliuzinę gerovę - "opiumą liaudžiai".
Lionginas wrote:Pacituok.
''Todėl religija ir t.t, yra tik žmonių ekonominių santykių atspindžiai.''

''Marxas religiją traktuoja kaip žmogaus savimonės susvetimėjimą ir išaukština prometėjiškąjį iššūkį dievams. Tačiau iš K. Marxo ateizmo jau išsilukštena idėja,jog Dievas yra todėl, kad pasaulis blogai sutvarkytas. Ši idėja paskatino Marxą peržngti tą ribą, kuri religiją skiria nuo politikos.''

saltiniai:1. Aron R. The Century of Totai War. Boston, MA: Beacon Press, 1959.
2. Dumont L. Essays on Individualistu: Modern Ideologyin Anthropological Perspective. London & Chicago Press, 111.: University of Chicago Press, 1986.
3. Gellner E. Plough, Sword and Book: The Structure ofHuman History. London & Chicago, IL: University of Chicago Press, 1990.
4. R. Ozolas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“,
5. Marksas ir Engelsas: „Realų pasaulio protingumą kuria klasių kova“.
6. K. Marksas „Ankstyvieji filosofijos raštai“, Vilnius, 1986
7. http://lt.wikipedia.org/wiki/Karlas_Marksas

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:31
by martynas
Plikas wrote:
martynas wrote:
Antikine demokratija skiriasi, kaip diena nuo nakties, taip kaip dabar siprantame demokratija... Rusija tada drasiai galime vadinti demokratiska valstybe.
O man atrodo, kad tu tik nenori to matyti...
''Didžiausią išraišką demokratija pasiekė Atėnuose, kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme.''
Tai tikrai demokratija? cia, tik nedidele jos apraiska. O kur teoriniai pagrindai, kodel kiekvienas yra lygus ir turi teisiu?

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:34
by martynas
Vilius wrote:
martynas wrote:Antikine demokratija skiriasi, kaip diena nuo nakties, taip kaip dabar siprantame demokratija...
Greičiausiai taip, bet pačią idėja sugalvojo tikrai ne krikščionys. Realybė 1 : Martynas 0
Be Dievo si ideja tera sugalvota. Ji neturi pagrindo, ji gali tureti geras pasekmes, taciau pagrindo nera.
Be to tikriausiai panasiu ideju kildavo daugumai engiamuju, todel ja sugalvojo tikrai kazkas dar anksciau, o krikscuonybe dave atsakyma, kodel mes visi lygus.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:46
by Lionginas
martynas wrote:"Didžiausią išraišką demokratija pasiekė Atėnuose, kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme.''
Tai tikrai demokratija? cia, tik nedidele jos apraiska. O kur teoriniai pagrindai, kodel kiekvienas yra lygus ir turi teisiu?
Parodyk tuos pagrindus praškau krikščionybėje. Gali cituoti bet ką iš biblijos.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:49
by Lionginas
martynas wrote:''Todėl religija ir t.t, yra tik žmonių ekonominių santykių atspindžiai.''

''Marxas religiją traktuoja kaip žmogaus savimonės susvetimėjimą ir išaukština prometėjiškąjį iššūkį dievams. Tačiau iš K. Marxo ateizmo jau išsilukštena idėja,jog Dievas yra todėl, kad pasaulis blogai sutvarkytas. Ši idėja paskatino Marxą peržngti tą ribą, kuri religiją skiria nuo politikos.''

saltiniai:1. Aron R. The Century of Totai War. Boston, MA: Beacon Press, 1959.
2. Dumont L. Essays on Individualistu: Modern Ideologyin Anthropological Perspective. London & Chicago Press, 111.: University of Chicago Press, 1986.
3. Gellner E. Plough, Sword and Book: The Structure ofHuman History. London & Chicago, IL: University of Chicago Press, 1990.
4. R. Ozolas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“,
5. Marksas ir Engelsas: „Realų pasaulio protingumą kuria klasių kova“.
6. K. Marksas „Ankstyvieji filosofijos raštai“, Vilnius, 1986
7. http://lt.wikipedia.org/wiki/Karlas_Marksas
Prašau pacituok, kur konkrečiai Marksas sako, kad ateizmas yra teisnga pozicija, o teizmas - ne. Pirmoje tavo citatoje jis atsako visai ne į šį klausimą, o nagrinėja religiją kaip socialinį reiškinį. Antroji citata yra ne jo.

Tu tvirtinai, kad Marksas labai aiškiai teigė, kad teizmas yra neteisingas, prašau atsakyti už savo žodžius. Pasirido, tu tik dabar pradėjai googlinti ir aiškintis, ką jis pasakė. Googlintis reikėtų prieį prasižiojant.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:57
by martynas
Lionginas wrote:
martynas wrote:"Didžiausią išraišką demokratija pasiekė Atėnuose, kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme.''
Tai tikrai demokratija? cia, tik nedidele jos apraiska. O kur teoriniai pagrindai, kodel kiekvienas yra lygus ir turi teisiu?
Parodyk tuos pagrindus praškau krikščionybėje. Gali cituoti bet ką iš biblijos.
Dievas sukure visus pagal savo paveiksla.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 12:59
by martynas
Lionginas wrote:
martynas wrote:''Todėl religija ir t.t, yra tik žmonių ekonominių santykių atspindžiai.''

''Marxas religiją traktuoja kaip žmogaus savimonės susvetimėjimą ir išaukština prometėjiškąjį iššūkį dievams. Tačiau iš K. Marxo ateizmo jau išsilukštena idėja,jog Dievas yra todėl, kad pasaulis blogai sutvarkytas. Ši idėja paskatino Marxą peržngti tą ribą, kuri religiją skiria nuo politikos.''

saltiniai:1. Aron R. The Century of Totai War. Boston, MA: Beacon Press, 1959.
2. Dumont L. Essays on Individualistu: Modern Ideologyin Anthropological Perspective. London & Chicago Press, 111.: University of Chicago Press, 1986.
3. Gellner E. Plough, Sword and Book: The Structure ofHuman History. London & Chicago, IL: University of Chicago Press, 1990.
4. R. Ozolas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“,
5. Marksas ir Engelsas: „Realų pasaulio protingumą kuria klasių kova“.
6. K. Marksas „Ankstyvieji filosofijos raštai“, Vilnius, 1986
7. http://lt.wikipedia.org/wiki/Karlas_Marksas
Prašau pacituok, kur konkrečiai Marksas sako, kad ateizmas yra teisnga pozicija, o teizmas - ne. Pirmoje tavo citatoje jis atsako visai ne į šį klausimą, o nagrinėja religiją kaip socialinį reiškinį. Antroji citata yra ne jo.

Tu tvirtinai, kad Marksas labai aiškiai teigė, kad teizmas yra neteisingas, prašau atsakyti už savo žodžius. Pasirido, tu tik dabar pradėjai googlinti ir aiškintis, ką jis pasakė. Googlintis reikėtų prieį prasižiojant.
Prasau apsaugokit mane nuo ''Liongino'' isminties.
Marksas buvo ateistas ir jo filosofija yra ateistine. Faktas. Netiki? Ne mano kalte, paklausk ko nors kito kurio nuomone gerbi, gal pades susigaudyti, o as nezadu zaisti tavo zaidimu kur nori, kad surasciau citatu ir dar butent tokios formos kad tau itiktu.

Marksas religija laiko, kaip ''apgaulinga samone''. Pats susirask kur jis taip sako, jei netiki.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:04
by Lionginas
martynas wrote:Dievas sukure visus pagal savo paveiksla.
Panašu į diktatūrą.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:04
by Plikas
martynas wrote:
Lionginas wrote:
martynas wrote:"Didžiausią išraišką demokratija pasiekė Atėnuose, kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme.''
Tai tikrai demokratija? cia, tik nedidele jos apraiska. O kur teoriniai pagrindai, kodel kiekvienas yra lygus ir turi teisiu?
Parodyk tuos pagrindus praškau krikščionybėje. Gali cituoti bet ką iš biblijos.
Dievas sukure visus pagal savo paveiksla.
Čia iš tos operos, kaip ir "nežudyk" reiškia "rūpinkis savo vaikais" :lol:

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:05
by Lionginas
martynas wrote:Prasau apsaugokit mane nuo ''Liongino'' isminties.
Marksas buvo ateistas ir jo filosofija yra ateistine. Faktas. Netiki? Ne mano kalte, paklausk ko nors kito kurio nuomone gerbi, gal pades susigaudyti, o as nezadu zaisti tavo zaidimu kur nori, kad surasciau citatu ir dar butent tokios formos kad tau itiktu.

Marksas religija laiko, kaip ''apgaulinga samone''. Pats susirask kur jis taip sako, jei netiki.
Matai, aš šiek tiek suprantu reikalo esmę, o tu tik šiandien kažką ten pasigooglinai.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:07
by martynas
Lionginas wrote:
martynas wrote:Prasau apsaugokit mane nuo ''Liongino'' isminties.
Marksas buvo ateistas ir jo filosofija yra ateistine. Faktas. Netiki? Ne mano kalte, paklausk ko nors kito kurio nuomone gerbi, gal pades susigaudyti, o as nezadu zaisti tavo zaidimu kur nori, kad surasciau citatu ir dar butent tokios formos kad tau itiktu.

Marksas religija laiko, kaip ''apgaulinga samone''. Pats susirask kur jis taip sako, jei netiki.
Matai, aš šiek tiek suprantu reikalo esmę, o tu tik šiandien kažką ten pasigooglinai.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ateizmas

Ar nera ten kazkur paminetas Marksas? Ar jis nepopuliarino ateizmo?

Ir kur tas tavo supratimas?

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:09
by martynas
Lionginas wrote:
martynas wrote:Dievas sukure visus pagal savo paveiksla.
Panašu į diktatūrą.
Laisva valia tau panasu i diktatura? hm...

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:15
by Lionginas
martynas wrote:http://lt.wikipedia.org/wiki/Ateizmas

Ar nera ten kazkur paminetas Marksas? Ar jis nepopuliarino ateizmo?

Ir kur tas tavo supratimas?
Markso filosofija buvo tokia, kad dievo egzistavimo klausimas yra visiškai nesvarbus, jis religiją nagrinėjo tik kaip socialinį reiškinį. O dievo egzistavimo/neegzistavimo klausimų paprasčiausiai nesprendė. Net jei būtų įrodyta, kad dievas egzistuoja, marksizmo filosofija nuo to visiškai nenukentėtų, nes joje netvirtinama priešingai. Tik teigiama, kad religija atneša žmonėms tik iliuzinę, bet ne realią laimę. Ar yra dievas, ar jo nėra - jokio skirtumo.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:16
by Lionginas
martynas wrote:
Lionginas wrote:
martynas wrote:Dievas sukure visus pagal savo paveiksla.
Panašu į diktatūrą.
Laisva valia tau panasu i diktatura? hm...
Moralinis absoliutizmas tau panašu į demokratiją? Hm...

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:20
by martynas
Lionginas wrote:
martynas wrote:http://lt.wikipedia.org/wiki/Ateizmas

Ar nera ten kazkur paminetas Marksas? Ar jis nepopuliarino ateizmo?

Ir kur tas tavo supratimas?
Markso filosofija buvo tokia, kad dievo egzistavimo klausimas yra visiškai nesvarbus, jis religiją nagrinėjo tik kaip socialinį reiškinį. O dievo egzistavimo/neegzistavimo klausimų paprasčiausiai nesprendė. Net jei būtų įrodyta, kad dievas egzistuoja, marksizmo filosofija nuo to visiškai nenukentėtų, nes joje netvirtinama priešingai. Tik teigiama, kad religija atneša žmonėms tik iliuzinę, bet ne realią laimę. Ar yra dievas, ar jo nėra - jokio skirtumo.
''Labiausiai ateizmą XIX amžiaus pabaigoje išpopuliarino filosofai - laisvamaniai: Ludvikas Andreasas Feuerbachas, Artūras Šopenhaueris, Karlas Marksas ir Frydrichas Nyčė.''

Kas tau neaisku? Jis nebuvo ateistas? jo filosofija ne ateistine? ar cia vikipedija bando mane apgauti?

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:21
by martynas
Lionginas wrote:Moralinis absoliutizmas tau panašu į demokratiją? Hm...
Taip. Nes jei nera absoliuto, tada laisve nera visutina zmoniu teise.

Re: Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Posted: 2012-06-04 13:28
by Lionginas
martynas wrote:''Labiausiai ateizmą XIX amžiaus pabaigoje išpopuliarino filosofai - laisvamaniai: Ludvikas Andreasas Feuerbachas, Artūras Šopenhaueris, Karlas Marksas ir Frydrichas Nyčė.''

Kas tau neaisku? Jis nebuvo ateistas? jo filosofija ne ateistine? ar cia vikipedija bando mane apgauti?
Kartoju, jo filosofijoje dievo egzistavimo klausimas yra visiškai nesvarbus. Net jei aš žinočiau, kad dievas yra, laisvai galėčiau būti marksistu, ir tame nebūtų jokių prieštaravimų. O kad ten kažkas paskaitęs Markso nustojo tikėti - viso labo šalutinis efektas.